Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Dalia Grybauskaitė Ukrainoje: mes laukiame ukrainiečių

 
Dalia Grybauskaitė ir Petro Porošenka
Dalia Grybauskaitė ir Petro Porošenka Roberto Dačkaus nuotrauka

Prezidentė Dalia Grybauskaitė atvyko į antrą pagal dydį Ukrainos miestą Charkovą, kuriame susitiko su šalies prezidentu Petro Porošenko. D. Grybauskaitė yra pirmoji užsienio šalies vadovė besilankanti Rytų Ukrainoje po to, kai 2014 metais Rusija aneksavo Krymą ir po kelių mėnesių Rusijos remiami separatistai užėmė dalį Luhansko ir Donecko sričių.

Nekantriai laukia bevizio režimo

Vienas iš šio vizito tikslų – paminėti sekmadienį įsigaliosiantį bevizį režimą, kuris leis ukrainiečiams, turintiems biometrinius pasus tris mėnesius praleisti Šengeno erdvėje. Artėjant dienai, kuomet įsigalios bevizis režimas, Ukrainos sostinės Kijevo pasų poskyriai apgulti žmonių. Daugybė ukrainiečių skuba pasidaryti biometrinius pasus tam, kad jau kitą savaitę galėtų nevaržomi keliauti į Šengeno erdvėje esančias Europos valstybes.

Tiesa, vizų išdavimas taip pat nemažėja, dalis ukrainiečių norėdami apsidrausti vis dar nori turėti ir Šengeno vizą.

Bevizis režimas numato laisvą judėjimą Šengeno zonos teritorijoje, kuri jungia 22 Europos Sąjungos šalis ir keturias ne ES nares – Islandiją, Norvegiją, Lichtenšteiną ir Šveicariją, o taip pat keturias šalis, kurios dar tik pretenduoja tapti Šengeno zonos narėmis – Bulgariją, Kiprą, Rumuniją, Kroatiją. Bevizis režimas neleidžia dirbti Šengeno zonos šalyse.

Kovo pabaigoje įsigaliojo bevizis režimas tarp Europos Sąjungos ir Gruzijos.

Ukrainai juda Europos link

Susitikimo Charkove metu D. Grybauskaitė ir P. Porošenko aptarė ir saugumo padėtį Ukrainoje, Minsko susitarimų vykdymą bei būtinybę toliau įgyvendinti šaliai gyvybiškai būtinas reformas: kovą su korupcija, generalinės prokuratūros, teismų ir valstybės sektoriaus pertvarkas, skaidrios verslo aplinkos užtikrinimą.

P. Porošenko po susitikimo sakė, kad gegužė ir birželis – geri mėnesiai Ukrainai, nes per šį laiką šalis sugebėjo laimėti ginčą prieš „Gazporm“ Stokholmo arbitražo teisme, sulaukti bevizio režimo su Šengeno erdve, o Ukrainos ir ES asociacijos sutarties ratifikavimas pasiekė paskutinę stadiją .

„Ukraina užtikrintai juda Europos link“, – džiaugėsi P. Porošenko.

D. Grybauskaitė pabrėžė, kad Ukraina vykdo skausmingas, bet būtinas reformos ir per paskutinius kelis metus pasiekė daugiau nei per daugybę metų prieš tai. Prezidentė pasidžiaugė, kad ukrainiečiai pagaliau galės be vizų keliauti Šengeno erdvėje. Ji patikino, kad lietuviai laukia ir labai draugiškai priima ukrainiečius. Taip pat – remia jų kovą už laisvę.

Kaip to įrodymą Lietuvos vadovė Ukrainos prezidentui perdavė periskopą, kuris galėtų išsaugoti karių gyvybes. Periskopus ir kitus kariškiams reikalingus daiktus pilietinės organizacijos, veikiančios Lietuvoje, siunčia kariams kovojantiems Ukrainos rytuose. Daiktai perkami iš lietuvių suaukotų pinigų.

Dalia Grybauskaitė susitiko su ukrainiečių kariais, kurie buvo sužeisti Rytų Ukrainoje, o vėliau gydėsi Lietuvoje / Jūratės Važgauskaitės nuotrauka
Dalia Grybauskaitė susitiko su ukrainiečių kariais, kurie buvo sužeisti Rytų Ukrainoje, o vėliau gydėsi Lietuvoje / Jūratės Važgauskaitės nuotrauka

Abiejų valstybių vadovai taip pat susitiko su ukrainiečių kariais, kurie buvo sužeisti Rytų Ukrainoje, o vėliau gydėsi Lietuvoje.

Ekspertai nėra labai optimistiški

Lietuvos ekspertai, dirbantys Ukrainoje, pripažįsta, kad reformos šalyje kelią skinasi gana sunkiai. Korupcija, kuris ilgą laiką Ukrainoje buvo valstybinės politikos dalis, nyksta lėtai, nors antikorupciniai įstatymai šalyje priiminėjami itin griežti.

Ukraina šiuo metu išgyvena reformų ir kaitos laiką, kuomet peržiūrimi ne tik mokesčių administravimo, PVM grąžinimo, kuris anksčiau buvo korupcijos židinys, bet ir teismų, viešųjų pirkimų įstatymai, keičiamos sistemos. Pozityvių ženklų, pasak lietuvių, dirbančių Ukrainoje, tikrai yra, bet karas, korupcija ir nepasitikėjimas teismais vis dar stabdo efektyvias reformas, investicijas.

Buvęs Ukrainos ekonomikos ministras Aivaras Abromavičius sako, kad praėjus trims metams nuo reformų pradžios progresas nėra toks didelis, kokio, galbūt, buvo tikėtasi. Jis įsitikinęs, kad Lietuva privalo padėti Ukrainai, bet to nereikia daryti besąlygiškai. Privalu padėti šaliai, bet vertėtų paspausti elitą, kad šis efektyviau vykdytų reformas.

Kijevas / Jūratės Važgauskaitės nuotrauka
Kijevas / Jūratės Važgauskaitės nuotrauka

Pasak jo, iš reformų desanto, buvusio prieš trejus metus, liko tik trupiniai, o reformų procesas – stabtelėjo.

Nors rinkimai bus tik po poros metų, Ukrainoje jau jaučiamas artėjančių parlamento ir prezidento rinkimų vėjas, todėl auga populistų reitingai.

Visgi, bevizis režimas, neseniai sėkmingai vykusi „Eurovizija“, Ukrainos pergalė Stokholmo arbitraže prieš „Gazprom“ nuteikia teigiamai. Visuomenėje jaučiamos optimistinės nuotaikos. Ukrainoje taip pat vyksta ekonomikos atsigavimas, nors ekonominis proveržis, kurio, galbūt, tikėtasi, taip ir neįvyko.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"