TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Dabartistai. Pedagoginės paradigmos virsmas

2011 05 20 0:00
TTVAM archyvo nuotrauka

Pamatyti, pajausti, išgirsti. Ne rytoj, juo labiau - po mėnesio ar metų, bet dabar. Turėti dabar, pažinti dabar. Kurti, veikti ir gyventi nelaukiant, kol ateis suaugusiųjų nustatytas laikas, džiaugtis tuo, ką teikia ši valanda, ši akimirka, aprėpiant ir išsemiant iki dugno, negaištant laiko tam, kas neįdomu ir nežinia kada išsipildys.

Jiems - šešiolika, aštuoniolika, dvidešimt. Jie pasaulį pažįsta ir priima tokį, koks jis yra, nenori ruoštis, kaupti ir atidėlioti. Drąsūs ir tiriantys, mėgstantys savarankiškai leistis į nežinomybę ir linksmai atrasti netgi tai, kas rimta.

Tai - tik dalis charakteristikos, kurią sau rašo dabartistai - karta, gimusi ir auganti naujoje visuomenės formacijoje, kurią dar nesutarėme, kaip vadinti - žinių, informacine, globalia. Jie - mūsų vaikai, šiandien laikantys abitūros egzaminus ir besirengiantys studijoms. Galintys visą dieną praleisti prie suaugusiųjų keiksnojamo kompiuterio, naktį šėlti diskotekoje, o ryte susikaupę išlaikyti testą ir nesijaudinti dėl įvertinimo, o juo labiau - dėl suaugusiųjų nerimo: "Kaip tu, vaikeli, sau duoną užsidirbsi, jei tavo galvoje - vėjai?" Jie galvoja ir jau kuria įdomų projektą, o savo poreikiams užsidirba iš virtualaus verslo. Dabartistai neignoruoja mūsų patirties ir išminties, tik nori ją perimti kitaip, nei mes įsivaizduojame, lengvai ir linksmai, neleisdami užgožti gyvenimo spalvų.

Pažinti jaunosios kartos poreikius

TTVAM direktorė dr. Gitana Jurgelaitienė. "Mes laukiame studentų, kasmet jiems siūlydami naujas studijų programas, atsižvelgdami į darbo rinkos poreikius. Tačiau tai yra tik viena obuolio pusė. O kokie jaunų žmonių poreikiai? Šiuolaikinė karta - ypatinga. Mes privalome pažinti juos ir jų poreikius, pasistengti į pasaulį žvelgti jų akimis. Aukštasis mokslas pastaruoju laiku susiduria su problemomis, kylančiomis būtent iš skirtingų kartų nesusikalbėjimo. Populiariausios studijų programos susijusios su komunikacija, turizmu, reklama. Praėjusiais metais populiariausia studijų programa buvo reklamos vadyba. Renkasi jaunimas, ir mes su pagarba priimame jo savitus sprendimus bei laisvą pasirinkimą."

Nuotolinių studijų centro vadovė Nijolė Saugėnienė. "Dabar jaunimas yra visiškai kitoks. Jeigu visai mažam vaikui leisime prisėsti prie kompiuterio, jau po antro trečio karto jis nesutrikdamas ras tai, kas jį domina. Informacinės technologijos - jų savastis. Į aukštąsias mokyklas ateina skaitmeninis jaunimas - čiabuviai. Mes, vyresnieji, - tarsi atvykėliai, turintys prisitaikyti prie jų šalies taisyklių ir reikalavimų."

