Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Dalios Grybauskaitės sukaktis: pagyrų daugiau nei kritikos

 
Prezidentė Dalia Grybauskaitė vėliavos pakėlimo ceremonijoje šių metų liepos 6-ąją.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė vėliavos pakėlimo ceremonijoje šių metų liepos 6-ąją. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Rytoj sukaks aštuoneri metai, kai prie valstybės vairo stovi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pastaruosius kadencijos metus ji išliko ištikima savo veiklos stiliui ir metodams: pliekė suklupusius politikus, reikliai baksnojo į spręstinas problemas. Tačiau pasigendama aktyvesnio šalies vadovės įsitraukimo į politinius pokyčius.

Jaučia palaikymą

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis mano, kad prezidentės veikla ir anksčiau, ir dabar „nuosekliai tvirta“. „Man visada malonu susitikti, pasikalbėti. Mūsų nuomonės daug kur sutampa. Džiaugiamės jausdami paramą mūsų sprendimams. Seimas kartais net nepajėgia padaryti tiek, kiek prezidentė tikėtųsi“, – „Lietuvos žinioms“ teigė parlamento vadovas.

Jis sakė manantis, kad tos reformos, kurias valdantieji įsipareigoję padaryti, – valdymo, mokesčių, švietimo – turėtų būti įgyvendinamos padedant ir D. Grybauskaitei. Dėl metiniame prezidentės pranešime valdantiesiems išsakytos kritikos V. Pranckietis tvirtino labai neišgyvenantis. „Racionali kritika visada yra variklis“, – pridūrė Seimo pirmininkas. Trejų antros kadencijos metų sukakties proga jis sakė linkintis prezidentei „pelnytai didžiuotis savo nuveiktais darbais“.

Išlaikys griežtą toną

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnas Andrius Palionis pastaruosius prezidentės kadencijos metus padalijo į du pusmečius: iki Seimo rinkimų ir jau po jų. D. Grybauskaitės santykis su buvusia valdančiąja dauguma buvo komplikuotas.

Valdžios pasikeitimas iš pradžių nuteikė viltingai, bet dabar, parlamentaro nuomone, matyti, jog didžiausia koalicijos partija, t. y. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, nuvylė šalies vadovę. „Jeigu nesusėsime prie stalo ir nekalbėsime argumentų kalba, bus konfrontacija – kaip ir praėjusios kadencijos pabaigoje“, – įspėjo parlamentaras.

Per likusius dvejus D. Grybauskaitės kadencijos metus A. Palionis tikisi aktyvesnio jos dalyvavimo kasdieniame politiniame ir viešajame gyvenime, diskusijose prieš priimant valstybei svarbius sprendimus. Jis pabrėžė, kad Seimas kartais nežino prezidentės nuomonės kai kuriais klausimais, todėl priimami tam tikri įstatymų projektai paskui būna vetuojami.

A. Palionio nuomone, D. Grybauskaitė ir toliau bus griežta, reikli, niekam nemėgins pataikauti. Tačiau jis neslėpė, jog tikisi ne griežtumo ir reiklumo, o glaudesnio prezidentūros, Seimo ir Vyriausybės bendradarbiavimo. „Visos aukščiausios institucijos turėtų pradėti dirbti kartu ir už Lietuvą“, – pažymėjo socialdemokratas.

Didžiausios opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderis bei frakcijos Seime seniūnas Gabrielius Landsbergis atkreipė dėmesį, kad kaip tik trečiais kadencijos metais buvo suformuota nauja Vyriausybė, už kurios veiklą prisiėmė atsakomybę ir pati valstybės vadovė. „Jei Vyriausybė bus neveikli, apsnūdusi, nevykdys įsipareigojimų, prezidentės nuotaika gali smarkiai keistis. Tuomet sulauksime griežtų žodžių“, – ateinančių dvejų metų perspektyvą įvertino konservatorius.

