Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
LIETUVA

Dainius Pūras: nuo ko turi išsiblaivyti Lietuva

 
2017 05 22 11:30
Psichiatras Dainius Pūras. LŽ archyvo nuotrauka

Psichiatras Dainius Pūras teigė nesąs tikras, ar ko nors iš esmės pasieksime, kai viena ranka mažinama galimybė įsigyti alkoholio, o kita ranka tęsiamos laisvės bei atsakomybės dusinimo tradicijos, kad tik neužaugtų laisvų ir atsakingų piliečių karta.

D. Pūras teigė iečių laužymą dėl alkoholio politikos stebėjęs su tam tikru nusivylimu. Mat kovojančių pusių pozicijos buvo per daug vienpusės. „Ne taip turėtų būti svarstomi ir priimami su visuomenės sveikata susiję politiniai sprendimai“, – įsitikinęs žinomas psichiatras.

D. Pūras mano, kad jo požiūris gali nepatikti nei alkoholio draudimų šalininkams iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir jų bendraminčiams, nei kritikams.

„Tie, kurie kritikuoja ministro A. Verygos ir LVŽS poziciją, labiausiai atakuoja tą akcentą, kuris ir yra bene vienintelis stiprus elementas LVŽS pozicijoje ir sveikatos politikoje. Prieinamumo prie alkoholio mažinimas neabejotinai yra viena iš svarbių priemonių mažinant girtavimo ir alkoholizmo paplitimą ir jų neigiamą poveikį visuomenės sveikatai, – įsitikinęs psichiatras. – Pasaulio sveikatos organizacijos (PDS) pozicija yra taip pat vienareikšmė šiuo požiūriu. Ji nėra iš piršto laužta, tai pozicija, kuri atsiranda tik esant įtikinamiems mokslo faktams ir esant konsensusui tarp ekspertų.“

Medikas mano, kad jei jau Lietuvos politikoje vyksta idėjų kova, ji turėtų būti ne dėl to, o dėl rimtesnio dalyko – kokiame kitų valdžios sprendimų kontekste bus mažinamas prieinamumas prie alkoholio. Pasak D. Pūro, kad jei jau visuomenei pristatoma PSO pozicija ir geroji Šiaurės šalių praktika dėl alkoholio prieinamumo, gal reikėtų perimti tarptautinių organizacijų rekomendacijas ir Šiaurės šalių gerąsias praktikas ir kitose su visuomenės sveikata susijusiose srityje.

„Juk visuomenės sveikatą, tiek fizinę, tiek – ir ypač dvasinę – veikia dar daug veiksnių, – socialiniame tinkle „Facebook“ savo nuomonę dėstė psichiatras. – Kokias kitas priemones siūlo dabar valdantys Lietuvą politikai visuomenės dvasinei sveikatai, psichologiniam atsparumui stiprinti? Ką gali pasiūlyti dabar ar bent artimoje ateityje vaikams, paaugliams, jaunuoliams, patiriantiems emocinių ar elgesio problemų, vietoj „nervų gydymo“ ar „užsimiršimo“ alkoholiu ir narkotikais? Lankytis valdiškoje Lietuvos psichikos sveikatos sistemoje ir ten gydytis psichotropiniais vaistais? Kodėl atkakliai kovojant alkoholio pasiūlos fronte, atsisakoma pradėti esmines permainas, kad būtų mažinama didžiulė alkoholio vartojimo paklausa? Nejaugi ir kitos lietuvių kartos bus tokios pačios emociškai neraštingos kaip ir dabartiniai suaugusieji, taip ir nesuprantantys, kaip svarbu yra pažinti bei turėti galimybę gydyti savo jausmus ir sutrikusius tarpusavio santykius, kad ne tabletėms ar psichiatrijos ligoninėmis tai reikia daryti? Nejaugi ir toliau sveikatos sistemos valdininkai aiškins, kad emocinės sveikatos problemas ši valstybė apsisprendusi spręsti tik šeriant žmones psichotropiniais vaistais ir juos guldinėjant psichiatrijos ligoninėse? Kas ir kada pradės spręsti šitą nacionalinės tragedijos mąsto spragą?“

Pasirinko vieną problemą ir užsimerkė prieš kitas

D. Pūras klausė, ar galima tikėtis dvasiškai ir fiziškai sveikos visuomenės, jei draudžiamas tikrasis lytinis švietimas mokyklose? Jei rengiamasi įstatymų pataisoms, kurios kėsinsis į moterų teises ir vaikų teises, rūšiuos šeimas į tas, kurios turės teisę vadintis šeima, ir tas, kurios neturės tokios teisės. Jei atsisakoma įgyvendinti daug kitų Jungtinių Tautų (taip pat ir PSO), Europos Sąjungos rekomendacijų, susijusių su sveikų vertybių diegimu visuomenėje?

Psichiatro nuomone, būtų korektiška, jei ministras pasitelktų ne tik PSO ekspertą alkoholio politikos srityje, bet ir dar daug tarptautinių ekspertų, kurie paaiškintų, kad ta pati Lietuvos valdžia renkasi priemones, prieštaraujančias pamatiniams žmogaus teisių principams ir šiuolaikiniams visuomenės sveikatos principams.