Dr. G.Jurgelaitienė. "Aukštosios mokyklos tikslas - pažinti savitus jaunosios kartos bruožus, juos gerbti ir į juos atsižvelgti. Sulaukiame jauno žmogaus, turinčio tam tikrą informacinį lauką ir gebėjimus priimti bei suvokti žinias. Aukštoji mokykla - intelekto centras, kuriame dirba dėstytojai, kitos kartos atstovai, privalo keistis ir tobulėti. Galvoti, jog egzistuoja tam tikri nekintami pedagoginiai metodai, taisyklės, dėstymo būdai, vadinasi, nežiūrėti tiesai į akis, patirti sąstingį ir atsilikti. Pagrindinis dalykas, ko turi siekti aukštoji mokykla, tai intelektinė kartų santaika. Studentas ir dėstytojas, nors ir priklausydami skirtingoms kartoms, turi siekti vieno tikslo - kokybiškų studijų. Labai svarbu išsiaiškinti: kaip dėstytojas turėtų pateikti tas žinias studentui, kad jaunas žmogus gautų maksimaliai efektyvų rezultatą, tai yra kad šios žinios būtų kokybiškos. Savo aukštojoje mokykloje mes labai atidžiai tyrinėjame jauną žmogų kaip kitos kartos atstovą ir esame įsitikinę, jog įprastinis požiūris, kuris dažniausiai pasitaiko diskutuojant apie aukštojo mokslo studijų kokybę, kad studijų programos turi atliepti darbo rinkos poreikius, yra vertas atskiro aptarimo. Įsiklausyti į darbdavių lūkesčius - tik viena pusė. O kokie jaunų žmonių lūkesčiai? Ar keletą pastarųjų metų besitęsianti ne pati geranoriškiausia diskusija apie Lietuvos aukštojo mokslo kokybę nėra pažymėta būtent tuo - nesusikalbėjimo dėl kartų lūkesčių skirtumo - ženklu? Darbdaviai norėtų techniškai pasirengusių, turinčių praktinių įgūdžių darbuotojų, jaunimas - laisvės ir sąlygų kurti. Galbūt problema ir yra ta, jog išgyvename dar iki galo nesuvoktų globalių pokyčių, paliečiančių kiekvieno iš mūsų gyvenimą, procesą.

Dr. N.Saugėnienė. "Amerikiečiai jau 2000 metais įvardijo tą kartų konfliktą ir tam tikrą jo pasireiškimą aukštajame moksle. Dėstytojas pasirengęs dėstyti linijiniu būdu - iš vieno šaltinio, pateikti vieną užduotį po kitos, nes jo karta neturėjo techninių galimybių tuos dalykus daryti kitaip. Dabartinis jaunas žmogus ima informaciją iš visur ir iškart, internetas teikia beribes galimybes gauti informaciją, iškyla tik atsirinkimo problema. Tėvai, pedagogai sako, o psichologų ir psichoneurologų tyrimai patvirtina, jog jaunoji karta visai kitaip priima ir apdoroja informaciją. Jie geba priimti informaciją iš kelių šaltinių vienu metu, jie nenešioja laikrodžių, nes mėgsta tik daugiafunkcius daiktus. Jiems reikia visko iškart ir greitai. Jų smegenyse yra susiformavusios visai kitokios jungtys. Šiuolaikinis jaunas žmogus greičiausiai priima vaizdą, paskui - garsą, o tekstas yra paskutinėje vietoje. Nors jo neatsisako, tačiau kaip pirminio šaltinio nevertina."

Dr. G.Jurgelaitienė. "Tai labai svarbūs dalykai, į kuriuos privalo atsižvelgti visi dirbantieji su jaunimu. Patrauklūs išliks tik tie, kurie gebės tai suvokti ir pritaikyti studijoms. Studentai nori daugiafunkciškumo, lankstumo ir kuo daugiau vizualumo, mažiau teksto. Šiuolaikinės informacinės technologijos tam suteikia puikias galimybes. Vidurinių mokyklų mokytojai daug prisideda prie jaunų žmonių lūkesčių formavimo, aukštoji mokykla jaučia įsipareigojimą dalytis savo žiniomis su jais, padėti jiems pažinti jaunąją dabartistų kartą ne tik jų pačių, bet ir visuomenės lūkesčių išsipildymo labui."

