TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

D.Valys: iniciatyvos keisti įstatymus atsiranda, kai pradedami tyrimai dėl korupcijos

Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Vos metai prasidėjo, o premjeras jau apsižodžiavo su Darbo partija. Algirdas Butkevičius prisipažino, kad Darbo partijos elgesys priimant 2015-ųjų biudžetą sietinas su partijos garbės pirmininku Viktoru Uspaskichu, kuris šantažavo saviškius, nes nepavyko Seimo Žmogaus teisių komitete priimti sprendimo, jog „juodosios“ buhalterijos byla – politinė.

Toks pripažinimas būtų naudingas V. Uspaskichui Europos parlamente (EP), kuris turi apsispręsti dėl jo teisinės neliečiamybės atėmimo. Darbo partijos pėdomis seka ir kita valdančioji partija – „Tvarka ir teisingumas“, pakliuvusi į teisėsaugos rankas dėl prekybos poveikiu ir korupcijos.

Nors šiuo metu vyksta tyrimas, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys Valdas Vasiliauskas pateikė Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, kuriose siūloma „prekybą poveikiu“ išbraukti visiškai ir įrašyti „tarpininko kyšininkavimą“.

Pagal V. Vasiliauską, asmuo nebūtų baudžiamas tiesiogiai ar netiesiogiai pasiūlęs ar susitaręs duoti kyšį, liktų bausmė tik už kyšio davimą. Be kitų pakeitimų, V. Vasiliauskas siūlo už tarpininkavimą kyšininkaujant nebausti juridinių asmenų, tarp jų ir partijų. Tačiau bent jau kol kas ne tik Darbo partijai, bet ir „Tvarkai ir teisingumui“ nepavyko įstatymu užkirsti kelio atsakomybei, jeigu bus įrodyta jų ar jų partijos narių kaltė.

„Be abejo, tai būtų tarptautinių įsipareigojimų toks, manau, pažeidimas. Ir dar, ko gero, kas negerai, kaip pas mus dažnai politikoje atsitinka, kad tokios iniciatyvos atsiranda tuomet, kai pradedami ikiteisminiai tyrimai dėl sunkių nusikaltimų, turinčių politinės korupcijos požymių“, – įsitikinęs generalinis prokuroras Darius Valys.

Komiteto palenkti nepavyko

Teisiamam Darbo partijos patriarchui V. Uspaskichui gali vėl tekti derinti teismo posėdžius Vilniuje su EP Briuselyje. Tokiems įvykiams užbėgti už akių bandė Lenkų rinkimų akcijos nario Leonardo Talmonto vadovaujamas Seimo Žmogaus teisių komitetas. Pusšimtis Seimo narių su pačia Seimo Pirmininke priešaky pasirašė raštą, kuriame teigiama, kad Lietuvoje baudžiamosios bylos keliamos galimai politiniais motyvais, kaip pavyzdys pateikiama Darbo partijos byla. Šio klausimo svarstymą boikotavo opozicijos atstovai Žmogaus teisių komitete. Už tai jie sulaukė grasinimų – į Seimo Etikos komisiją Darbo partijos deleguotas Mečislovas Zaščiurinskas nepaklusniesiems grasino net apkalta

„Seimo narys, kuris atsisako vykdyti savo pareigas, [...] jam gresia apkalta“, – tuomet aiškino M. Zaščiurinskas.

Darbo partijos atstovų grasinimai nepaklusniems opozicijos atstovams liovėsi, žlugo bandymai Žmogaus teisių komitete Darbo partijos bylai suteikti politinį statusą.

Nauja pataisa – lyg pagalvėlė krentančiam

Tačiau dabar į korupcijos skandalą įsivėlė dar viena valdančioji partija – spalį teisėsaugininkai krėtė partijos „Tvarka ir teisingumas“ būstines, sulaikė kelis įtakingus veikėjus. Kratų metu į patalpas veržėsi partijos advokate prisistačiusi ponia Aušra Ručienė. Netrukus paaiškėjo, kad šios įtakingos partijos veikėjos sutuoktinis yra apklaustas kaip specialusis liudytojas. Jo teisinę neliečiamybę panaikinti prašęs generalinis prokuroras atskleidė, kad Rimas Antanas Ručys tapo Seimo nariu, kai po EP rinkimų Seimo Tvarka ir teisingumas frakcijoje atsilaisvino vietos. Tuo metu R. A. Ručiui jau grėsė įtarimai dėl prekybos poveikiu stambiu mastu.

