TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

D. Trumpas prabilo apie atsaką į potencialią Rusijos agresiją Baltijos šalyse

2016 07 21 8:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Respublikonų kandidatas į JAV prezidento postą Donaldas Trumpas pareiškė, kad jo vadovaujama Amerika gali neprisidėti prie kai kurių NATO narių gynybos, jeigu jas užpultų Rusija. 

16.34 H.Clinton štabas replikuoja, kad po šių D.Trumpo žodžių, „teisinga manyti, kad Vladimiras Putinas palaiko Trumpo tapimą prezidentu“. Taip pat priduriama, kad šių žodžių „gėdytųsi“ ankstesnieji JAV prezidentai Ronaldas Reaganas bei Harry Trumanas.

„Respublikonai, demokratai ir nepriklausomieji, kurie padėjo kurti NATO, kaip sėkmingiausią karini aljansą istorijoje, visi prieitų tos pačios išvados: Donaldas Trumpas yra temperamentingai netinkamas ir blogai paruoštas vyriausiasis pajėgų vadas“, – nurodo H.Clinton atstovai.

Į D.Trumpo repliką sureagavo ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Sąjungininkų solidarumas yra esminė NATO vertybė. Tai yra gerai Europos saugumui, taip pat gerai ir JAV saugumui. Mes giname vieni kitus“, – portalui BuzzFeedNews sakė J.Stoltenbergas.

16.30 D.Trumpo išrinkimas JAV prezidentu reikštų blogą žinią Lietuvai – politologas Š. Liekis

Respublikonų partijos kandidato Donaldo Trumpo išrinkimas JAV prezidentu būtų blogos žinios Lietuvai, sako politikos mokslų profesorius Šarūnas Liekis.

„Jo išrinkimas būtų blogos žinios Lietuvai ir visoms kitomis Europos Sąjungos šalims, ypač toms, kurios deda didesnes viltis į JAV įsipareigojimus saugumo srityje“, – BNS ketvirtadienį sakė Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Š.Liekis.

Jis komentavo D.Trumpo pareiškimus JAV žiniasklaidai, kad jeigu Rusija užpultų Baltijos šalis, jis spręstų, ar reikia suteikti joms pagalbą, tik išnagrinėjęs, ar tos šalys „vykdė savo įsipareigojimus mūsų atžvilgiu“.

Profesorius teigė, kad D.Trumpo komentarus reikėtų vertinti rimtai, o ne kaip priešrinkiminę retoriką.

„Kaip sakoma, kas galvoje, tas ir ant liežuvio, o paskui tai seka ir veiksmai. Tikėtis, kad tai yra tik retorika ir nieko bendro neturi su jo nuostatomis, tuo labiau, kad užsienio politika nėra jo kaip politiko prioritetas, būtų naivu“, – sakė politologas.

Š.Liekis teigė, kad D.Trumpas atspindi daugumos amerikiečių izoliacines nuotaikas ir tai, kad jiems iš principo nerūpi užsienio politika, o vidaus klausimai dar labiau parūpo paaštrėjus lokalioms krizėms, pavyzdžiui, rasinei neapykantai.

„Jo pasisakymai tai ir liudija, kad JAV yra didelė valstybė, jos žmonės savimi pasitiki ir pasaulio saugumas jiems yra kažkelintoje vietoje“, – sakė profesorius.

Tuo metu politologas Kęstutis Girnius neabejoja, kad tai yra D.Trumpo rinkiminės kampanijos dalis ir įvairūs signalai rodo, jog ši pozicija pasikeistų, jei kandidatas iš tiesų taptų JAV prezidentu. Anot K.Girniaus, daug ką pasako D.Trumpo prieš kelis mėnesius vykę pokalbiai su buvusiais valstybės sekretoriais Henry Kissingeriu bei Jamesu Bakeriu, kurie yra aktyvūs NATO šalininkai. Jis tai vertina kaip rinkiminės kampanijos dalį ir kaip žinutę ne Baltijos šalims, o, pirmiausia, Vokietijai.

„Vienas dalykas yra reikšti nuomonę rinkimų kampanijoje, kitas dalykas yra imti ją įgyvendinti ją po rinkimų“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius.