Vaizdas ir garsas - dabar

Dr. N.Saugėnienė. "Dabartistų, arba tikrosios skaitmeninės kartos, tyrinėtojai sako, kad šiuolaikinis jaunas žmogus, užaugęs su technologijomis, nelinkęs orientuotis į tolimą perspektyvą, jis linkęs mokytis to, kas įdomu ir naudinga čia ir dabar. Kodėl dalis jaunimo nesimoko matematikos? Ne todėl, kad yra tinginiai, o dėl to, kad šis dalykas nepatraukliai dėstomas. Yra didžiausias portalas, kuriame - matematika, kuri veikia, kur akivaizdu, jog matematika reikalinga kiekviename gyvenimo žingsnyje. Jeigu šis mokslas mokiniams būtų sisteminamas ne į algebrą, geometriją ir t. t., o pagal gyvenimo sritis, rezultatai greitai pasikeistų, atsirastų motyvacija mokytis. Tai - tik vienas pavyzdys."

Dr. G.Jurgelaitienė. "Neprojektavimas toli į ateitį - tai dar vienas dabartisto požymis. Nė vienas pirmakursis nesidomi karjeros perspektyvomis po penkerių metų. Jie nori įdomių ir patrauklių studijų, jie nori gyventi čia ir dabar, gauti žinių, kurios reikalingos šiuo metu. Ir jie teisūs, nes svarbiausia - išmokti rasti nuolat atsinaujinančius žinių šaltinius, o pačios žinios nėra nesenstanti vertybė... Daugelis dar studijuodami turi darbą, pradeda verslą, studijų metus išnaudodami kaip puikią galimybę konsultuotis su dėstytojais. Tarkime, reklamos vadybos studijų absolventas šias studijas pasirinko dėl to, kad jam patinka komunikuoti ir kurti vizualumą. Jie puikiai įsidarbina reklamos agentūrose, o dalis patys jas įkuria. Aukštosios mokyklos funkcija pamažu kinta. Dėstytojų uždavinys - būti jaunimo vadovais ne tik informacijos sraute, bet ir formuojant vertybes. Esame dinamiška aukštoji mokykla, vadinasi, pripažįstame, jog nuolat transformuojame savo veiklą, atsižvelgdami ir į jauno žmogaus poreikius, ir į aplinkos - savo krašto ir tarptautinės darbo rinkos - pokyčius. Kokios tos transformacijos? Mes stengiamės pažinti jauną žmogų ir prie jo taikome savo studijų turinį, studijų procesą ir būdus, siūlydami elektroninę studijų aplinką, modernias technologines platformas. Kad tai pasitvirtina, geriausias pavyzdys - naujos mūsų studijų programos - reklamos vadyba ir vizualinė komunikacija. Vos tik užsiminę apie jas socialiniuose tinkluose, per porą dienų sulaukėme per 6 tūkst. moksleivių atsiliepimų."

Reklamos vadybos katedros vedėja Janina Ulonienė. "Dabartinių studentų poreikių pokyčiai akivaizdūs, jei palyginsime baigusiuosius su pirmakursiais. Pastarieji visiškai tiksliai žino, ko nori. Pirmakursės Augustės, kuri yra baigusi M.K.Čiurlionio meno mokyklos grafinio dizaino specialybę, paklausiau, kodėl pasirinko reklamos vadybą. "Dėl vadybos žinių. Noriu kurti savo verslą", - atsakė ji. Daugelio tikslai ir motyvai - praplėsti profesines kompetencijas. Aukštajai mokyklai jie kelia didelius reikalavimus, nori kokybiškų, įdomių, atitinkančių jų poreikius studijų. Apklausėme absolventus: 80 proc. jų po studijų įsidarbino, pusė kuria savo verslą. Įdomiausia bendrauti su pirmakursiais, jie atviriausiai išsako savo pageidavimus ir lūkesčius. Atsižvelgdami į juos, tobuliname studijų programas, diegiame inovacijas, daugiau laiko skiriame praktikai. Siūlome dvi specializacijas - spaudos ir leidybos technologijos ir reklama bei komunikacinės technologijos. Aktyviai bendradarbiaujame su socialiniais partneriais, dirbame su Lietuvos spaustuvininkų asociacija, todėl žinome ir darbdavių nuomonę, kokių kompetencijų reikia jaunam specialistui. Mūsų studentai profesinės reklamos, prekių ženklų kūrimo, reklaminių kampanijų rengimo praktiką atlieka ne tik Lietuvos, bet ir Londono įmonėse."

