Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

D. Trumpo triumfas – iššūkis Lietuvai

 
2016 11 10 6:00
Reuters/Scanpix nuotrauka

Respublikono Donaldo Trumpo sėkmė Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimuose daugeliui mūsų šalies politikų ir politologų tapo šaltu dušu. Netipinis galingiausios pasaulio valstybės vadovas – didelis iššūkis, bet tikimasi, kad Amerikos politinė sistema neleis jam nuvairuoti šalies pavojingu keliu.

JAV prezidentu tapsiantis D. Trumpas visą rinkimų kampaniją laikytas Lietuvai mažiau palankiu politiku nei jo konkurentė Hillary Clinton. Jis ne kartą yra pažėręs mūsų šalyje su nerimu sutiktų pareiškimų. Pavyzdžiui, kad pagalvotų, ar ginti Baltijos šalis Rusijos agresijos atveju, ir tai darytų tik tuomet, jei šios valstybės yra įvykdžiusios savo įsipareigojimus JAV.

Tikisi, kad neatsuks nugaros

Prezidentė Dalia Grybauskaitė vakar pasveikino D. Trumpą su pergale. Ji priminė, kad Jungtinės Valstijos nuosekliai rėmė Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, o abiejų šalių draugystę amžiams įtvirtino drąsi ir principinga JAV pozicija nepripažįstant Baltijos valstybių okupacijos. Pasak šalies vadovės, Lietuva tikisi, kad Amerika ir toliau bus tvirčiausia bei artimiausia mūsų valstybės sąjungininkė.

Savo sveikinimo laiške D. Grybauskaitė pabrėžė, jog Lietuva yra pasirengusi toliau stiprinti transatlantinius ryšius tarp Europos ir JAV, kartu ginti demokratijos ir laisvės principus, įgyvendinti abipusiškai naudingus projektus ekonomikos, saugumo, energetikos bei kitose srityse, toliau aktyviai dirbti kartu tiek dvišaliu lygiu, remiantis JAV ir Baltijos chartija, tiek Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje (NATO).

Anne Hall: "Turime tradiciją tęsti Amerikos politinę liniją po prezidento rinkimų. Ši tradicija taikoma ir užsienio politikai, įskaitant mūsų įsipareigojimą sąjungininkams ir NATO aljansui."vilnius.usembassy.gov nuotrauka

JAV ambasadorė Lietuvoje Anne Hall įsitikinusi, kad D. Trumpui tapus naujuoju prezidentu dvišaliai mūsų valstybių santykiai nesikeis ir išlaikys pozityvią dinamiką. „Žinau, kad daug lietuvių nori suprasti, ką Lietuvai reiškia D. Trumpo buvimas prezidentu. Aš įsitikinusi, kad stipri mūsų dviejų šalių draugystė, trunkanti dešimtmečius, ir toliau klestės. Turime tradiciją tęsti Amerikos politinę liniją po prezidento rinkimų. Ši tradicija taikoma ir užsienio politikai, įskaitant dvišalę ilgalaikę paramą demokratinėms institucijoms, mūsų įsipareigojimą sąjungininkams ir NATO aljansui, ekonominėms galimybėms“, – pažymėjo A. Hall.

Daug draugų respublikonų gretose

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius „Lietuvos žinioms“ sakė, kad mūsų šalis gerbia JAV gyventojų pasirinkimą ir pasirengusi toliau bendradarbiauti. „Turime pagrindo tikėtis, kad tai bus tokioje pačioje dvasioje, kaip buvo susiklostę dešimtmečiais ir net ilgiau: glaudūs, tradiciniai, strateginiai ryšiai“, – vylėsi jis.

L. Linkevičiaus įsitikinęs, kad prie JAV vairo stojus D. Trumpui ir naujai administracijai bus svarbių pokyčių. Kol kas dėl to užsienio reikalų ministras nusiteikęs gana optimistiškai. Anot jo, Respublikonų partija mums labai gerai pažįstama, jos nariai visada buvo dideli Lietuvos draugai. „Jie nepasikeitė, užims pozicijas administracijoje. Taigi jeigu ir bus kokių nors pokyčių, revoliucinių ar dramatiškų pasikeitimų nesitikiu“, – aiškino jis.

Lietuvai ir toliau svarbūs kuo glaudesni transatlantiniai ryšiai. L. Linkevičius tikisi, kad valdžios pasikeitimas JAV taps tam nauju impulsu. „Taip pat tikiuosi, kas tradiciškai buvo būdinga JAV vykdant politiką, kad bus vertybinis požiūris“, – pabrėžė ministras. Jis pridūrė, kad pasibaigus rinkimų kampanijai su skambiomis kalbomis ateis atsakomybė ir konkretus darbas, pagal kurį bus galima konkrečiai vertinti situaciją.