Virgis Valentinavičius: „Praeities klaidų Dalia Grybauskaitė nebekartoja, jaučiama, kad pasimokė. Ji kur kas geriau supranta, kaip veikia parlamentas, Vyriausybė, savo galias naudoja ne mažiau energingai, bet kur kas gudriau.“

Jis teigė manantis, jog D. Grybauskaitė ir ateityje išliks griežta bei reikli. Be to, kaip spėjo G. Landsbergis, prezidentė greičiausiai pradės mąstyti ir apie tai, kaip jos veikla bus matoma pasibaigus kadencijai: „Ar reikalavo iš Vyriausybės atlikti būtinus darbus, ar leido jai ramiai miegoti.“ Kitas, pasak parlamentaro, dalykas – prezidentės pastangos kovoti už skaidrumą. „Jos nuostata, kad būtina valytis, šalinti „bebrus“, – svarbi ir sveikintina“, – sakė G. Landsbergis.

Ir toliau rodys ambicijas

Opozicinės Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas kalbėjo, kad trečius kadencijos metus D. Grybauskaitė skyrė strateginiams valstybės uždaviniams įgyvendinti. Koncentruotasi į krašto gynybos pajėgų stiprinimą, priešinimąsi propagandai. Kaip visada šalies vadovė buvo aktyvi ir užsienio politikos srityje.

Svarbus D. Grybauskaitės šių veiklos metų akcentas – naujos Vyriausybės skyrimas. Jis, pasak E. Gentvilo, buvo kur kas lengvesnis nei Algirdo Butkevičiaus ministrų kabineto palaiminimas. Šįkart išvengta kandidatų į ministrus užsienio kalbų žinių patikrinimo.

mruni.lt nuotrauka
mruni.lt nuotrauka

„Profesionalumo netikrino. Matyt, pasitikėjo pasakymu, jog tai yra profesionalai. Bet kokiu atveju tai atrodė žingsnis į priekį, palyginti su 2012 metais“, – dėstė liberalas.

E. Gentvilo nuomone, praėjusią kadenciją D. Grybauskaitei reikėjo įsitvirtinti kaip asmeniui, kuris neabejotinai gali ir toliau vadovauti šaliai, o dabar jai nebūtina rodyti išskirtinių ambicijų. Tačiau liberalas įsitikinęs, kad ir paskutinei kadencijai persiritus į antrą pusę prezidentė nemažins tempo, bus labai aktyvi.

„Manau, ji yra ambicingas žmogus ir pasibaigus kadencijai nenorėtų būti įvertinta kaip ta politikė, kuri numojo ranka, esą darykite, kaip norite, man neberūpi. Prezidentė neleis sau būti tokia, iki paskutinės dienos rodys savo ambicijas, kurios yra ne tik jos asmeninės, bet ir Lietuvos ambicijos. D. Grybauskaitė nori įeiti į Lietuvos istoriją kaip politikė, kuriai nebūtų galima prikišti, kad mojo ranka ir pradėjo šlubuoti. Ji ne tokio charakterio žmogus“, – pabrėžė parlamentaras.

Kęstutis Girnius: „Būtų gerai, jei prezidentė pradėtų galvoti ar kurti strategiją, kaip kovoti su emigracija, skatinti bent šiek tiek žmonių sugrįžti. Nors suprantu, kad lengvų atsakymų čia tikrai nėra.“

E. Gentvilas spėjo, jog D. Grybauskaitė ir toliau išlaikys požiūrį strateginiais klausimais, griežtai reikalaus iš Vyriausybės žadėtų reformų. „Galbūt norėtųsi, kad prezidentė dalyvautų formuluojant reformas. Ne taip kaip dabar, pavyzdžiui, dėl urėdijų ar aukštojo mokslo reformų ji išsakė, mano manymu, labai teisingą kritiką. Tačiau tai yra kritika, kai procesas jau beveik artėja prie pabaigos. Norėtųsi, kad prezidentė kartu su Vyriausybe dirbtų išvien, aptartų reformų gaires, kryptis jas pradedant“, – kalbėjo Seimo narys.

Galėjo nuveikti daugiau

Prezidentūros išplatintame pranešime nurodoma, kad daugiausia dėmesio pastaruosius kadencijos metus D. Grybauskaitė skyrė socialiniam žmonių saugumui didinti, korupcijai mažinti, teisingumui užtikrinti ir tolesniam šalies gynybos stiprinimui. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius iš dalies sutinka, jog šiose srityse prezidentė veikė aktyviai.

