TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Dainos Lietuvos dar brangiau kainuos

2008 01 29 0:00
Kultūros centrų vadovai Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) verčiami pasirašyti sutartis, kuriose autorinio atlyginimo prašoma net už nemokamus kultūros renginius.
LŽ archyvo nuotrauka

Kultūros centrų vadovai piktinasi skaitydami Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) jiems siūlomas pasirašyti sutartis. Autorinio atlyginimo prašoma net už nemokamus kultūros renginius, kurių nemažą sąmatos dalį sudaro ūkio išlaidos.

Kaip LŽ teigė LATGA-A Muzikos kūrinių skyriaus vedėjos pavaduotojas Arvydas Adamonis, atnaujinti sutartis su agentūra šalies kultūros centrams pasiūlyta dar praėjusių metų pabaigoje.

"Senosios, sudarytos 1994-1995 metais, nebeatitinka teisės aktų. Be to, per tą laiką dauguma kultūros centrų buvo pertvarkyti, keitėsi jų pavaldumas. Todėl dalies sutartyse įvardytų kultūros įstaigų nebėra arba jos veikia kitais pavadinimais. Keitėsi ir LATGA-A taikomų mokėtino autorinio atlyginimo už kūrinių viešą atlikimą tarifų nuostatos", - aiškino jis.

Pasigenda logikos.

Naujose sutartyse numatoma, kad agentūrai kultūros centrai turėtų sumokėti 5-7 proc. lėšų, surinktų per renginį. Kai jis nemokamas - autorių teises atstovaujančiai įstaigai būtų privalu mokėti 1 proc. visos renginio sąmatos dydžio autorinį atlyginimą.

"Tai jau ne atlyginimas už kūrinio naudojimą, o sunkiai paaiškinamas mokestis, - LŽ sakė Lietuvos kultūros centrų asociacijos (LKCA) prezidentas, Plungės kultūros centro direktorius Romas Matulis. - Dažnai nemažą renginio sąmatos dalį sudaro išlaidos, skirtos techninėms priemonėms nuomoti, scenai pastatyti, kolektyvams maitinti ir apgyvendinti. Pavyzdžiui, per tarptautinį renginį dažniausiai dalyvauja 5-6 kolektyvai iš 3-4 šalių. Jie kviečiami ne vienai dienai, repetuoja, svečiuojasi mieste ar vyksta į ekskursijas." Anot R.Matulio, visos šios nemažos išlaidos įtraukiamos į renginio sąmatą. "Dabar išeina, kad nuo kolektyvui priimti skiriamų pinigų turime mokėti 1 proc. agentūrai. Bet už ką? Juk tai nesusiję su autorinių kūrinių naudojimu", - stebėjosi jis.

Panašią nuomonę LŽ išsakė ir Šakių rajono kultūros skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė. Jos teigimu, LATGA-A užmačios skaičiuoti mokestį nuo renginio sąmatos itin sunkiai suvokiamos, jei nemokamas renginys vyksta lauke. "Tokiu atveju į sąmatą įtraukiamos ir lėšos saugos tarnybai samdyti, lauko biotualetams nuomotis, šiukšlėms po renginio išvežti ir kitoms ūkio reikmėms", - sakė A.Kasparevičienė.

R.Matulis tikino, kad Lietuvos kultūros centrų asociacija siūlė LATGA-A konkrečiau apibrėžti, kas yra sąmata, ir autorinį atlyginimą skaičiuoti ne nuo visos renginio sąmatos, o nuo jo kultūrinės meninės dalies. Tačiau agentūra į šiuos siūlymus iki šiol nereaguoja.

Remiasi pasauline patirtimi

LŽ kalbintas LATGA-A generalinis direktorius Edmundas Vaitekūnas kultūros darbuotojų išvedžiojimus pavadino juokingais. "Vadovaujamės pasaulio praktika, Lietuvoje naujų sistemų nekuriame. Remiamės principu, kad bet kokios renginio išlaidos yra orientuotos į kūrinių naudojimą. Jei į sąmatą įtrauktos išlaidos už elektrą, transportą, garso ir kitą techniką, jos gali būti numatomos ir už autoriaus kūrinį", - aiškino jis.

E.Vaitekūnui antrino ir A.Adamonis. Pasak jo, tokią apmokestinimo tvarką pasiūlė patys LKCA atstovai, kaip objektyviausiai parodančią renginio, taip pat ir kūrinių naudojimo mastą. "Kuo daugiau kūrinių grojama, tuo daugiau renginiui reikia visokios įrangos ir išlaidų", - pažymėjo A.Adamonis.

Nemaži pinigai

Marijampolės kultūros centras, anot jo direktorės Iraidos Skirpstienės, sutartį su LATGA-A jau pasirašė. Kiek įstaiga turės kas mėnesį mokėti agentūrai, centro vadovė pasakyti negalėjo.

