TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Dainomis ir šokiais pasitinkam Tūkstantmetį

2009 07 02 0:00
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Vakar sostinėje prasidėjo Lietuvos tūkstantmečio dainų šventė "Amžių sutartinė". Po miestą pabiro daugiau kaip 40 tūkst. šokėjų ir dainorėlių. Jų gausą lėmė tai, kad šiemet vienu metu draugėn susibūrė trys dainų šventės - moksleivių, suaugusiųjų ir pasaulio lietuvių.

Liaudies dainomis ir šokiais žiūrovai mėgausis šešias dienas, iki liepos 6-osios, kai minėsime Valstybės dieną. Keturiolika dainų šventės renginių - svarbiausias Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio akcentas, leidžiantis pajusti tautos vienybę, bendros dainos jėgą, tautiškumo ir savigarbos raišką. Ši išskirtinė nacionalinės kultūros - dainų švenčių - tradicija, gyvuojanti jau 85 metus, pasak pačių šventės dalyvių, leidžia pasijusti esant lietuviais - traukiant bendrą dainą, trypiant bendrą šokį. Štai kai kurių šalių išeivių šokių kolektyvų jaunimas jau nemoka lietuviškai, tačiau kaip smagiai sukasi lietuviškų šokių sūkuryje. "Tai darydami, jaučiame savo šaknis, pasijuntame esą lietuviai", - tvirtino jie.

Tautiniais drabužiais pasipuošusių šventės dalyvių - pilnas miestas. Ir tai visus pakiliai nuteikia: panašios nuotaikos buvo užvaldžiusios Sąjūdžio laikais, Baltijos kelyje.

Pradėjo protėvių giesme

Šventės pradžios renginius "Čia tūkstantį metų dabar" pradėjo pagonišką dvasią skleidžianti "Protėvių giesmė", vakarop vykusi Sereikiškių parke. Pagoniška procesija, šventą ugnį atnešusi į Sereikiškių kalnelį, atliko Broniaus Kutavičiaus "Paskutines pagonių apeigas". Svarbiausias žynys (aktorius Ramūnas Abukevičius) prabilo žodžiais apie skaudų tautos religinį virsmą: "Jie atėjo į mūsų žemę, naikino mūsų girias ir sakė, kad tai yra gera. Jie žudė mūsų moteris ir vaikus ir sakė, kad tai yra gera. Praėjo daugiau kaip 400 metų ir mes patys naikiname savo girias ir sakome, kad tai yra gera. Jie turi gerą posakį: "Atleisk jiems, Viešpatie, nes jie nežino, ką daro." Tikėkime, kad išmintis ateis į mūsų protus ir mes suvoksime, kas yra gera."

Protėvių tikėjimo apeigos bylojo apie meilę gamtai - per teatralizuotas gailestingumo apeigas į dangų buvo paleisti balandžiai, į Vilnios upę - žuvys. Nuo upės šlaito nusileidus vienuolių procesijai nuskambėjo "Grigališkasis choralas". Tuo metu pakrantės akmenys buvo nudažyti Lietuvos vėliavos spalvomis. Vėliau procesija, į kurią buvo įtraukti ir penki gabiausi vaikai - TV viktorinos "Lietuvos tūkstantmečio vaikai" dalyviai - su šventąja ugnim keliavo į Bernardinų bažnyčią, kur vyko renginys "Giesmė širdimi". Čia nuskambėjo Algirdo Martinaičio "Giesmė šv. Pranciškui". Šv. Jonų bažnyčioje, renginyje "Giesmė protui", buvo atlikti Vytauto Miškinio kūriniai bei Jono Tamulionio "7 dedikacijos Lietuvai".

Po 21 val. Katedros aikštėje vykusio atidarymo koncerto "Pasveikinkim vieni kitus" Tūkstantmečio deklaraciją pasirašė žymūs Lietuvos žmonės, po to - siunčiant ją per minią, - ir visi aikštėje susirinkusieji. Paskutinieji jos žodžiai skamba tarsi malda: "O, Lietuva, ir būsimus tūkstančius metų tvirtink mūsų ryžtą būti su tavimi ir tau. Protu ir širdimi. Įdėk į mūsų lūpas pasididžiavimo palaimą, kai tariame ir tarsime plačiam pasauliui: Mes - žmonės Lietuvos!"

Dalyvių gausa

* Ansamblių vakare "Metai" (liepos 2 d., 22 val., Kalnų parke. Renginys mokamas) dalyvaus 3,5 tūkst. dalyvių.

* Moksleivių dainų dienoje "Skambantys vaikystės sodai" (liepos 3 d., 17 val., Vingio parke) dainuos 16 tūkst. dalyvių.

* Kanklių koncerte "Skambėkit, kanklės" (liepos 3 d., 18 val., Šv. Jonų bažnyčioje) kankliuos 700 dalyvių.

* Folkloro dienoje "Žemynėle žiedkelėle" (liepos 4 d., 10 val. Sereikiškių parke ir pilių teritorijoje) dalyvaus 5,6 tūkst. dalyvių.

* Pučiamųjų koncerte "Vario audra" (liepos 4 d., 20 val., Kalnų parke. Renginys mokamas) gros 2 tūkst. muzikantų.

* Jungtiniame mėgėjų teatrų spektaklyje "Amerika pirtyje" (liepos 5 d., 18 val., Lietuvos rusų dramos teatre) vaidins 180 dalyvių.

* Šokių dienoje "Laiko brydėm" (liepos 5 d., 21 val., "Žalgirio" stadione. Renginys mokamas) šoks 8 tūkst. šokėjų.

* Dainų dienoje "Tūkstantmečio aušrų dainos Lietuvai" (liepos 6 d., 17 val., Vingio parke) dainuos 11 tūkst. dalyvių.

Į šventę sugrįžę tautiečiai

Į dainų šventę įsilies 1003 išeivijos lietuviai iš 16 pasaulio šalių:

* 22 užsienio lietuvių choruose - 386 choristai,

* 18 šokių ansamblių - 374 šokėjai,

* 11 folkloro ansamblių - 200 dalyvių,

* 13 mėgėjų teatro dalyvių,

* 9 skudutininkai,

* 10 liaudies instrumentų muzikantų.

* Gausiausia išeivijos delegacija - JAV (200 dalyvių), Kanados (134 dalyviai), Lenkijos (133 dalyviai).

Istorija

Pirmoji dainų šventė įvyko 1924 m. Kaune. Joje dalyvavo 86 chorai (apie 300 dainininkų).

Per visą Lietuvos didžiausios šventės istoriją jau surengta 17 masinių, bendratautinę reikšmę turinčių švenčių.

1994 m. į pirmąją jungtinę pasaulio lietuvių dainų šventę Lietuvoje įsitraukė ir išeivių kolektyvai.

2003 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos dainų ir šokių tradiciją UNESCO paskelbė pasauliniu žodinio ir nematerialaus paveldo šedevru.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"