„Jis (D.Trumpas) dar prieš keturis mėnesius pasakė, kad Japonijai ir Pietų Korėjai reikėtų leisti įsigyti branduolinį ginklą ir joms pačioms save apsiginti. Jis po kelių savaičių atsitraukė atgal, kai jam žmonės parodė, koks yra absurdas didinti branduolinių valstybių skaičių. Tad manau, kad ir šiuo klausimu bus skirtingi dalykai. Manau, kad čia bus galima įtikinti, kad NATO tarnauja gynybiniams Amerikos interesams ir aiškiai turėtų būti pasakyta, kad tos nenaudėlės šalys, tokios kaip Vokietija, turėtų didinti išlaidas gynybai. Visu kitu per daug nesirūpinčiau“, – pridūrė jis.

12:30 Estijos prezidento komentaras.

„Estija yra viena iš penkių NATO sąjungininkių Europoje, vykdančių įsipareigojimą skirti gynybos išlaidoms 2 proc. (bendrojo vidaus produkto), – Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas parašė savo „Twitter“ žinutėje, pridūręs, kad estų kariai „kovėsi be jokių ginčų“ per NATO operacijas Afganistane. – Esame vienodai įsipareigoję visiems mūsų NATO sąjungininkams, kas jie bebūtų. Būtent dėl to jie yra sąjungininkai.“

D.Trumpo komentarai taip pat sulaukė kritikos iš numanomos demokratų kandidatės į prezidento postą Hillary Clinton stovyklos.

Jos kampanijos štabas pareiškė, kad dėl tokių pareiškimų milijardierius verslo magnatas „yra netinkamo temperamento ir fundamentaliai nepasiruošęs tapti mūsų vyriausiuoju vadu“.

„Būtų teisinga manyti, kad (Rusijos prezidentas) Vladimiras Putinas serga už Trumpo prezidentavimą“, – sakė H.Clinton patarėjas užsienio politikos reikalams Jake'as Sullivanas.

12:20 D. Grybauskaitė: „Mes pasitikime JAV“

Lietuva pasitiki Jungtinėmis Valstijomis nepaisant to, kas šiai šaliai vadovaus, sako Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Aš norėčiau pasiųsti žinutę atgal. O ta žinutė tokia: nepriklausomai nuo to, koks Amerikoje bus prezidentas, mes pasitikime Amerika, – ketvirtadienį pareiškė D.Grybauskaitė: – Amerika visada gynė tautas, kurios buvo puolamos, ir gins.“

D.Grybauskaitė sakė, kad interpretuoti D.Trumpo pasisakymų – neverta.

„Mes žinome, kad Amerika bus svarbiausias mūsų partneris“, – teigė prezidentė.

Vilniuje viešinti Kroatijos vadovė Kolinda Grabar-Kitarovič pabrėžė, kad Šiaurės Atlanto sutarties 5-asis straipsnis įpareigoja ginti kiekvieną NATO narę agresijos atveju, tačiau taip pat tvirtino, jog Aljanso šalys turi siekti įgyvendinti įsipareigojimą skirti gynybai 2 proc. bendrojo vidaus produkto.

„Aš tikrai nemanau, kad kitos valstybės praras solidarumą. Mes esame vieningi ir giname savo valstybių sienas, teritorijas ir žmones“, – kalbėjo Kroatijos prezidentė.

Spręs, ar ginti

Kai dienraštis „The New York Times“ paklausė apie grėsmingus Rusijos veiksmus, keliančius nerimą NATO sąjungininkėms Baltijos šalims, D.Trumpas atsakė, kad tuo atveju, jeigu Rusija jas užpultų, jis spręstų, ar reikia suteikti joms pagalbą, tik išnagrinėjęs, ar tos šalys „vykdė savo įsipareigojimus mūsų atžvilgiu“.

„Jeigu jos vykdė savo įsipareigojimus mums – tuomet atsakymas yra „Taip“, – pridūrė jis, duodamas interviu trečiadienį.

Ketvirtadienį D.Trumpas turėtų oficialiai sutikti tapti Respublikonų partijos kandidatu į JAV prezidento postą.