Dainius Pūras: „Jei norima Lietuvoje skleisti Naisių modelį ir jei paaiškėtų, kad čia yra šio plano pirmoji dalis, šitaip nesukursime klestinčios valstybės ir sveikos laisvų bei atsakingų piliečių visuomenės.“

„Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros sistema, užuot gydžiusi žmonių sutrikusius jausmus ir dar labiau sutrikusius jų tarpusavio santykius, yra, švelniai tariant, labai neveiksminga, o jei rimčiau, tai veikia priešinga kryptimi, – teigė D. Pūras. – Veikdama pasenusiais vulgarios biologinės psichiatrijos metodais, ji skatina tos sistemos vartotojų bejėgystę ne mažiau, kaip girtavimas, ir taip gilina, o ne sprendžia psichikos sveikatos problemas. Kaip kitaip, jei ne absurdiška pavadinti sistemą, kuri kiekvienu dvasinės krizės atveju tegali pasiūlyti vaikui, paaugliui, suaugusiam psichotropinio vaisto receptą arba psichiatrijos ligoninę? Kodėl iki šiol visi atėję į valdžią, atsisako bent kiek kritiškai pažvelgti į šią sistemą ir imtis permainų?“

Pasak psichiatro, pastaruoju metu jis ne kartą girdėjo oponentų džiūgavimą, kad ministras pasirinko teisingą kryptį. Oponentais jis vadino tuos kolegas medikus ir sveikatos valdininkus, kurie labai bijo permainų sveikatos sistemoje.

„Sistemoje permainų nereikia, sistema veikia puikiai, reikia tik kovoti su alkoholiu ir nebebus Lietuvoje nei psichikos sutrikimų, nei savižudybių, nei vaikų su raidos ar elgesio sutrikimais – visas šias problemas esą sukelia girtavimas, ir sumažinus prieinamumą prie alkoholio, šias problemas sėkmingai išspręsime! Gal ministras taip ir negalvoja, bet sistema taip išgirdo. Sveikatos sistemai labai svarbu išlikti ydingai ir neskaidriai, tad stagnuojančios sistemos atstovų pusėje švenčiama pergalė, valdžioje esantiems pasirinkus vieną problemą ir užsimerkus prieš kitas“, – kritiškai vertino D. Pūras.

„Dusinimo tradicijos“

Psichiatro teigimu, jis girdi ir kolegų – bendraminčių balsus, kurie sako – na, bet padarykime bent jau tai, ką siūlo ministras, juk priemonė teisinga, sumažinkime prieinamumą prie alkoholio, o po to jau ten žiūrėsime, ką daryti su kitais dalykais, kurie lemia visuomenės sveikatą.

„Nesu tikras, kad taip ką nors iš esmės pasieksime, kai viena ranka mažinama galimybė įsigyti alkoholio, o kita ranka tęsiamos laisvės ir atsakomybės dusinimo tradicijos, kad tik neužaugtų laisvų ir atsakingų piliečių karta“, – abejoja D. Pūras.

Pasak psichiatro, kadangi jau dabar aišku, kad šita valdžia priešinsis daugeliui tarptautinių rekomendacijų kitoje, paklausos mažinimo pusėje, gal todėl ir buvo nuspręsta ypatingai daug priemonių sutelkti „atidirbant“ pasiūlos mažinimo pusėje. O tai ir yra rimtas nepaisymas svarbių sveikatos politikos principų.

D. Pūras teigė iečių laužymą dėl alkoholio politikos stebėjęs su tam tikru nusivylimu. Mat kovojančių pusių pozicijos buvo per daug vienpusės.

„Sveikatos politika turi būti ne vienpusė, ji privalo apimti daug priemonių, kurios tarpusavyje „nesipjautų“. Todėl ir siūlau – jei jau norime gyventi kaip skandinavai, nustokime visų pirma šaipytis iš pamatinių vertybių, žmogaus teisių ir laisvių, kaip jie seniai padarė. Sudarykime bent jau minimalias sąlygas vaikams ir paaugliams visapusiškai sveikai vystytis (namų darbai seniai laukia!), o ne vien „kranelius užsukime“. Jei norime būti sveika visuomene, tai įgyvendinkime ne tik PSO rekomendacijas dėl alkoholio prieinamumo mažinimo, bet ir dar keliasdešimt JT ir PSO rekomendacijų, kurių Lietuva ir ši valdžia nenori išgirsti“, – siūlo D. Pūras.

Turime mokyti gyventi laisvėje

Medikas teigė, kad jei mažinant prieinamumą prie alkoholio, šalia veiks tų pačių politinių jėgų skatinamos iniciatyvos, kurios prieštarauja šiuolaikiniams sveikatos mokslų ir žmogaus teisių principams, trikdo sveiką psichologinę ir socialinę vaikų raidą, skatina savižudybes ir emigraciją – per nepagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms – sunku tikėtis efekto, jei jau rimtai kalbama apie visuomenės sveikatą, fizinę ir dvasinę.

D. Pūro nuomone, turime kantriai ir nuosekliai vienas kitą, ypač vaikus ir jaunimą mokyti gyventi laisvėje, kad jie turėtų atsakingo gyvenimo laisvėje įgūdžius. Tam yra būdų, kurie nesulaukia politikų dėmesio. Tai svarbiau, negu ką nors imti ir uždrausti. Ir nors prieinamumą prie alkoholio reikia mažinti, tai neturėtų būti pats svarbiausias akcentas, kuriant sveiką visuomenę.

„Jei norima Lietuvoje skleisti Naisių modelį ir jei paaiškėtų, kad čia yra šio plano pirmoji dalis, šitaip nesukursime klestinčios valstybės ir sveikos laisvų bei atsakingų piliečių visuomenės. Lietuva turi išsiblaivyti ne tik nuo girtavimo, bet ir nuo nostalgijos totalitarizmui ir autoritarizmui“, – įsitikinęs D. Pūras.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"