TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

D.Vaišnienė: būtina užtikrinti tinkamą kalbos vartojimą

2014 03 24 15:21
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje yra svarbu užtikrinti valstybinės kalbos vartojimą viešajame gyvenime.  Dalydamosi patirtimi, Baltijos šalys valstybinių kalbų politikos klausimus galėtų spręsti efektyviau, nes jos patiria panašius sociolingvistinius pokyčius.

Apie šiuos dalykus pirmadienį kalbėta Seime surengtoje konferencijoje „Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės“.

Užtikrinti valstybinės kalbos vartojimą

Pernai lapkričio mėnesį Lietuva šventė valstybinės kalbos statuso suteikimo lietuvių kalbai 25-metį. 1988 metais, tuomet dar sovietinėje Lietuvoje, Sąjūdžio iniciatyva buvo įteisintas lietuvių kalbos vartojimas įstaigose ir organizacijose greta rusų kalbos. „Tai buvo pirmasis žingsnis į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Valstybinės kalbos statusas įtvirtintas Konstitucijoje, po to, priėmus Valstybinės kalbos įstatymą, lietuvių kalbos kūrimas, paveldo apsauga ir puoselėjimas tapo socialinio gyvenimo dalimi. Ši kalbos ir valstybės politikos situacija ir šiandien tebelieka aktuali“, – kalbėjo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Daiva Vaišnienė.

D.Vaišnienė priminė, kad komisija šiemet ketina parengti 2015-2020 metų valstybinės kalbos politikos gaires. Pastarąjį kartą gairės rengtos 2008 metais ir turėjo aprėpti laikotarpį nuo 2009 iki 2013 metų. Tačiau gairės taip ir nebuvo patvirtintos, nes nebuvo priimta nauja Valstybinės kalbos įstatymo redakcija. „Dabar šis įstatymas jau turėtų būti konstitucinis, tačiau ir šiandien jam sunkiai skinamas kelias priėmimo link. Būtina užtikrinti valstybinės kalbos statusą, tinkamą vartojimą. Atsirado naujų kalbos vartojimo terpių, kurioms nebepakanka dabartinio teisinio reglamentavimo ir priežiūros“, – kalbėjo D.Vaišnienė.

Ji trumpai paminėjo tris problemiškas sritis, kurioms komisija savo veikloje teikia didesnį dėmesį: valstybinės kalbos vartojimo visose viešojo gyvenimo srityse užtikrinimas; terminija; lietuvių kalbos vartojimas tuo pačiu lygiu, kaip kitos oficialios Europos Sąjungos (ES) kalbos, Bendrijos institucijose.

VLKK pirmininkė sakė, kad dirbant labai svarbi ir kalbos vartotojų nuomonė. Ji pasakojo girdėjusi iš vienos moksleivės, kad lietuvių kalbos taisyklės yra tokios sudėtingos, jog jos neįmanoma mylėti. „Džiaugiuosi, kad ji buvo vienintelė iš dalyvavusiųjų diskusijoje. Galbūt turėtume kalbėti apie tai, kaip mes mokome lietuvių kalbos, nes nėra kalbos, kuri neturėtų taisyklių. Nuo mokyklos suolo, o galbūt net nuo šeimos turėtume pradėti kalbėti apie tai, kodėl mums yra reikalinga valstybinė kalba, kad jaunas žmogus mokydamasis suprastų, kam jam ji bus reikalinga, kai baigs mokyklą ir išeis į viešąjį gyvenimą“, – sakė D.Vaišnienė.

Estų kalbos plėtrai – 61 mln. eurų

VLKK vadovė pažymėjo, kad valstybinės kalbos politikos nuostatas reikia įvertinti ir Europos valstybių patirties požiūriu. „Juolab, kad tenka girdėti, jog Lietuva per daug svarumo teikia valstybinei kalbai, kitose šalyse valstybėse tai neva visai nesvarbu, pakanka mokėti pačią perspektyviausią tarptautinio bendravimo kalbą. Gal taip yra dėl to, jog dar mokyklos suole yra įdiegta, kad taisyklinga kalba yra tik kalbininkų reikalas“, – sakė D.Vaišnienė.