„Esamų duomenų visuma leidžia pagrįstai įtarti, kad R. A. Ručys iki tapdamas LR Seimo nariu padarė sunkų ir apysunkį nusikaltimus, [...] R. A. Ručys nuo šių metų birželio yra Seimo narys, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės“, – sako generalinis prokuroras Darius Valys.

Seimas nusprendė dėl R. A. Ručio sudaryti laikinąją tyrimo komisiją. Jei teismas pripažintų Seimo narį kaltu, jam gresia iki aštuonerių metų belangės... Tačiau partijos iždininku tituluojamas R. A. Ručys, lygiai kaip ir Darbo partijos veikėjai, jam keliamą bylą bando vadinti „politine“ ir tvirtina, kad Tautos išrinktojo mandato atsisakyti nė neketinąs

„Matyt, čia daugiau surišta su politika, ir, aišku, galėjo gerbiamas prokuroras ateit prieš savaitę, jei taip norėjo, o ne paskutinę dieną [...] Nejaugi man reikia šokt iš penkto aukšto“, – stebisi Seimo narys.

Tačiau panašu, kad „Tvarkos ir teisingumo“ vyrai ketino kolegai pakišti petį parengę Baudžiamojo kodekso pataisas... Jas pateikęs V. Vasiliauskas ginasi, kad šia iniciatyva siekė išsukti R. A. Ručį nuo atsakomybės.

„Iš tikrųjų neslėpsiu, kad mane paskatino, tai yra atkreipė dėmesį... Aš nesu teisininkas, kasdien neskaitau Baudžiamojo kodekso. [...] Siūloma jį tik patikslinti, kad jis būtų taikomas ir kartu kad tai neleistų mūsų specialiosioms tarnyboms, prokurorams savivaliauti“, – savo motyvus bando aiškinti V. Vasiliauskas.

Kirstų per valstybės prestižą

Prokurorai sako, kad V. Vasiliausko siūlymas naikinti baudžiamąją atsakomybę už prekybą poveikiu smogtų valstybės prestižui – BK pakeistas prieš trejus metus, vykdant Baudžiamosios teisės konvenciją dėl korupcijos, tačiau blogiausia, kad nusikaltėliai liktų nebaudžiami.

„Be abejo, tai būtų tarptautinių įsipareigojimų toks, manau, pažeidimas. Ir dar ko gero, kas negerai, kaip pas mus dažnai politikoje atsitinka, kad tokios iniciatyvos atsiranda tuomet, kai pradedami ikiteisminiai tyrimai dėl sunkių nusikaltimų, turinčių politinės korupcijos požymių“, – įsitikinęs D. Valys.

Ketinusi šiems BK pakeitimams skubos tvarka įžiebti žalią šviesą, po kelių dienų Seimo Pirmininkė jau aiškinosi, kad taip elgėsi neįsigilinusi į galimas pasekmes, esą ji tik vykdė Seimo narių „parašo“ valią.

„Na, buvo surinkti 47 ar 49, neprisimenu, parašai, ir pagal statutą buvo privaloma įtraukti pateikimą“, – aiškinasi Darbo partijos pirmininkė Loreta Graužinienė.

Net dvi koalicijos partnerės – teisėsaugos akiratyje

BK pataisos turės pereiti Vyriausybės skaistyklą. Anot mūsų kalbinto politikos apžvalgininko Rimvydo Valatkos, tenka tik apgailestauti, kad net dvi partijos iš valdančiosios koalicijos yra teisėsaugos akiratyje.

Kas yra Uspaskichas? Ji žmogus, Lietuvos politikas, kuris [...] buvo pabėgęs pusantrų metų į Rusiją ir buvo gavęs politinį Kremliaus prieglobstį nuo Lietuvos teisingumo. Kremlius jo neišdavė. Grįžo. [...] Išrinktas vėl į Seimą į Europarlamentą, į Seimą, kuriuose jis, beje, po to neišbūna kadencijos“, – teigia R. Valatka.

Apžvalgininko žodžiais, V. Uspaskichas spjauna į savo gerbėjus ir rinkėjų valią, o tokiems veikėjams visos priemonės yra geros.

„Pavadink politine, ir ką – kriminalinis nusikaltėlis jau tampa politiku? Tai mes galim ir Henriką Daktarą pavadinti politiku ir panašiai. Šiuo atveju lygiai tą patį galima pasakyt ir apie „Tvarką ir teisingumą“. Tai yra partija, kuriai vadovauja žmogus, pažeidęs patį svarbiausią Lietuvos įstatymą – pamynęs Lietuvos Konstituciją. Na, po to, kai pamini Lietuvos Konstituciją, paminti visus kitus rašytus ir nerašytus valstybės ir visuomenės įstatymus yra daug lengviau“, – sako R. Valatka.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"