D.Trumpo komentarai apie JAV įsipareigojimus suteikti pagalbą kitoms NATO narėms atitinka jo anksčiau jo išsakytas mintis dėl Jungtinių Valstijų vaidmens pasaulyje.

2014 metais 28 šalių Aljansas įkūrė ypač greito reagavimo pajėgas, kad apsaugotų labiausiai pažeidžiamas NATO nare nuo potencialios konfrontacijos su Rusija.

Per anksčiau šį mėnesį Varšuvoje vykusį bloko viršūnių susitikimą taip pat buvo nutarta dislokuoti Baltijos šalyse ir Lenkijoje keturis sąjungininkų batalionus – iš viso apie 4 000 karių.

Alinos Ožič nuotrauka

L.Linkevičius: Baltijos šalys vykdo įsipareigojimus NATO

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Baltijos šalys vykdo įsipareigojimus NATO, o kandidato į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento postą D. Trumpo pareiškimą apie išlygas atsakant į potencialią Rusijos agresiją sieja su rinkimų retorika.

„Baltijos šalys nesuteikia jokio pagrindo abejoti įsipareigojimų vykdymu Aljansui. Taip pat neturime pagrindo abejoti, kad ir sąjungininkai vykdys savo įsipareigojimus Aljansui“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė užsienio reikalų ministras L.Linkevičius.

Jis pažymėjo, kad Lietuva sparčiai didina gynybos finansavimą – pagal išlaidų gynybai didinimo dinamiką šiuo metu šalis užima pirmą vietą Aljanse.

Jo manymu, D.Trumpo „pastabos dar kartą atkreipia dėmesį, kad visi turime ir rūpintis patys savo saugumu“, bet neabejoti, kad „tą padarys ir mūsų sąjungininkai“.

„Rinkimų kampanija yra truputėlį tas laikotarpis, pagal kurį turbūt sudėtinga spręsti, daryti išvadas, net ir kažką komentuoti sudėtinga, o kuomet yra šalis, turinti ilgametes tradicijas, Respublikonų ir Demokratų partijas reikėtų paminėti, prognozuojama ta politika yra, todėl aš tikrai nesitikiu kažkokių radikalių posūkių, radikalių pokyčių – jų tiesiog neturėtų būti. Niuansų visada yra, be jokio abejonės, tačiau nė kiek neabejoju, kad Jungtinės Valstijos buvo, yra ir tikrai liks svarbiausias strateginis Lietuvos partneris ir sąjungininkas“, – dėstė L.Linkevičius.

Didina finansavimą

Lietuva ilgą laiką atsiliko nuo NATO sąjungininkų pagal išlaidas gynybai, bet pastaraisiais metais ėmė sparčiai didinti finansavimą, reaguodama į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir karinį aktyvumą Baltijos jūros regione.

Kitų metų biudžeto projekte išlaidos gynybai sudaro 1,79 proc. bendrojo vidaus produkto arba maždaug 725 mln. eurų, šią savaitę sakė premjeras Algirdas Butkevičius.

Vyriausybė numato, kad gynybos biudžetas NATO numatytą ribą – 2 proc. BVP – pasiektų 2018 metais. NATO duomenimis, šiemet Lietuva pateko į geriausiai gynybą finansuojančių Aljanso šalių dešimtuką.

Retoriką Lietuvos politikai sieja su rinkimais

Lietuvos politikai kandidato į JAV prezidento postą Donaldo Trumpo retoriką dėl atsako į Rusijos agresiją sieja su rinkimais, bet tuo pačiu pripažįsta – Lietuvai reikia imtis veiksmų dar labiau stiprinant savo pačių gynybą, o taip pat Lietuvos poziciją bei situaciją išaiškinant JAV bei Europos sostinėse.

„Kiek stebiu jo (D.Trumpo) pasisakymus, jis nuosekliai tos pozicijos laikosi, tik šįkart konkrečiai paminėjo Baltijos šalis. Bet jis yra išsakęs pačioje pradžioje savo kampanijos, kad tos šalys, kurios neinvestuoja į savo gynybą, nesirūpina savo saugumu, tikisi, kad amerikiečiai juos tik gins, gali nesulaukti pagalbos. Aš tikrai netikiu, kad taip bus, nes NATO organizacija dėl to ir egzistuoja“ kad gina visus savo narius, bet vertinti (situaciją) reikia, ir mes tai darome, didiname finansavimą, suvokę, kad reikia investuoti į savo gynybą“, – BNS sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas „darbietis“ Artūras Paulauskas.