Baltijos valstybėse yra labai artima socialinė kalbos istorija, jos patiria panašius sociolingvistinius pokyčius, pažymėjo VLKK pirmininkė. „Todėl mes pirmiausia turėtume dalytis patirtimi, derinti ne tik energetikos, bet ir kalbos projektus“, – teigė D.Vaišnienė.

Estų kalbos tarybos pirmininkė Birutė Klaas-Lang, konferencijoje pasakodama apie šalies patirtį, sakė, kad daugiakalbis estas yra taisyklė, o ne išimtis: Estijos gyventojų gimtųjų kalbų skaičius dabar siekia 157. Tačiau Estija pasižymi tikslingu požiūriu į savo kalbos išsaugojimą ir plėtrą, skiria tam pakankamą finansavimą.

Beje, pati B.Klaas-Lang visą savo pranešimą skaitė lietuviškai – kalbos ji išmokė iš tėvo, kuriam lietuvių buvo gimtoji kalba. „Esu naujos Europos pilietės pavyzdys – daugiakalbė, ir dėl to esu laiminga“, – sakė ji.

Pasak B.Klaas-Lang, estų kalba, kaip ir kamyninių šalių kalbos, pastaruoju metu yra perėjusi į visai naują sociolingvistinę aplinką, kuriai būdinga globalizacija, daugiakalbiškumas visuomenėje, mokyklose, šeimose. „Tai situacija, į kurią Estijos valstybė privalo atsižvelgti. Per 10 metų Estijos gyventojų gimtųjų kalbų skaičius išaugo nuo 100 iki 157. Daugiakalbis estas yra taisyklė, o ne išimtis. Daugiakalbystė yra didelis turtas, kurį reikia saugoti ir palaikyti. Tačiau kaip tokioje naujoje situacijoje užtikrinti estų kalbos išlikimą ir plėtrą? Remiantis sociolingvistiniais apibrėžimais, estų kalba nepatenka į grupę kalbų, kurioms gresia išnykimas: ji turi valstybinės kalbos statusą, oficialios ES kalbos statusą, ji vartojama visose gyvenimo srityse, ji pagrindinė mokymo kalba visose mokymo pakopose, vartojama namuose, turi prieaugį, kompiuterinį palaikymą“, – vardijo B.Klaas-Lang.

Estų kalbos tarybos pirmininkė vis tik pažymėjo, kad globaliame pasaulyje išskirtinio dėmesio reikalauja kalbos gyvybiškumo išsaugojimas, net jeigu kalba turi tik kiek daugiau nei milijoną vartotojų. Rengiant strateginį estų kalbos išsaugojimo planą, daugiausia dėmesio skirta trims aspektams: kalbos statusui ir prestižui, kalbos korpusui (sistemai ir vartosenai), kalbos mokymui. „Estijos valstybė jau 15 metų rūpinasi strateginiu kalbos planavimu. Estų kalbos plėtros strategija buvo priimta 2004 metais, tačiau iki tol sekė keletas metų darbo, kad galėtume išsikelti tikslus, nusistatyti pagrindines veiklos sritis. Tam reikėjo įvertinti esamą būklę“, – kalbėjo B.Klaas-Lang. Jos teigimu, buvo imtasi estų kalbos tvarkybos, tyrimų, technologinio kalbos palaikymo, išsilavinimo estų kalba ir kitų sričių plėtros. Kalbos taryba kas dvejus metus pristato Vyriausybei kalbos padėties apžvalgą, plėtros plano vykdymo ataskaitas.

