TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

D.Semaška: "Padaryta labai daug"

2011 09 12 0:00
Prezidentės vyriausiasis patarėjas užsienio politikos klausimais D.Semaška teigia, kad atšilimas Lietuvos ir Rusijos santykiuose nejuntamas dėl kaimynės politikos.
Džojos Gundos Barysaitės nuotrauka

Pastaruoju metu Lietuvos užsienio politika, ypač santykiai su kaimynais, verčia nerimauti ir patyrusius apžvalgininkus, ir paprastus krašto žmones. Tačiau prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas Darius Semaška įsitikinęs, kad šioje srityje laikomasi valstybei ir jos piliečiams geriausio balanso.

Per dvejus metus pasiekta esminių sprendimų, kurie stiprina mūsų krašto vaidmenį tarptautinėje arenoje. Tokia yra prezidentūros pozicija. Apie santykius su kaimynais, strateginius Lietuvos partnerius - "Lietuvos žinių" interviu su prezidentės D.Grybauskaitės vyriausiuoju patarėju užsienio politikos klausimais Dariumi SEMAŠKA.

Dirbama visomis kryptimis

- Nemažai politikų ir apžvalgininkų pasigenda Lietuvos užsienio politikos strategijos - pasirinkta diplomatijos kryptis esą neapibrėžta, nesudėlioti pagrindiniai akcentai, neišlaikytas ankstesnių valstybės vadovų darbų tęstinumas. Tad kokia iš tiesų politika vykdoma?

- Prezidentė jau kadencijos pradžioje labai aiškiai nubrėžė prioritetus. Ji pasirinko subalansuotą užsienio politiką, kuri geriausiai atstovauja valstybės ir jos piliečių interesams. Dirbama visomis Lietuvai svarbiausiomis kryptimis. Svarbiausia - šalies nacionalinis, energetinis ir ekonominis saugumas, visavertė narystė Europos Sąjungoje (ES) ir NATO, stiprus regioninis bendradarbiavimas su Šiaurės ir Baltijos valstybėmis bei geri santykiai su kaimynais.

- Kodėl subalansuota ir pragmatiška užsienio politika nedavė apčiuopiamų rezultatų?

- Priešingai, per dvejus metus padaryta labai daug. Prezidentės iniciatyva ir pastangomis pasiekta esminių tarptautinių sprendimų, labai svarbių Lietuvai ir stiprinančių tarptautinį jos vaidmenį.

Stiprinami ryšiai su JAV, kaip pagrindinėmis mūsų saugumo partnerėmis. Prezidentės pastangomis Lietuva ir kitos Baltijos valstybės po šešerių narystės NATO metų pagaliau turi gynybos planus. Naujojoje Aljanso strateginėje koncepcijoje įtraukti Lietuvai svarbiausi principai - kolektyvinė gynyba, kibernetinis ir energetinis saugumas. Pasiektas NATO ir JAV įsipareigojimas, kad nebus kuriama integruota priešraketinės gynybos sistema su Rusija. Prezidentės teigimu, Lietuvai reikia tvirtesnio stuburo ginant savo nacionalinius interesus, ypač energetinio saugumo srityje. Ta linkme aktyviai dirbama ir šalies viduje, ir užsienio politikoje. Siekiama liberalizuoti elektros ir dujų rinkas, vykdomi svarbūs jungčių, suskystintų dujų terminalo, Visagino atominės elektrinės projektai. Taip pat stiprinama Lietuvos narystė ES ir bendradarbiavimas su Vokietija, Šiaurės Europos valstybėmis. Pasiekti svarbūs ES Vadovų Tarybos sprendimai panaikinti Baltijos šalių energetinę izoliaciją iki 2015 metų, strategiškai svarbūs elektros jungčių projektai NORDBALT ir LITPOLLINK remiami ES. Mūsų iniciatyvos paskatino Bendrijos vadovus ir Europos Komisiją aktyviai įsitraukti siekiant, kad griežčiausi europiniai saugumo standartai būtų taikomi visose atominėse elektrinėse ES kaimynystėje.

