TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

D. Pūras: vaikai skausmingai praregėjo dėl patyčių

2016 03 16 10:30
Profesorius Dainius Pūras. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Būdami abejingi, žmonės ne tik dalyvauja patyčių procese, bet ir trukdo kovoti su patyčių problema. „Tie neutralieji, kurie tik stebi, tikrai nestabdo patyčių, tam tikra prasme skatina patyčias“, – teigė profesorius Dainius Pūras.

Prasidėjus veiksmo savaitei „Be patyčių“, emocinės paramos tarnyba „Vaikų linija“ kartu su Lietuvos vaikų ir jaunimo centru, surengė konferenciją „Patyčių prognozės Lietuvai 2020–2030“, kurioje kvietė visuomenę atkreipti dėmesį į patyčių problemą Lietuvoje.

Pasak 2014 metais Lietuvoje vykdyto Tarptautinio mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimo (Health Behaviour in School-Aged Children – HBSC), tiriant patyčių paplitimą Lietuvos mokyklose, tik kas trečias vaikas mokyklose nesusiduria su patyčiomis, o Lietuvos patyčių dažnis mokyklose, lyginant su kitomis šalimis, vis dar didžiausias.

Mokyklose patyčių problema yra plačiai analizuojama, stengiamasi ją spręsti, Tačiau pačioje visuomenėje, patyčios dažnai lieka užribyje. Vaikų ir paauglių psichiatro, profesoriaus Dainiaus Pūro manymu, vaikai jau suvokė, kad patyčios yra problema. Deja, suaugusieji šiuo atžvilgiu, dar yra labai abejingi.

„Prieš dešimt metų, kai kolegos iš užsienio paskatino mus pasidomėti patyčių situaciją mūsų šalyje, patys nustebome. Svarstydami supratome, kad patyčių buvo tiek daug, jog jos buvo tapusios norma. Vaikai jau suvokė, kad patyčios – tai problema. Jie praregėjo, skausmingai, bet praregėjo. Bet tarp suaugusiųjų, vis dar egzistuoja toks psichologinis abejingumas. Kad ir kaip pastaruoju metu būtų nepopuliaru kalbėti apie sovietmečio įtaką mūsų dabartiniam elgesiui, manau, kad jis turi įtakos. Suaugę žmonės dar turi užsilikusį konformistinį požiūrį. Juk tėvai dažnai vaikams sako: nelįsk, nesikišk, kur tau nereikia“, – per konferenciją sakė profesorius D. Pūras.

Vaikams reikia gero pavyzdžio

Dažnai nenorėdami padėti spręsti šalia matomos patyčių situacijos, žmonės renkasi tą problemą ignoruoti, manydami, kad tokiu būdu jiems pavyks išlikti nešališkiems ir jie nebus įtraukti į patyčių procesą. Tačiau būdami abejingi, žmonės ne tik dalyvauja patyčių procese, bet ir trukdo kovoti su patyčių problema.

„Tie neutralieji, kurie tik stebi, tikrai nestabdo patyčių, tam tikra prasme skatina patyčias. Visuomenėje dažnai sakoma, „o prie ko čia aš? Aš čia niekuo dėtas“. Kai vaikai auga tarp tokių tėvų, jie perima tokį elgesį, tokias tradicijas. Labai reikalingas gera pavyzdys. Pavyzdys nebūti abejingu, išmokti pripažinti. Kaip moko prevencinės programos mokyklose ir ką mokyklos pagaliau daro, tai skatina mus nebeapsimetinėti, o pripažinti, pranešti apie patyčių atvejus. Deja, pastaruoju metu Lietuvoje kalbant ne tik apie patyčias, bet ir apie kitas problemas, labai populiariu sakyti „yra kaip yra“. Bet neturi būti kaip yra, turi būti kitaip nei yra dabar. Tas nuolatinis kartojimas „yra kaip yra“ labiausiai mums ir trukdo eiti pirmyn“, – mintimis dalijosi D. Pūras.