Nedemonizuoja D. Trumpo

Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas Audronius Ažubalis mano, kad nereikėtų demonizuoti D. Trumpo. Politikoje labai svarbu personalijos, tačiau jos negyvena vakuume. „Todėl manau, kad D. Trumpo triumfas – joks ne nuosprendis, kaip kiti sako, o galimybė ir įpareigojimas skirti dar daugiau diplomatinių pastangų Lietuvos strateginiams santykiams su JAV. Dabar pats metas veikti, kokybiškai pristatyti naujajai administracijai šiandieninius iššūkius mūsų valstybei ir regionui. Jeigu turime tam tikrą nežinomybės lauką, jį reikia paversti į intensyvų bendradarbiavimą“, – teigė jis.

A. Ažubalio nuomone, naujos kadencijos Seimas turėtų nedelsti ir siųsti parlamentinę delegaciją į JAV Kongresą ir Senatą. „Turi važiuoti žmonės ir kalbėtis apie tai, kaip mes matome situaciją Lietuvoje, aplink Lietuvą, regione, Europoje“, – tikino jis.

Svarstydamas, kokie galėtų būti JAV santykiai su Senojo žemyno šalimis prezidentu tapus D. Trumpui, A. Ažubalis pabrėžė, kad Europa turi apsikuopti. Kaip vieną pavyzdžių jis nurodė galimą Europos Komisijos sprendimą uždaryti penkerius metus vykusį tyrimą dėl Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ piktnaudžiavimo monopoline padėtimi Europoje, be to, ji leido šiai kompanijai išplėsti savo monopolį padidinant dujų tiekimą, kai tuo metu amerikiečių bendrovės „Apple“ reikalaujama grąžinti 13 mlrd. eurų nesumokėtų mokesčių. „Manau, amerikiečiai mato, kad pati Europa nėra principinga ir toleruoja Kremliaus politiką, tuo pačiu metu šaukdama amerikiečiams: „Ginkit mus.“ Europiečiai turi labai rimtai susimąstyti, nes jeigu nori paramos, plėtoti dialogą, turi būti jam pasirengę“, – kalbėjo politikas.

Linas Linkevičius: "Respublikonų partijos nariai visada buvo dideli Lietuvos draugai. Tad jeigu ir bus kokių nors pokyčių, dramatiškų pasikeitimų nesitikiu."Alinos Ožič nuotrauka

Inercija prieš nenuspėjamą elgesį

Tai, kad naujuoju JAV prezidentu išrinktas D. Trumpas, Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktoriaus pavaduotoja docentė Margarita Šešelgytė vertina dvejopai. Viena vertus, tai grėsmingas signalas, dar vienas veiksnys, prisidedantis prie chaotiškos situacijos pasaulyje. Iš kitos pusės, politologė įsitikinusi, kad JAV politinė sistema turi tam tikrą inerciją, kurios neįmanoma greitai panaikinti. „Žinome Respublikonų partijos vertybes, nuomonę tam tikrais klausimais, pavyzdžiui, dėl NATO svarbos. Tai partija, kuri remia saugumo institucijų stiprinimą, didesnes išlaidas gynybai. Respublikonų partija laimėjo, užsitikrino daugumą Senate, Kongrese yra dauguma respublikonų. Galima sakyti, kad yra daug galimybių, jog partija bus tas veiksnys, kuris suvaldys chaosą, potencialiai galintį kilti dėl nenuspėjamo prezidento elgesio, kad jį partijos nariai tiesiog paprotins“, – sakė ji.

Pasak M. Šešelgytės, kol kas sudėtinga atsakyti į klausimą, kaip keisis JAV užsienio politika, nes viskas priklausys nuo to, kokius žmones D. Trumpas pasirinks patarėjais arba į gynybos bei valstybės sekretorių pareigas. Kol kas viešojoje erdvėje minimos gana patyrusių ir stiprių asmenybių, Respublikonų partijoje turinčių neblogą reputaciją, pavardės. Politologės teigimu, jei šie žmonės formuotų JAV saugumo politiką, galima tikėtis, kad ji nebūtų visiškai chaotiška ir neprognozuojama. „Su prielaida, kad D. Trumpas iš tiesų klausys to, ką sako patarėjai. Neklausymo galimybės tokioje didelėje valstybėje kaip JAV irgi nėra labai didelės, nes kiekvienam sprendimui priimti reikalinga medžiaga, tam tikros diskusijos. Turint mintyje, kad D. Trumpas nėra labai pasikaustęs tiek užsienio, tiek saugumo politikoje, tikėtina, jog jis tų sprendimų pats nepriiminės, o kreipsis į tuos žmones, kuriais pasitiki ir kurie bus aplink jį“, – kalbėjo M. Šešelgytė.

Jos akimis, dabar pagrindinė užduotis Baltijos šalims ir Lietuvai – D. Trumpo aplinkoje rasti žmonių, su kuriais galėtų bendradarbiauti svarbiais klausimais. Dėl mūsų saugumo JAV dalyvavimas regione yra privalomas, ypač Rusijai militarizuojantis ir elgiantis neprognozuojamai. Be to, pasak M. Šešelgytės, patys turėtume labiau rūpintis savo saugumu ir daugiau į tai investuoti, siekti glaudesnio bendradarbiavimo saugumo srityje su Europos valstybėmis. „Buvo akivaizdu: kad ir kas laimėtų – D. Trumpas ar H. Clinton – JAV nebenori visiškai mokėti už Europos saugumą ir užtikrinti nemokamo saugumo skėčio, Europos valstybės taip pat turi investuoti į savo saugumą“, – priminė politologė.

