TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Dalis varguolių spjovė į europinę labdarą

2007 12 13 0:00
Nors labdaringi maisto produktai buvo skirti asmeniniam vartojimui, nustatyta, kad ne vienas toks paketas atsidūrė ir turgavietėse.
Autorės nuotrauka

Europos Sąjungos (ES) labdaros dalytojai ką tik baigė šluoti sandėlius. Nors teigiama, jog skurdo šalyje daugėja, paaiškėjo, kad maždaug dešimtadalis šios paramos gavėjų neatėjo pasiimti siūlytų maisto produktų.

Šiemet maisto paketus neturtingiausiems šalies gyventojams dalijo Lietuvos "Caritas", Raudonasis Kryžius ir Maisto bankas. Šeimos, kurių pajamos vienam asmeniui per mėnesį neviršijo 307,5 lito, sutartose vietose galėjo gauti kviečių miltų, blynų ir keksų mišinio, makaronų, sausų pusryčių, ryžių košės su vištiena, perlinių kruopų košės su kiauliena, ryžių ir cukraus.

Maistas neįtiko

Vilniaus ir Panevėžio varguoliams produktus dalijusio Maisto banko koordinatorius Audrius Smilgevičius LŽ sakė suskaičiavęs, kad žmogui skirto davinio vertė siekė apie 12 litų. Tad per metus kiekvienas vargstantysis buvo pamalonintas produktais už 60 litų.

Tačiau Vilniuje, anot A.Smilgevičiaus, maždaug penktadalis, o provincijoje kiek mažiau žmonių spjovė į jiems skirtą davinį. Kai kurie net raginami neprisivertė ateiti jo pasiimti. Labdaros dalytojas šį reiškinį aiškino kaip netinkamo gyvenimo būdo ir prarastos valios pasekmę. "Kokių tik žmonių nepažinau dalydamas labdarą!" - pabrėžė jis. A.Smilgevičius atkreipė dėmesį, kad tarp varguolių atsirado nemažai tokių, kuriems maisto produktai pasirodė neskanūs ar netinkami dėl kitokių priežasčių.

Įtartini konservai

Lietuvos "Carito" labdara rūpinęsis kunigas Robertas Grigas tvirtino, kad pernai ėmus dalyti šią intervencine vadinamą labdarą organizacija įsivėlė į tikrą aferą. Šįkart rimtų nesusipratimų išvengta.

Kaip didžiausią problemą, kilusią per šių metų dalybas, R.Grigas įvardijo žmonėms įtartinais pasirodžiusius kruopų su vištiena konservus. Jie, anot kunigo, labdaros gavėjams, švelniai tariant, atrodė įtartini. Kiti LŽ pašnekovai, prisiminę tuos konservus, tiesiai šviesiai kalbėjo, kad jiems norėta įbrukti kačių ar šunų ėdalo.

"Turiu pasakyti, jog produktų problema buvo labai greitai ir taikiai išspręsta. Išgirdę mūsų pretenzijas dėl maisto kokybės gamintojai kaipmat pakeitė konservus kur kas kokybiškesniais", - pasakojo R.Grigas.

Gavėjų daugėja

Pinigų intervencinei labdarai skiria ES. Už Lietuvai šiemet atseikėtus 11,3 mln. litų Žemės ūkio ministerija pirko grūdų iš valstybės atsargų, o juos perdirbo mūsų šalies įmonės. Pagaminti maisto produktai buvo išdalyti labiausiai nepasiturintiems gyventojams.

Pagal ES reikalavimus paramą gali dalyti tik savanoriškai dirbančios nevyriausybinės organizacijos. Valstybinėms struktūroms leidžiama talkinti nevyriausybininkams.

Lietuvos "Caritas" išdalijo net 80 proc. visos Lietuvai skirtos labdaros. Ji atiteko 250 tūkst. žmonių. Planuojama, kad kitąmet maisto produktus teks dalyti jau 270 tūkst. asmenų. Tai liudija, jog skurdas mūsų šalyje didėja.

Už Raudonojo Kryžiaus dalytą labdarą atsakinga Dalia Reklaitienė LŽ teigė, kad 13 miestų ir rajonų ši organizacija išdalijo produktus maždaug 50 tūkst. žmonių. Šiemet, palyginti su praėjusiais metais, labdaros gavėjų buvo beveik 20 tūkst. daugiau. Manoma, kad kitąmet jų skaičius sieks apie 60 tūkstančių.

Pasak D.Reklaitienės, lyginant su 2006-aisiais, kai žmonės galėjo kas mėnesį atsiimti tik ryžių, miltų ir makaronų, šiemet siūlyta įvairesnių produktų. Esą visi nudžiugo gavę cukraus, kepinių mišinių. Vis dėlto sulaukta ir pretenzijų. Varguolius veikiausiai trikdė ne patys produktai, o tai, kad juos reikia atsiimti. Kai kurie žmonės tvirtino nesantys elgetos, kiti pyko, jog valstybė juos pavertė vargetomis.

Raudonojo Kryžiaus paramos dalybų koordinatorė atkreipė dėmesį, kad tarp rajonų, kurioje ši organizacija dalijo labdarą, bene daugiausia jos gavėjų buvo Kelmėje. Maisto produktų dalytojams labiausiai pagelbėti neskubėjo Šilutės valdžia.

Perniek nenuėjo

Labdaros dalytojai pabrėžė, kad dešimtadalis maisto produktų, kurių nepasiėmė pagal savivaldybių sudarytus sąrašus turėję labdarą gauti asmenys, nenuėjo perniek. Jie nukeliavo į labdaros valgyklas, įvairias globos organizacijas. "Dabar blynus ir pyragus galėsime kepti kokį pusmetį", - džiaugėsi dovanomis Panevėžio agentūrai "SOS vaikai" ir Šeimos namams vadovaujanti gydytoja Marija Zabulionienė. Labdaros dalytojai irgi džiūgavo, kad žmonėms nepatikę mėsos ir kruopų konservai kitąmet bus pakeisti sutirštintu pienu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"