TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Dailininko gimtinė - rakštis ūkininkei

2012 09 27 7:45
Taip atrodo valstybės saugomos P.Kalpoko gimtosios sodybos liekanos. /Daivos Baronienės nuotraukos

Garsaus dailininko Petro Kalpoko gimtąją sodybą įsigijusiai biržietei tuomet net į galvą nešovė, kad po daugelio metų jai bus grasinama baudomis ir teismais už leidžiamą nykti kultūros paveldą.

Vieno žymiausių XX amžiaus Lietuvos dailininkų P.Kalpoko sodyba Biržų rajone, Kvetkų pašonėje, seniai yra virtusi užuojautą keliančia griuvena. Pastatus prieš 17 metų įsigijusi ūkininkė Aurelija Liutkuvienė šiuo metu graužiasi, kad laiku jų nenugriovė. Kai A.Liutkuvienė tapo sodybos savininke, griūvantys statiniai dar nebuvo įtraukti į Kultūros vertybių registrą.

Tačiau ėjo metai, ir sodyba net buvo paskelbta valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Dabar akis badančios griuvenos nugriauti negalima. Negana to, ūkininkė nuolat girdi paveldosaugininkų reikalavimus sodybą atstatyti ar bent jau konservuoti. Kitaip A.Liutkuvienė sulauksianti sankcijų.

Aplankyti iškilaus dailininko tėviškę kviečia rodyklės, tik ar keliautojams ten yra į ką žiūrėti.

Kam turėtų būti gėda?

P.Kalpokas Kvetkuose gimė 1880 metais. Tėviškėje jis gyveno palyginti trumpai. Kai vaikinukas atsisakė pildyti tėvų norą ir eiti į kunigus, jį ėmė globoti Latvijoje gyvenantis vokiečių baronas ir išmokslino menininku. Ne vienoje Europos šalių gyvenęs P.Kalpokas į gimtinę beveik negrįždavo. Tačiau Kvetkuose nebuvo užmirštas. Jo atminimas čia puoselėtas net sovietiniais metais - viename gyvenamojo namo kambarių įrengtas kuklus muziejus. Kituose buvusio nemažo namo kambariuose įsikūrė atvykėliai kolūkiečiai. Jie ir nugyveno P.Kalpoko tėviškę.

"Mūsų šeima P.Kalpoko gimtinės statinius įsigijo 1995-aisiais. Jau tuomet jie buvo vargani ir aplūžę, tikėjomės juos nugriauti, o po statiniais esančią žemę prijungti prie mūsų dirbamos", - LŽ pasakojo viena didžiausių Biržų krašto ūkininkių A.Liutkuvienė. Moteris tikino, kad sodybos griovimą iš pradžių atidėliojo, o paskui netikėtai sužinojo neturinti teisės to daryti.

"Pradėjo plaukti paveldosaugininkų laiškai su grasinimais bausti ir net teisti už kultūros paveldo nesaugojimą", - sakė A.Liutkuvienė. Tačiau ji nematanti, ką reikėtų saugoti, ir pabrėžė, kad sodyba jai yra tapusi tikra rakštimi. "Tiesą sakant, man gėda savo valdose turėti tokią griuveną. Kaip valstybei ne gėda dėl jos, kaip ne gėda statyti rodyklių ir siūlyti ją lankyti?" - piktinosi moteris.

Siūlo atstatyti

Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorė Diana Varnaitė LŽ patvirtino, kad P.Kalpoko gimtoji sodyba yra valstybės saugoma, tad griauti jos jokiu būdu negalima. Anot KPD vadovės, net apgailėtina ar avarinė būklė nėra pretekstas statinius, kaip akis badančius ar gėdingus, nušluoti nuo žemės paviršiaus. Priešingai - savininkui randasi prievolė sodybą išsaugoti. "P.Kalpoko gimtinė, kaip ir visi valstybės saugomi objektai, turi teisę į valstybės paramą", - aiškino D.Varnaitė. Anot jos, dabartinė sodybos savininkė gali imtis jos atstatymo darbų ir gauti palyginti nemažą valstybės paramą. "Valstybė yra numačiusi mechanizmą, kaip atstatymo darbus kompensuoti 70 procentų", - pabrėžė KPD direktorė.

Įamžintų akmeniu ar koplytstulpiu

Tačiau A.Liutkuvienė LŽ tikino ir taip turinti ką veikti, tad imtis sodybos atstatymo nežadanti. "Tiesa, įamžinti P.Kalpoko atminimą norėčiau", - sakė ūkininkė. Ji teigė, jog su dailininko giminaičiais, iš kurių pirko žemę su jai nelemtu tapusiu statiniu, nutarė, kad sodybą verta nugriauti, o jos vietoje pastatyti paminklinį akmenį ar medinį koplytstulpį. "Mums atrodo, kad taip menininko atminimą įamžintume daug prasmingiau, nei saugodami akis badančias griuvenas", - įsitikinusi A.Liutkuvienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"