Tačiau politologas nemano, kad D. Grybauskaitė kaip nors ypatingai rūpinosi socialine atskirtimi ir kitomis socialinėmis problemomis. Taip, ji ragino į naująjį Darbo kodeksą įtraukti daugiau darbuotojams palankių nuostatų, bet iš esmės toje srityje nebuvo tokia aktyvi, kaip galėjo būti. „Jeigu būtų norėjusi, būtų daugiau dėmesio skyrusi šiems reikalams, būtų kvietusi abi šalis – ir darbdavius, ir profsąjungų atstovus – į prezidentūrą, rengusi diskusijas, teikusi pasiūlymus, net reikalavusi, prezidentė būtų galėjusi gerokai daugiau padaryti, – neslėpė K. Girnius. – Nesiginčiju, ji, be abejo, rūpinosi, bet man čia matyti daugiau pasyvumo nei aktyvios paramos. Dėl šito galbūt prezidentė truputį be reikalo didžiuojasi.“

"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka.
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka.

Jis išskyrė D. Grybauskaitės požiūrio į naująją Vyriausybę kaitą. Iš pradžių valstybės vadovė labai palankiai žiūrėjo į ministrų kabinetą, jį palaikė, globojo. Tačiau skaitydama metinį pranešimą pasuko į priešingą pusę ir dabar nevengia aštrios kritikos. „Tai įdomus reiškinys. Man atrodė, kad prezidentė pirmą kartą tikrai palaikys Vyriausybę ir padės jai pasiekti kokių nors tikslų. O dabar vis dėlto nusiplovė rankas ir grįžo į konfrontacinę poziciją“, – aiškino politologas.

Valdančiųjų ir prezidentūros santykiai, anot K. Girniaus, ir toliau gali likti įtempti. D. Grybauskaitė žeria kritiką dėl urėdijų, aukštojo mokslo pertvarkų, pridėtinės vertės mokesčio lengvatos šildymui panaikinimo, liberalaus Darbo kodekso priėmimo ir pan. „Manau, santykiai ir su Seimu, ir su Vyriausybe pradės artėti link tokių, kokie buvo su ana valdžia paskutinius dvejus metus. Meilės tikrai nebus“, – svarstė K. Girnius. Be to, jis netiki, kad premjerui Sauliui Skverneliui, ypač kai taip atsikirto prezidentei, pavyks susigrąžinti prarastas pozicijas.

Prezidentės D. Grybauskaitės antra kadencija suka pabaigos link. Politikai ir politologai prognozuoja, kad beveik per dešimtmetį susiklostęs šalies vadovės veiklos pobūdis liks nepakitęs, tad didesnių staigmenų nereikėtų laukti.

Politologas prognozavo, jog per likusius dvejus kadencijos metus D. Grybauskaitė pernelyg nepasikeis, rūpinsis teisingumu, gynybos ir užsienio politika. „Kitur bus daugiau kritiška stebėtoja. Prezidentės pranašumas, kad kai kyla vidaus problemos, liečiančios paprastą žmogų, ji gali nutarti, kada įsivelti, o kada – ne, ir kokiomis sąlygomis. Tuo šalies vadovė skiriasi nuo Vyriausybės ir premjero, kuris su tais klausimais turi grumtis kiekvieną dieną. Manau, prezidentė ir liks prezidentė, o ne mėgins aktyviau dalyvauti bei veikti valstybės gyvenime. Būtų gerai, jeigu ji pradėtų galvoti ar kurti strategiją, kaip kovoti su emigracija, skatinti bent šiek tiek žmonių sugrįžti. Nors suprantu, kad lengvų atsakymų čia tikrai nėra“, – pažymėjo K. Girnius.

Pakito veiklos stilius

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Algio Krupavičiaus žodžiais, savo antros kadencijos prioritetus prezidentė yra susidėliojusi labai aiškiai. Pastaruoju metu tarp tradicinių – užsienio politikos, nacionalinio saugumo – reikalų dominuoja ir socialinės politikos problematika. „Socialinė dimensija antrą D. Grybauskaitės kadenciją gerokai stipresnė, reikšmingesnė nei buvo pirmąją“, – atkreipė dėmesį politologas.