Esame linkę kaltę suversti kitiems. Sakome, kad dėl visų problemų kalta valdžia, kad patyčias skatina tik žiniasklaida. D. Pūro manymu, turime suvokti, kad visų – visuomenės, mokyklos, mokytojų, žiniasklaidos – vaidmuo yra vienodai reikšmingas kovoje su patyčiomis. Tad patyčių įveikimui įtakos turi ne tik švietimas mokyklose, tėvų vertybės ir jų pavyzdys vaikams. Svarbus yra įvairių institucijų ar net mokslininkų įsitraukimas į patyčių ar kitų problemų sprendimą. Tai gali iššaukti ir didesnį visuomenės įsitraukimą.

„Akademiniame sektoriuje, pavyzdžiui, tarp mokslininkų, vyrauja nuomonė, kad „ne, mes negalime kištis į pilietines diskusijas, mes gi esame mokslininkai, turime sėdėti savo kabinetuose ir tyrinėti, nes kitaip tapsime tendencingi“. Aš manau, kad tai yra pakankamai pavojingi dalykai. Juk tose valstybėse, kur gyvenimas geresnis, būtent žmonės iš akademinės srities ėjo į gatves ir reikalavo, kad nebebūtų tyčiojamasi iš mažumų grupių“, – teigė profesorius.

Gydyti santykius tarp žmonių

Norint įveikti patyčias, svarbios yra permainos ne tik švietimo, bet ir sveikatos sistemoje. Patyčios glaudžiai susijusios su žmonių santykių ar tam tikromis psichologinėmis problemomis. „Sprendžiant patyčių problemą švietimo sistema yra pirmaujanti. Bet santykių gydymas tarp žmonių turi tapti prioritetu ir sveikatos sistemoje, kiek gi galime pinigus leisti tik aparatų pirkimui? Todėl svarbus yra pačios visuomenės gydymas. Didžiausią problemą matau ne tuose, kurie turi psichologinių ar sveikatos problemų, bet tuose žmonėse, kurie neturi diagnozės ir kitus vadina tai idiotais, autistais ar dar kažkaip. Ypač kokie nors garsūs žmonės. O tai jau yra patyčios. Ir tai labai daug pasako apie mūsų visuomenės sveikatą, tolerancijos lygį. Mums kaip visuomenei, reikia stipriai sveikti“, – sakė psichologas D. Pūras.

Kalbėdamas apie patyčių prognozes 2020–2030 metams, profesorius nusiteikęs optimistiškai ir teigė, kad šiuo metu egzistuojanti pabėgėlių ir migrantų krizė – puikus mūsų tolerancijos išbandymas. Tai galimybė pasitikrinti savo tolerancijos lygį, suvokimą ir mokytis pagarbos žmonių įvairovei. Anot D. Pūro, vis dėlto norint pasiekti absoliučių pokyčių, Lietuvai reikia galutinai išsivaduoti iš sovietinių gniaužtų ir diegti liberaliosios demokratijos vertybes.

„Mes, tai yra Lietuva, judame sveikimo link. Aišku būtų gerai, kad darytume tai greičiau ir be jokių abejonių. Sutinku daug nuosaikių žmonių, kurie stabdo permainas ir sako: „Na neskubėkite, ne iš karto viskas vyksta.“ Atsiprašau, bet praėjo jau 26 Nepriklausomybės metai, prieškario Lietuva tiek net neturėjo. Prieš 26 metus girdėjau, kad negalima pajudinti, pakeisti sveikatos sistemos, tai ir dabar vis dar girdžiu. Mes atsisakome ambicijų tapti modernia valstybe, kartais išsigąstame Vakarų valstybių, nes žmonės ten neva per daug liberalūs. Tose šalyse irgi yra problemų, bet jie, kitaip nei mes, sprendžia tas problemas, o ne kategoriškai jas neigia“, – teigė profesorius D. Pūras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"