Tikimasi, kad per trumpą laiko tarpą būtų pasiekta apčiuopiamų rezultatų. Estijoje yra akivaizdus ryšys tarp ambicingų planų ir jų įgyvendinimo finansavimo, teigė B.Klaas-Lang. „Dabar galiojantis plėtros planas biudžeto finansavime priskirtas Švietimo ir mokslo ministerijos sričiai. Atskirai finansuotos ir valstybinės programos. Estų kalbos plėtrai numatytos veiklos finansuojamos ir valstybės, ir nevietinių savivaldybių, universitetų, programų, fondų, subsidijų, asignavimų, agentūrų biudžetų lėšomis. 2011-2017 metais estų kalbos plėtros biudžetas yra 61 mln. eurų“, – pasakojo B.Klaas-Lang.

Latviai renkasi rusų kalbą?

Tuo tarpu Latvijos valstybinės kalbos centro direktoriaus pavaduotojas Agris Timuška atskleidė, kad viena opiausių latvių kalbos išsaugojimo problemų yra dalies pačių latvių požiūris į savo kalbą. „Pagrindinius iššūkius kelia kalbos prestižas, požiūris į kalbą, kurį formuoja latvių politikai, valstybinių, kultūros institucijų vadovai, kurie yra labiau linkę vartoti rusų, o ne latvių kalbą. Didžiausia problema susijusi su vartotojais. Tai pastebima tiek viešajame sektoriuje, tiek privačiame versle. Latvijoje laikome prioritetu tai, kad paslaugos būtų teikiamos valstybine kalba“, – akcentavo svečias iš Latvijos.

A.Timuška pasakojo, kad Latvijoje stengiamasi užtikrinti švietimo tautinėms mažumoms turinį, dėl to reikia vystyti ir atitinkamą pedagogų rengimą, švietimo sistemą, leisti vadovėlius ,papildomas švietimo priemones, naujus švietimo standartus.

Moksleiviai Latvijoje kai kuriuos dalykus gali pasirinkti mokytis dviem kalbomis – latvių ir rusų arba latvių ir lenkų. „Įtvirtintas naujas švietimo įstatymas, kuriame panaikinta mokyklų segregacija, šis įstatymas sudaro mažumų grupių švietimo pagrindą“, – sakė A.Timuška.

Jo teigimu, Latvijoje dedama daug pastangų skatinant plačiau vartoti latvių kalbą, laikytis kalbos normų. Tai daryti ypač skatinama žiniasklaida, verslas. Pasak A.Timuškos, norima plėtoti latvių kalbą informacinėse technologijose, užtikrinti, kad emigrantai nepamirštų latvių kalbos, mokytų jos savo vaikus.

Kalbos – svarbus ES prioritetas

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė konferencijoje teigė, kad kalbos politika yra svarbi valstybės politikos dalis, kurią formuoja Seimas, priimdamas įstatymus, reikšdamas politines nuostatas. Visgi, anot jos, kalbos politika priklauso nuo visuomenės požiūrio į kalbą, o lietuviams kalba esanti labai svarbi. „Kartais net sakoma, kad lietuvių tautos atgimimas tiesiogiai susijęs su kalbos atgimimu“, – sakė Darbo partijos atstovė. Parlamentarė pasidžiaugė tuo, jog visuomenėje kalbos institucijų pastangomis pamažu atsisakoma skeptiškos nuostatos dėl tarmių vartojimo.

A.Pitrėnienės teigimu, prie valstybinės kalbos problematikos grįžtama nuolat, ypač šiuo laikotarpiu, kai modernioje valstybėje nebeužtenka vartoti termino „kalbos politika“ , o reikia termino „kalbų politika“. „Europos Sąjungos institucijos nuolat pabrėžia, kad kalbos yra svarbus ES prioritetas. Kalba yra neasiejama mūsų tapatybės dalis ir tiesioginė kultūros išraiška. Siekiama, kad Europos gyventojai gebėtų bendrauti keliomis kalbomis. Lietuvoje gyvena daugiatautė visuomenė, ji yra ir daugiakalbė, bet valstybinės lietuvių kalbos vartojimo netaisyklingumo klausimas vis dar yra aktualus“, – kalbėjo A.Pitrėnienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"