A.Paulausko vertinimu, Lietuva suvokia, kad dar reikia „nemažai ką padaryti“ stiprinant šalies saugumą, bet tuo pačiu sakė netikintis, kad Aljansas nereaguotų, vienai jos narių susidūrus su karine agresija. „Mes suvokiame, kad turime patys nemažai ką padaryti, net aš tikiu ir tikėsiu, kad NATO – kolektyvinė gynybos institucija, kuri reikalui esant stos, visi už vieną, vienas už visus“, – sakė komiteto vadovas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys konservatorius Arvydas Anušauskas sako, kad D.Trumpo pasisakymai verčia susirūpinti ir Lietuvai reikėtų tiek JAV, tiek Europoje aiškiau ir nedviprasmiškiau išsakyti savo poziciją, kad ji būtų išgirsta.

„Žiūrėdamas bendrą situaciją toj rinkiminėj agitacijoj, kuri klostėsi šiais metais, ir panašus pareiškimas buvo išsakytas kovo mėnesį, ir visi vylėsi, ir aš tame tarpe, kad palaipsniui tos retorikos artėjant rinkimams, kad reikia kitaip žiūrėti į NATO, bus atsisakyta. Bet panašu, kad nelabai to atsisakoma, idėjos, kad NATO turėtų būti kovai su terorizmu nukreipta organizacija, o ne gynybinė sąjunga, manau, susirūpinti jau reikia“, – BNS sakė A.Anušauskas.

Pasak jo, „tas rūpestis turėtų pasireikšti stiprinant sąjungininkų ryšius čia Europoje, ir, žinoma, JAV siunčiant savo signalus pakankamai aiškius ir nedviprasmiškus, kad tokie teiginiai, jog NATO negins kažkokios narės, o iš pradžių įvertins kažkokias neaiškias aplinkybes, kerta iš pagrindų gynybinio Aljanso esminius principus“.

„Lietuva irgi turi galimybę išsakyti savo pozicijas ir kitose Europos sostinėse, aš manau, kad jose ya panašiai manančių, kad toks kalbėjimas nėra atsakingas. Jei iš daugelio sostinių vienu metu toks signalas būtų nusiųstas, aš manau, kad tai gali turėti poveikį, kad dalis tos retorikos išnyktų iš rinkiminės programos“, – sakė A.Anušauskas.

Tuo tarpu jo frakcijos ir komiteto kolegė, buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė sako, jog D.Trumpo pareiškimas – „šaltas dušas, bet visai net sveikas“, ir Lietuvai riekia įsisąmoninti, kad savo gynyba turi rūpintis visų pirma pati.

„Tai, ką sako D.Trumpas, ir, beje, kiti JAV politikai, ne kartą mes esame tai girdėję, tik gal ne taip šiurkščiai kaip šiandien nuskambėjo – apie mūsų pačių įsipareigojimų nevykdymą NATO, jis turi pagrindo taip sakyti. Mes nuo pat 2004 metų įstoję į NATO numojome ranka į mūsų pačių įsipareigojimą, kad mes patys visų pirma esame atsakingi už savo teritorijos gynybą, tai yra ir ne mažiau kaip 2 proc. BVP, kariuomenė, mūsų žmonių parengimas. Tai negalvokime, kad visą laiką bus taip, kad mes nieko nedarysime, o štai Amerika ateis ir apgins. Tai šitas šaltas dušas, man atrodo, jis visai net ir sveikas“, – BNS sakė R.Juknevičienė.

Ji taip pat sakė D.Trumpo pasisakymo jokiu būdu netraktuojanti kaip atsisakymo ginti Lietuvą: „Svarbu, kad žmonės to nepriimtų kaip atsisakymo ginti Lietuvos, aš taip nesupratau, to nebuvo pasakyta, o su naująja JAV vadovybe, kas bebūtų išrinkta, Lietuvai reikės labai daug dirbti“.