Politinės eros pabaiga arba sukrėtimas

VU TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas po JAV prezidento rinkimų savo socialinio tinklo paskyroje klausė, ar viskas bus gerai, ir pats atsakė, kad nebus. Anot jo, „Brexit“, D. Trumpas ir dar daug kitų požymių rodo, kad artėja visos politinės eros pabaiga arba bent jau sukrėtimas. „Eros, kuri realiai prasidėjo po Antrojo pasaulinio karo ir buvo pavadinta liberalios prekybos ir demokratijos plėtra. Didžiausias šio liberalizmo, paremto ekonominėmis ir pilietinėmis laisvėmis, spurtas įvyko 1990-aisiais, kai jis nušlavė Sovietų Sąjungą ir apglėbė didelę dalį Rytų bei Vidurio Europos. Viskas atrodė taip nuostabu: pasaulis globalėja, laisvoji prekyba tampa neabejotinu gėriu, viena po kitos sėkmingai baigiasi Pasaulio prekybos organizacijos derybos, Europos bendrijos tampa ES, ekonominis bendradarbiavimas pereina į vis aukštesnį lygį (euras, bankinės sąjungos ir t. t.), dar viena demokratizacijos banga pasaulyje, demokratijos plėtra vyksta net ir su „pareigos ginti“ vėliavomis ir t. t.“, – aiškino politologas.

Tačiau pastaruoju metu, kaip pažymėjo T. Janeliūnas, liberalizmo, bendradarbiavimo ir laisvosios prekybos entuziazmas ėmė išsikvėpti. Jau po 2008–2009 metų krizės buvo ženklų, kad didžiosios ekonomikos šalys gelbėjasi savaip ir kas sau. Tarptautinės derybos dėl laisvosios prekybos, nors vis dar suprantamos kaip gėris, sulaukia vis daugiau nepasitenkinimo ir trukdžių. Kištis į kitų šalių demokratizavimą beveik niekas nebenori. O ir šiaip demokratija traukiasi – nuo Rusijos, Turkijos net iki Lenkijos.

„Brexit“ ir D. Trumpas – aiškūs ženklai, kad net svarbiausios Vakarų demokratinio liberalizmo šalys pavargo nuo liberalizmo ir jo rezultatų. Šie du rezultatai galbūt ir nesugriaus iškart visos tarptautinės sistemos, bet jai tikrai nepadės vystytis tokiu pat pozityviu greičiu kaip anksčiau. D. Trumpas nepadės nei Transatlantinei prekybos ir investicijų partnerystei, nei Ramiojo vandenyno partnerystei, – įsitikinęs T. Janeliūnas. – Jei JAV, buvusios visos liberalios prekybos sistemos varomąja jėga, nuspręs sustoti, sistema taip pat sustos. Didesnis valstybių užsisklendimas savyje (nuo bandymų stabdyti migrantų srautus iki nenoro nuolaidžiauti „veltėdžiams“) tikrai neskatins didesnio bendradarbiavimo. Bus tik priešingai. O bendradarbiavimas veikia tik tol, kol juo tiki didžioji dalis jo dalyvių. Tikėjimo tuo vis mažiau. Todėl greičiausiai matysime liberalios prekybos ir demokratijos plėtros pabaigą. Žinoma, pasaulis dėl to nesustos. Ir bus sukurta kas nors naujo. Bet globalūs sisteminiai pokyčiai labai retai būna sklandūs ir lengvi. Todėl bent jau pereinamasis laikotarpis bus sunkus, chaotiškas ir gal net konfliktiškas“.

Donaldo Trumpo biografija

Gimė 1946 metais Niujorke.

Tėvai: Frederickas C. ir Mary MacLeod Trumpai.

Yra ketvirtas iš penkių vaikų.

Jo tėvas buvo nekilnojamojo turto vystytojas.

D. Trumpas baigė ekonomikos studijas.

Šeimos verslą perėmė 1971 metais.

Jo turtas vertinamas 3,7 mlrd. JAV dolerių.

D. Trumpas yra vedęs tris kartus.

Turi penkis vaikus.

Dabartinė žmona – Melania Trump.

2004–2015 metais vedė realybės šou „Mokinys“ (The Apprentice).

1996–2015 metų grožio konkursų „Mis Visata“ ir „Mis Amerika“ organizatorius bei pagrindinis rėmėjas.

2015 metų liepą pradėjo prezidentinę kampaniją.

2016 metų liepą – Respublikonų partijos kandidatas į JAV prezidentus.

Nuo 2017-ųjų sausio 20 dienos – JAV prezidentas.

Šaltinis: BNS, biography.com, forbes.com

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"