Stiprindami Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą stipriname šio regiono įtaką ES ir pasaulyje, siekiame, kad jis taptų vienas konkurencingiausių ir sparčiausiai augančių. Su regiono partneriais, kurie nėra ES ir NATO nariai, siekiama tiesiog geros, abipuse pagarba ir nauda pagrįstos kaimynystės.

Lietuva sėkmingai pirmininkauja Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijai. Neseniai sėkmingai užbaigė vadovavimą Demokratijų bendrijoms. Ruošiamės 2013 metų Lietuvos pirmininkavimui ES. Siekdami stabilios erdvės aplink Lietuvą plėtros, esame tarp aktyviausių, jei ne patys aktyviausi ES Rytų kaimynystės politikos veikėjai bei vykdytojai.

Ėmėsi visų įmanomų priemonių

- Lietuvos užsienio politikoje pasigendama vertybinio lygmens. Jo stoką iliustruoja skandalinga istorija su Baltarusijai atskleistais žmogaus teisių gynėjo Alesio Beliackio asmeniniais duomenimis.

- Lietuva nenusigręžia nuo vertybėmis grįstos diplomatijos. Mūsų šalies nacionaliniai ir jos piliečių interesai, žmogaus teisės ir įstatymo viršenybė - esminės vertybės, kuriomis Lietuva grindė ir grindžia savo užsienio politiką.

Tačiau pasaulyje nėra vien vertybinės ar tik pragmatinės užsienio politikos. Tokia priešprieša dirbtina. Visos valstybės visų pirma gina savo nacionalinius interesus. Užsienio politikos uždavinys - tarnauti savo šaliai, tarptautinėmis priemonėmis siekti, kad ji būtų saugi, vyktų jos sėkminga ekonominė raida, stiprėtų tos šalies tarptautinis vaidmuo.

- Prie mūsų valstybės sienų tikriausiai iškils dvi atominės elektrinės. Ar viskas buvo padaryta tam priešinantis?

- Lietuvos vadovai ėmėsi visų įmanomų priemonių ir žingsnių, kad šių projektų saugumu susirūpintų ne tik juos vykdančios valstybės, bet ir ES bei visa tarptautinė bendruomenė. Lietuvos iniciatyva, ES Vadovų Taryboje buvo sutarta branduolinių jėgainių saugumo testus atlikti ne tik ES viduje, bet ir siekti jų Bendrijos kaimynystėje, taikant europinius testų reikalavimus. Būtent dėl prezidentės aktyvaus bendravimo su ES vadovais šis klausimas užėmė reikšmingą vietą ES ir Rusijos vadovų susitikimo darbotvarkėje. Mūsų iniciatyva vis stiprėja siūlymai sustiprinti tokių organizacijų kaip TATENA vaidmenį sertifikuojant naujai statomas atomines elektrines bei pratęsiant jau esamų jėgainių licencijas.

Nuolatinėmis Lietuvos pastangomis ES, JAV, Vokietija vis geriau supranta mūsų siekį užtikrinti energetinį saugumą, bendradarbiavimo svarbą siekiant sumažinti mūsų šalies priklausomybę nuo monopolinio energijos tiekėjo, būtinybę užtikrinti ES kaimynystėje esančių atominių elektrinių saugumą. Labai svarbu, kad Lietuva, nuolatos aptardama šiuos klausimus įvairiuose tarptautiniuose renginiuose ir dvišaliuose susitikimuose, padeda kitoms valstybės suprasti, kad energetika gali būti naudojama kaip politinės įtakos įrankis.

Įtampa kurstoma

- Viena pagrindinių nesėkmių - gerokai pašliję santykiai su Lenkija. Kaip juos taisyti? Kodėl iki šiol tam nedėta didelių pastangų?

