Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Dalia Grybauskaitė paspaus ranką Donaldui Trumpui

 
2017 05 18 6:00
Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sakiusi, kad keičiantis saugumo iššūkiams turi keistis ir NATO./Reuters/Scanpix nuotrauka

Kitą savaitę prezidentė Dalia Grybauskaitė su kitais NATO šalių lyderiais dalyvaus susitikime Briuselyje. Į renginį laukiama atvykstant ir JAV prezidento Donaldo Trumpo, kurio kalbos apie Aljansą buvo sukėlusios nemenką nerimą šiapus Atlanto.

Specialusis NATO valstybių vadovų susitikimas Briuselyje vyks gegužės 25 dieną. Čia politikai dalyvaus naujos Aljanso būstinės atidaryme, taip pat diskutuos apie tolesnį bendradarbiavimą.

D. Trumpo reikalavimą įvykdysime kitąmet

Pagrindinis susitikimo Briuselyje akcentas – D. Trumpo atvykimas. Tai bus pirmas sausio pabaigoje pareigas pradėjusio eiti naujojo JAV prezidento oficialus vizitas į Europą. Su kitais NATO šalių lyderiais pirmąkart susitiks ir naujasis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

D. Trumpo dalyvavimas NATO viršūnių susitikime itin svarbus, ypač turint galvoje jo dviprasmiškus pareiškimus apie Aljansą. Jis ne sykį abejojo NATO ateitimi, yra sakęs, kad Aljansas – problemų turinti organizacija, nes buvo sukurta prieš daug metų, kai nebuvo terorizmo grėsmės. Taip pat D. Trumpas ne kartą kritikavo NATO sąjungininkes, nevykdančias įsipareigojimo gynybai skirti bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Dabar tik penkios (JAV, Graikija, Didžioji Britanija, Estija ir Lenkija) iš 28 NATO šalių atitinka šį kriterijų. Lietuva šiuo metu gynybai skiria 1,8 proc. BVP, o kitais metais finansavimą krašto apsaugai ketinama padidinti iki 2 proc. BVP.

Linas Kojala: „Nepaisant kai kurių kritiškų Donaldo Trumpo pareiškimų, šiandien šios organizacijos svarba niekas nebeabejoja.“

JAV taip pat siekia, kad NATO partnerės daugiau pinigų atseikėtų savo kariuomenėms modernizuoti (NATO gairėse numatyta, kad tam turėtų būti skiriama 20 proc. gynybos biudžeto lėšų) ir prisidėtų prie tarptautinių misijų, pavyzdžiui, kovos su teroristine organizacija „Islamo valstybė“.

Pagal kariuomenės modernizavimą Lietuva yra NATO priešakyje. Mūsų šalis tam skiria 30 proc. gynybos lėšų. Lietuvos kariai aktyviai dalyvauja tarptautinėse misijose. Malyje jie kovoja su džihadistais, susijusiais su teroristine grupuote „Al-Qaeda“, Irake treniruoja su „Islamo valstybe“ kovojančius vietos karius, Afganistane dalyvauja tarptautinėje operacijoje „Tvirta parama“, kurios tikslas – mokyti, patarti ir remti šios šalies nacionalines saugumo pajėgas, ministerijas ir kitas valdžios institucijas užtikrinant stabilumą.

NATO turi keistis

Prezidentės D. Grybauskaitės patarėjo užsienio politikos klausimais Martyno Lukoševičiaus teigimu, NATO valstybių lyderiai Briuselyje pasiųs žinią apie Aljanso vienybę ir transatlantinių santykių stiprumą. „Mes vykstame su žinia, kad NATO yra tvirta, stipri. Tai yra Aljansas, kuris geba reaguoti į kylančius iššūkius, ir būtent tokio NATO mums reikia. Žinoma, yra tam tikrų dalykų, kuriuos reikia tobulinti“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino jis.

D. Grybauskaitė yra sakiusi, kad keičiantis saugumo iššūkiams turi keistis ir NATO. Anot M. Lukoševičiaus, Lietuva siekia, kad sprendimai Aljanse būtų priimami greičiau, būtų suteikta daugiau galių karinei NATO vadovybei, o gynybos planai būtų nuolat atnaujinami.

Pernai Varšuvoje per NATO viršūnių susitikimą buvo patvirtinti įsipareigojimai stiprinti saugumą rytinėse Aljanso šalyse. Dėl to Lietuvoje yra dislokuotas Vokietijos vadovaujamas NATO priešakinių pajėgų batalionas. Pasak M. Lukoševičiaus, siekiant dar labiau didinti mūsų regiono šalių saugumą, reikia ir oro gynybos pastiprinimo.

Skelbta, kad Lietuva pirks norvegiškas vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemas NASAMS. Tačiau vien jų nepakanka. Teigiama, kad JAV mūsų šalyje ketina dislokuoti vidutinio ir ilgojo nuotolio priešraketinės gynybos sistemas „Patriot“. Nors Vilniuje praėjusią savaitę viešėjęs JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas to nepatvirtino, jis pareiškė, kad Lietuvoje ir mūsų regiono valstybėse bus dislokuotos tokios gynybos sistemos, kokios yra būtinos.