Tuo tarpu Seimo Europos reikalų komiteto vadovas socialdemokratas Gediminas Kirkilas D.Trumpo pasisakymą daugiau siejo su rinkimine retorika.

„Aš galvoju, tai daugiau rinkiminiai pareiškimai, jei šis kandidatas iš tikrųjų taptų prezidentu, jo politika būtų daug rimtesnė , negu jis dabar kalba. Jis kalba savo galimiems rinkėjams, aišku, iš kitos pusės, jis atstumia nemažai rinkėjų, kurie yra Čikagoj, ir lenkų, ir lietuvių, ir kitų tautų, matyt, jis į juos nesitaiko, nors, kaip žinia, tiek lietuviai, tiek lenkai Čikagoje dažniausiai balsuodavo už respublikonus. Bet aš per daug nesureikšminčiau šitų žodžių, kurie daugiau skiriami rinkimams“, – BNS sakė G.Kirkilas.

Užsienio reikalų ministras socialdemokratas Linas Linkevičius D.Trumpo pareiškimą irgi sieja su rinkimais, bet tuo pačiu tvirtina, kad kad Baltijos šalys vykdo įsipareigojimus NATO.

„Baltijos šalys nesuteikia jokio pagrindo abejoti įsipareigojimų vykdymu Aljansui. Taip pat neturime pagrindo abejoti, kad ir sąjungininkai vykdys savo įsipareigojimus Aljansui“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė užsienio reikalų ministras L.Linkevičius.

„Dabar nėra kaip prieš 40 metų“

Per 45 minutes trukusį pokalbį D.Trumpas betarpiškai iškėlė naujų klausimų dėl įsipareigojimų automatiškai ginti NATO sąjungininkes, jeigu jos būtų užpultos, sakydamas, kad pirmiausiai pasidomėtų jų pačių indėliu Aljanse.

Dešimtmečius sukęs verslą ir neturintis jokios ankstesnės politinės patirties D.Trumpas svarstė apie Amerikos karinės galios naudojimą užsienyje iš ekonomikos pozicijų.

Pavyzdžiui, jis tvirtino, kad Amerikai galbūt nebūtina dislokuoti savo karių užsienyje, nors sutiko, kad tai gali būti geras pasirinkimas.

„Jeigu nuspręstume, kad turime ginti Jungtines Valstijas, visada galime dislokuoti“ karius už JAV ribų, D.Trumpas sakė laikraščiui, pridūręs, kad taip būtų daug pigiau.

Pasak jo, likęs pasaulis turėtų išmokti prisitaikyti prie tokios Amerikos pozicijos. „Man būtų priimtinesnė galimybė tęsti“ galiojančias sutartis, bet tik tuo atveju, jeigu sąjungininkai liautųsi piktnaudžiauti Amerikos dosnumu, kurio šalis nebegali sau leisti, aiškino D.Trumpas.

Jis pripažino, kad tokia doktrina santykiuose su JAV sąjungininkais ir priešininkais radikaliai skirtųsi nuo Respublikonų partijos tradicijų. Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos beveik visi šios partijos kandidatai pasisakydavo už pasaulio tvarką, kurioje Jungtinės Valstijose atlieka taikos sergėtojos ir „nepakeičiamos valstybės“ vaidmenį.

Padėtis „dabar nėra kaip prieš 40 metų“, prieštaravo D.Trumpas, atmesdamas palyginimus, kad jo požiūris į teisėtvarkos ir tarptautinės politikos klausimus yra panašus į buvusio prieštaringai vertinamo JAV prezidento Richardo Nixono. Kartodamas savo perspėjimą atitraukti JAV karius, dislokuotus visame pasaulyje, jis pareiškė: „Mes leidžiame didžiules sumas kariuomenei, kad prarastume 800 mlrd. dolerių“, turėdamas omenyje Amerikos užsienio prekybos disbalansą.

„Man tai neatrodo labai išmanu“, – sarkastiškai pastebėjo kandidatas.

„Neturi teisės pamokslauti“

Šiame interviu D.Trumpas taip pat sakė, kad nėra linkęs kritikuoti Turkijos dėl politinių oponentų triuškinimo ir piliečių laisvės varžymo po praeitą savaitę toje šalyje mėginto įvykdyti karinio perversmo.