Per antrą kadenciją gerokai, palyginti su pirmąja, pasak A. Krupavičiaus, pakito prezidentės veiklos stilius. Anksčiau ji buvo griežta vadovė, nevengdavusi pakritikuoti politikų. „Dabar D. Grybauskaitė gerokai laisvesnė, labiau atsipalaidavusi visose srityse, ne tokia griežta mokytoja, kokia buvo pirmą kadenciją. Vienaip ar kitaip, ji aiškiai yra pirma tarp lygių, tačiau savo statuso itin pabrėžti nesistengia. Be abejo, politiko antros kadencijos pranašumas paprastai yra tai, kad valstybės vadovas jau gerai pažįstamas tarptautinėje arenoje, jam nereikia prisistatinėti. Prezidentės tarptautinis svoris ir įtaka gana didelė. Tai lengvina jos, kaip politikės, gyvenimą“, – tvirtino politologas. Tačiau A. Krupavičius nemano, kad per likusius dvejus metus šalies vadovės veiklos stilius dar labiau sušvelnės. „Yra daug neišspręstų problemų. Vidaus politikos dalykai, ekonomika, socialiniai reikalai, kitaip tariant, politika su žmogišku veidu turėtų būti stipresnė likusių dvejų metų dedamoji“, – dėstė ekspertas.

vdu.lt nuotrauka
vdu.lt nuotrauka

D. Grybauskaitės santykiai su valdančiaisiais, anot jo, labiausiai priklausys nuo to, kaip šiems seksis tvarkytis su iškilusiais iššūkiais. Jei darbai vyks sėkmingai, valdantieji gali tikėtis šalies vadovės paramos. „Jei koalicijai nesiseks, kaip, atrodo, yra dabar, prezidentės kritikos ji sulauks kur kas daugiau ir gerokai aštresnės“, – spėjo A. Krupavičius.

Pasimokė iš klaidų

Mykolo Romerio universiteto docento Virgio Valentinavičiaus teigimu, antra D. Grybauskaitės kadencija yra kitokio lygio nei pirmoji. „Praeities klaidų ji nebekartoja, jaučiama, kad pasimokė. Prezidentė daug geriau supranta, kaip veikia parlamentas, Vyriausybė, savo galias naudoja ne mažiau energingai, bet kur kas gudriau“, – sakė politologas.

Algis Krupavičius: „Socialinė dimensija antrą Dalios Grybauskaitės kadenciją gerokai stipresnė, reikšmingesnė nei buvo pirmąją.“

Akivaizdžiausi pokyčiai matyti užsienio politikoje. V. Valentinavičius priminė, kad savo užsienio politiką D. Grybauskaitė pradėjo „nuo ne itin protingo atsisakymo dalyvauti Baracko Obamos rengiamuose pietuose Prahoje“. „Dabar ji entuziastingai lanko visus rimtus forumus, vertina bet kokią progą pabendrauti su Amerikos prezidentu. Kita vertus, Lietuvos ir Lenkijos santykiai akivaizdžiai įstrigę“, – kalbėjo politologas.

Kaip teigiamą dalyką jis vertino faktą, kad prezidentė savo metiniame pranešime prakalbo apie partijų reikšmę demokratijai. „Prieš pusę metų, rinkimus laimėjus „valstiečiams“, D. Grybauskaitė dar džiaugėsi, jog parlamente bus viena konsoliduota jėga, kuri galės valdyti tikslingiau ir nuosekliau. Tačiau nutiko visiškai priešingai. Prezidentė neįvertino, kad populistinės partijos – didelės ar mažos – yra vienodos, iš jų nieko gero negalima tikėtis. Tad toks greitas valstybės vadovės prablaivėjimas tikrai teigiamas dalykas“, – tikino V. Valentinavičius.

Jis mano, kad per likusius dvejus kadencijos metus D. Grybauskaitė vis laisviau reikš savo nuomonę įvairiais klausimais, nes nebereikės galvoti apie naujus rinkimus. Kita vertus, kai „Vyriausybė sklando padebesiais“, parlamentas ir valdančioji koalicija susiskaldę, su tokiais partneriais nuveikti ką nors rimta labai sudėtinga. „Įtariu, jog bus daug ir pagrįstos kritikos Vyriausybei bei Seimui“, – prognozavo ekspertas. Kitas dalykas, anot jo, yra tai, kad ir tarptautinė, ir saugumo padėtis, už kurią prezidentė atsako tiesiogiai, tampa vis sudėtingesnė. „Todėl labai svarbu, kad vis sunkesnėmis sąlygomis prezidentė išlaikytų pusiausvyrą ir Lietuvos politikos nuoseklumą“, – pabrėžė V. Valentinavičius.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"