Sprendimus reikia priimti greičiau

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkė Rasa Juknevičienė pabrėžė, kad šiandien NATO yra kaip niekada svarbi ir reikalinga organizacija. Anot jos, šiuo metu Aljansas grįžta prie savo teritorijos gynybos, anksčiau jis buvo kiek pakeitęs strateginę kryptį, nes vykdė operacijas toli už savo ribų. „Dabar yra naujas labai svarbus etapas. NATO grįžta prie savo šaknų – jis reikalingas savo šalių narių teritorijoms ginti“, – pažymėjo parlamentarė.

Lietuva siekia, kad sprendimai Aljanse būtų priimami greičiau, būtų suteikta daugiau galių karinei NATO vadovybei, o gynybos planai būtų nuolat atnaujinami.

Naujos saugumo problemos diktuoja naujus iššūkius Aljansui. R. Juknevičienės nuomone, NATO turėtų savo veiklą daryti efektyvesnę. Svarbu užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami greitai, jog kilus grėsmei juos galėtų priimti karinė vadovybė, vėliau įsitraukiant ir politikams. „Neseniai man teko būti Norvegijoje. Gynybos ministrė Ine Marie Eriksen Soreide tai iškėlė kaip vieną prioritetų ir sakė, kad jeigu nepakeisime sprendimų priėmimo, nepadarysime jo gerokai greitesnio, tai nepasieksime efektyvumo, net ir labai didindami gynybinius biudžetus“, – pasakojo Seimo narė.

Lietuva NATO kontekste, jos vertinimu, atrodo neblogai. Pirmiausia dėl to, kad sugrąžinome šauktinių kariuomenę, rengiame rezervą, o tai yra labai svarbu atgrasymo požiūriu, rodant valią priešintis. Taip pat labai reikšminga, kad kitąmet gynybos finansavimas pasieks 2 proc. BVP. Šiuo požiūriu, R. Juknevičienės teigimu, Lietuva yra bene didžiausią pažangą Aljanse padariusi valstybė. „Lietuva yra įdomi šalis, kaip ir Latvija bei Estija, nes čia yra vadinamojo hibridinio karo teritorija. Daug kitų kariuomenių mokosi, atvyksta čia ne tik tam, kad mus gintų, bet ir sustiprintų savo kovinį parengimą, gebėjimus, žinias tose srityse, kuriose Lietuva galbūt yra stipresnė“, – aiškino ji.

Komentuodama D. Trumpo kalbas apie NATO, R. Juknevičienė pabrėžė, kad pastarieji jo pareiškimai nuteikia labai viltingai, nes JAV prezidentas teigė nebegalvojantis, jog Aljansas yra pasenęs. Priešingai, prezidentas sakė, kad NATO yra labai svarbus JAV. „O dėl finansavimo jis buvo teisus ir pajudino reikalus, pasakydamas gana šiurkščiai, skirtingai nei iki tol buvę. Kiek prisimenu savo dalyvavimą NATO gynybos ministrų susitikimuose, kiekvienas jų prasidėdavo kaip bažnyčioje nuo maldos apie tai, kad Europa per mažai leidžia gynybai. Tačiau kažkaip visi nelabai kreipdavo į tai dėmesį“, – prisiminė ji.

Ne popierinis Aljansas

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Linas Kojala priminė, kad iki įvykių Ukrainoje būta svarstymų dėl NATO reikalingumo. Tačiau paskui žengti labai reikšmingi žingsniai, kurie ne tik parodė Aljanso svarbą, bet ir gebėjimą reaguoti į kintančias geopolitines aplinkybes. Pavyzdžiui, sustiprintas rytinių NATO valstybių saugumas. „Tai buvo labai aiškus įrodymas, kad NATO nėra popierinė organizacija, tai veikianti organizacija“, – kalbėjo politologas.

Linas Kojala/Romo Jurgaičio nuotrauka

Anot L. Kojalos, plečiantis grėsmių spektrui NATO reikšmė tik auga. Informacinės erdvės apsauga, kibernetinis saugumas – sritys, kuriose Aljansas atlieka reikšmingą vaidmenį, mūsų regione yra įsikūrę tuo besirūpinantys kompetencijų centrai. „Manau, kad šios organizacijos dabartinė situacija yra gera. Nepaisant kai kurių kritiškų D. Trumpo pareiškimų, šiandien šios organizacijos svarba niekas nebeabejoja“, – pabrėžė jis. Kartu politologas akcentavo, kad NATO valstybės grėsmes suvokia vienodai, strateginiais klausimais sutaria ir kokių nors didelių politinių skirčių Aljanse nėra.

L. Kojala sakė, kad Lietuva NATO atrodo kaip patikima partnerė. Mūsų šalis dalyvauja tarptautinėse misijose, svarbiose kitoms Aljanso valstybėms. „Manau, tai prisidėjo prie fakto, kad kai mums kilo nerimas dėl mūsų regiono saugumo, kitos šalys lygiai taip pat sureagavo ir priėmė sprendimus, kurie buvo reikalingi mums. Kitas dalykas, NATO kontekste valstybės dažnai yra vertinamos per išlaidų gynybai prizmę. Čia galbūt kol kas nesame pirmūnai, bet pastaraisiais metais kartu su latviais esame sparčiausiai gynybos biudžetą didinančios valstybės. Tai irgi leidžia sulaukti daug gerų žodžių, nes akivaizdu, kad netrukus būsime 2 proc. klube“, – teigė politologas.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"