Kalbėdamas apie Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą, jis pareiškė: „Labai jį gerbiu dėl gebėjimo pakreipti tą padėtį... Kaip žinot, kai kurie žmonės sako, kad tai buvo surežisuota. Aš taip nemanau.“

Jungtinės Valstijos „neturi teisės pamokslauti“ Turkijai arba kitoms šalims, kai „žmonės šaltakraujiškai šaudo į policininkus“, pažymėjo D.Trumpas.

D.Trumpas sakė esantis įsitikinęs, kad galėtų įtikinti R.T.Erdoganą dėti daugiau pastangų kovoje su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS). Tačiau dabartinio prezidento Baracko Obamos administracija kasdien susidurdavo su tikrove, kad kurdus, kurie yra vieni veiksmingiausių sąjungininkų Amerikos vadovaujamoje kovoje su IS, puldinėja Turkija, bijanti, kad ši etninė grupė įkurs savo separatistinę valstybę.

Paklaustas, kaip jis spręstų šią problemą, D.Trumpas trumpam susimąstė ir atsakė: „Susitikimais.“

Jis pabrėžė, kad pastangos nuversti autoritarinį Sirijos prezidentą Basharą al Assadą yra daug mažesnės svarbos uždavinys negu kova su „Islamo valstybe“. Dabartinė JAV administracija taip pat yra padariusi tokią pačią išvadą, tik viešai jos neskelbia.

„Assadas – blogas žmogus. Jis padarė siaubingų dalykų“, – sakė D.Trumpas, bet pridūrė, kad IS kelia daug didesnę grėsmę Jungtinėms Valstijoms.

Mike

„Ketiname pirmiausiai pasirūpinti savo šalimi“

D.Trumpas teigė, kad konsultavosi su dviem buvusiais respublikonų valstybės sekretoriais – Jamesu A.Bakeriu ir Henry Kissingeriu, pridūręs, kad įgijo „daug žinių“. Vis dėlto jis nepasakė, ar tie pašnekesiai įkvėpė jam kokių nors naujų idėjų nacionalinio saugumo srityje, kurias būtų verta plėtoti.

Kandidatas tvirtai pabrėžė esantis pasiryžęs pasitraukti iš Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutarties (NAFTA), jeigu Meksika ir Kanada nesutiktų derėtis dėl naujų sąlygų, kurios nebeskatintų JAV bendrovių perkelti gamybą į kitas šalis.

„Pasitraukčiau iš NAFTA akimirksniu“, – sakė D.Trumpas.

Jis taip pat kalbėjo apie būtinybę iš esmės modernizuoti šalies ginkluotąsias pajėgas, visų pirma Amerikos branduolinį arsenalą.

„Turime daug atgyvenusių ginklų, – sakė jis. – Turime branduolinių (ginklų), nors nežinome, ar jie apskritai veikia.“

B.Obamos administracija jau vykdo didelę modernizacijos programą, siekdama padidinti branduolinio arsenalo patikimumą, nors šie planai atsirėmė į milžiniškas išlaidas, reikalingas bombonešiams ir povandeniniams laivams atnaujinti. Ta didžiulė sąskaita – 500 mlrd. dolerių arba daugiau – bus pateikta naujam prezidentui.

D.Trumpas per ankstesnį savo interviu „The New York Times“ naudojo šūkį „Pirmiausia Amerika“ (America First), bet trečiadienį jis tvirtino, kad tą idėją supranta kitaip negu Charlesas A.Lindberghas ir kiti Amerikos izoliacionistai prieš Antrąjį pasaulinį karą.

„Man „Pirmiausia Amerika“ yra visiškai naujas, šiuolaikinis terminas, – aiškino jis. – Niekada nesiejau jo su praeitimi.“

Kandidatas akimirką susimąstė, kai buvo paklaustas, ką jam reiškia šis šūkis.

„Mes ketiname pirmiausiai pasirūpinti savo šalimi, prieš imdamiesi sukti galvą dėl visų kitų pasaulyje“, – sakė D.Trumpas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"