- Lietuvos santykiai su Lenkija nei pablogėjo, nei pagerėjo. Per pastaruosius 10 metų nepavyko įgyvendinti jokių abiem šalims svarbių projektų. Santykiams su Lenkija pagerinti prezidentė dėjo labai daug pastangų. Per įvairius susitikimus su Lenkijos vadovais išjudintas Lietuvos ir Lenkijos dujotakio projektas. Vyksta elektros jungties LITPOLLINK darbai. Realūs abiejų valstybių veiksmai juos vykdant prasidėjo tik D.Grybauskaitei tapus prezidente.

Tenka apgailestauti, kad kai kurie Lietuvos ir Lenkijos politikai kursto įtampą ir klaidina tarptautinę bendruomenę dėl tautinių mažumų situacijos Lietuvoje.

- Perniek nuėjo aktyvios pastangos pagerinti santykius su Baltarusija. Kodėl nepasisekė?

- Ilgametė tarptautinė Baltarusijos izoliacija nedavė jokių rezultatų. Uždaras prezidento Aleksandro Lukašenkos režimas tapo dar labiau nukreiptas prieš Baltarusijos žmones. Todėl atsiradus atšilimo galimybei, ES siekė ja pasinaudoti ir taip paskatinti pokyčius. Reikalauti paleisti politinius kalinius, rengti demokratinius rinkimus, leisti veikti nepriklausomai žiniasklaidai. Lietuva, būdama Baltarusijos kaimynė ir vykdydama ES politiką, bandė užmegzti kontaktus su Baltarusijos vadovybe. Tačiau sudėtinga Baltarusijos ekonominė ir finansinė padėtis paskatino A.Lukašenką vėl atsigręžti į Rusiją.

Trukdo pati Rusija

- Nors esama politinės valios gerinti dvišalius santykius su Rusija, šioje srityje nepasistūmėta į priekį. Kas tam kliudo?

- Prezidentė yra labai aiškiai pasakiusi, jog santykiuose su Rusija vadovausis tik Lietuvos valstybės ir jos žmonių interesais, abipuse pagarba ir nauda. Energetinis saugumas yra nacionalinis interesas. Pernelyg aktyvios Rusijos pastangos išlaikyti visišką Lietuvos priklausomybę nuo savęs, kaip vienintelio energetinių išteklių tiekėjo, trukdo plėtoti abipuse pagarba ir nauda grįstus dvišalius santykius.

- Prezidentės požiūris į JAV nėra iki galo aiškus. Prezidentė yra pareiškusi, kad Lietuva anksčiau buvo JAV politikos įkaitė, atsisakė Baracko Obamos kvietimo susitikti Prahoje.

- Prezidentės požiūris į JAV yra visiškai aiškus. JAV - pagrindinė mūsų partnerė NATO ir saugumo garantas. Ir susitikimuose Lisabonoje ir Varšuvoje iš JAV prezidento B.Obamos, ir Vilniuje iš valstybės sekretorės Hillary Clinton sulaukta garantijų, kad priešraketinės gynybos srityje NATO bendradarbiaus su Rusija keičiantis informacija, tačiau nekurs bendros integruotos priešraketinės gynybos sistemos.

Lietuvoje viešėjusi H.Clinton pabrėžė, jog JAV tvirtai remia Lietuvos energetinio saugumo siekį, tiek mažinant priklausomybę nuo monopolinio energijos tiekėjo, tiek Lietuvos pastangas užtikrinti branduolinę saugą savo ir ES kaimynystėje.

Vyksta nuolatinis intensyvus ir rezultatyvus bendradarbiavimas su JAV svarbiausiais dvišaliais, NATO ir kitais tarptautiniais klausimais. Per dvejus metus prezidentė po keletą kartų susitiko su B.Obama ir H.Clinton, kitais aukštais JAV pareigūnais. Tiek bendrų projektų, kiek jų vykdoma šiuo metu, plėtojant dvišalį bendradarbiavimą, dar niekada nėra buvę. Įgyvendinus Visagino atominės jėgainės projektą, JAV taps ir viena didžiausių užsienio investicijų kilmės šalimi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"