"Iki šiol kas ketvirtį agentūrai pervesdavome po 1,5-2 tūkst. litų. Kiek dabar teks mokėti, net gerai nežinau. Tačiau kitos išeities nematau", - tikino I.Skirpstienė. Ji pripažino, kad rasti papildomų tūkstančių litų labai sunku net vienam geriausių šalies kultūros centrų.

"Nežinia, iki ko prieisime iš kultūros centrų nuolat reikalaudami naujų ir didesnių mokesčių. Tarsi būtume turtingiausi. Pavyzdžiui, už šokiuose skambančią muziką privalome mokėti abiem autorių teises ginančioms agentūroms po 5 proc. už bilietus surinktos sumos. Iš viso - 10 procentų. O kur dar kitos išlaidos? Gaunamos lėšos jas vos padengia. Svyra rankos, nesinori nieko daryti, nes žmonės neišgalės lankytis mūsų renginiuose", - kalbėjo I.Skirpstienė.

Abejonių jai kelia ir tai, kad 1 proc. renginio sąmatinės vertės LATGA-A turi mokėti tik kultūros centrai. Iš nemokamus renginius organizuojančių savivaldybių kultūros skyrių, bibliotekų, muziejų nereikalaujama mokėti tokių autorinių atlyginimų.

Verčiami prievaizdais

I.Skirpstienės teigimu, naujose sutartyse su LATGA-A kultūros centrams siūloma teikti agentūrai informaciją apie visus juose vykstančius mokamus ir nemokamus renginius.

"Kultūros centras - ne seklių biuras. Ne mūsų reikalas rūpintis, ar visos pas mus renginius organizuojančios įstaigos moka autorinius atlyginimus agentūrai", - pabrėžė Marijampolės kultūros centro direktorė.

A.Adamonis tokius kultūros darbuotojų priekaištus linkęs vadinti spalvų sutirštinimu. "Jokių konfidencialių duomenų apie trečiųjų asmenų veiklą teikti neprašoma, tik viešos informacijos, kada ir kur vyko renginys. Kultūros centrų mokėtino autorinio atlyginimo dydis skaičiuojamas pagal jų pateiktas ataskaitas. Jei jose bus nurodytas kitas organizatorius, kultūros centrui už tokį renginį mokėti nereikės", - tikino jis.

Šakių kultūros skyriaus vedėja atsikirto, kad tokia informacija nuolat atnaujinama savivaldybių ir kultūros įstaigų interneto puslapiuose. Tiems, kuriuos ši informacija domina, reikia juos tik atsiversti.

Ne viskas komercija

R.Matulis stebisi, kad kultūros centrai kažkodėl traktuojami tik kaip komercinės įstaigos, visiškai pamirštant kitus jų veiklos aspektus. "Kultūros centrai tik iš dalies rūpinasi pramogomis. Kitos paslaugos - daugiau kultūrinės, šviečiamosios. Taip pat rengiame tautines, valstybines šventes. Ir už visa tai kultūros centrai priversti mokėti agentūrai autorinį atlyginimą. Net ir tada, kai per renginį, kuris organizuojamas darbuotojų iniciatyva ir rėmėjų lėšomis, nuskamba vos vienas kūrinys", - tikino jis.

R.Matuliui sunku suvokti, kodėl LATGA-A komerciniais renginiais laikomos atlikėjų išvykos į nuošalius kaimus, kai veikiau siekiama ne užsidirbti, o supažindinti žmones su ne itin populiaria kamerine, klasikine ir kitokia muzika. Esą tokiais atvejais komercija net nekvepia.

"Ne visada kūrinio atlikimas turi būti traktuojamas kaip jo panaudojimas siekiant gauti pelno. Ir autoriams turėtų rūpėti, kad pažintiniais tikslais kokiame nors nuošalesniame kaime skambėtų jų kūriniai. LATGA-A siūlomose sutartyse apie tai nė žodžiu neužsimenama", - sakė R.Matulis.

Siūlo derėtis

LATGA-A generalinis direktorius E.Vaitekūnas LŽ aiškino, kad kultūros centrams pateiktas sutarties projektas tėra derybų objektas.

"Lietuvos įstatymais numatyta, kad visi autoriniai atlyginimai - susitarimo reikalas. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju tariamasi tiek dėl atlyginimo dydžio, tiek dėl to, kaip jis bus skaičiuojamas. Jei centrai mano, kad agentūra pernelyg daug reikalauja, galime derėtis ir tartis. Tik ne per spaudą", - pareiškė jis.

Pasak E.Vaitekūno, šiam tikslui rengiami seminarai, į kuriuos kviečiami visų kultūros centrų vadovai. "Mes - ne mokesčių inspekcija. Niekas nieko neprievartauja ir nereikalauja. Tik deramasi", - tvirtino agentūros generalinis direktorius.

LKCA prezidento teigimu, nesulaukusi atsakymo į beveik prieš porą mėnesių pateiktus siūlymus, asociacija kreipėsi pagalbos į Kultūros ministeriją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"