Keičiasi pedagoginė paradigma

Dr. G.Jurgelaitienė. "Labai svarbu, kad visus tuos dalykus - darbdavių poreikius ir studentų motyvaciją - suvienytų aukštoji mokykla, teikdama jaunimui priimtinas ir kokybiškas studijas. Jeigu mes pirmiausia neatsižvelgsime į jauno žmogaus norus, siekius, jo paties nepaklausime, ką jis nori veikti dabar ir kokią savo ateities viziją turi, tai jokios priemonės - skatinimai bei įkalbinėjimai, stipendijos ir apeliavimas į pareigą bei patriotizmą nepadės. Tai jų gyvenimas, ir jų sprendimai verti didžiausios pagarbos. Suaugusiųjų, aukštosios mokyklos dėstytojų pareiga - tuos dalykus suprasti ir tobulėti, atsižvelgiant į jaunimo poreikius."

Dr. N.Saugėnienė. "Neseniai darėme studentų apklausą. Jų norai: mokytis pačių pasirinktu tempu, atsiskaityti jiems tinkamu laiku. Juos tenkina dalykų mokomoji medžiaga ir vadovėliai su interaktyvia savitikra ir pan. dalykais elektroninėje erdvėje, bendravimas su dėstytojais ne tik realioje, bet ir virtualioje auditorijoje. Maloniai nustebino studentų noras studijuoti ne tik iš nurodytų, bet ir iš savo susirastų šaltinių. Manome, jog tokiomis studentų nuostatomis galime tik džiaugtis."

J.Ulonienė. "Negalėčiau net įsivaizduoti, kad galėtų būti kitaip. Reklamos vadybos studijų programą renkasi į meną linkę žmonės. Jiems reikia žinių apie reklamos etiką, charizmos ir išmanymo, kaip tą reklamą pateikti, parduoti, įtikinti pirkėjus. Tam reikia ne tik profesinių, vadybos žinių, bet ir išsiugdytų asmeninių įgūdžių. To nepamirštame bendraudami su studentais paskaitose, praktiniuose užsiėmimuose, darbų gynimuose. Suteikiame sąlygas kurti ir skatiname tai daryti. Studentams patinka konkursai. Kasmet rengiame videoklipų konkursą, į kurį įsitraukė visų studijų programų studentai. Su šiemet konkursui pateiktais darbais visi gali susipažinti ne tik TTVAM tinklalapyje, bet ir socialiniuose jaunimo tinkluose. Studentų kūryba geriausiai pristato studijų programas mokiniams, nes jie - vienos kartos, juos vienija bendros vertybės."

Dr. G.Jurgelaitienė. "Surasti bendrą vardiklį, gebėti suprasti jaunimo vertybes, tarp kurių svarbiausioji - laisvė rinktis tai, kas įdomu ir racionalu, atliepti individualius studento poreikius. Jo motyvacija studijuoti stipri tik tuomet, kai nevaržoma asmeninė laisvė gyventi čia ir dabar. Keičiasi pedagoginė paradigma, iš esmės keičiasi dėstytojo vaidmuo. Iš pagrindinio informacijos šaltinio jis tampa studento vadovu į sudėtingą žinių ir kompetencijų pasaulį. Laimės tie, kurie išgirs studentų lūkesčius ir juos suvoks."

Projekto "Saugus žmogus" generalinė rėmėja - Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla. Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla - moderni ir dinamiška privati aukštoji mokykla Vilniuje, vykdanti verslo, teisės, rinkodaros, finansų, komunikacijos, apskaitos, turizmo ir poilsio, reklamos bei vadybos krypčių kolegines studijų programas. Absolventams suteikiamas profesinio bakalauro laipsnis. Studijas jie gali tęsti Lietuvos ir užsienio šalių universitetų magistrantūrose. www.ttvam.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"