TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Dangus maišėsi su žeme ir vandeniu

2011 02 09 0:00
Jonavos r. vakar. Apsemtus namus paliko ne visi gyventojai.

Visame krašte vakar siautusi stichija gyventojus varė į neviltį. Stiprus vėjas net keliasdešimt tūkstančių vartotojų paliko be elektros, neišvengta ir žmonių aukų, o Kauno apskrityje iš krantų išėjusi Neris ginė gyventojus iš apsemtų namų.

Potvynis, kurį gyventojai prilygina pernai viską griovusiai gamtos stichijai, Kauno apskrities gyventojus užklupo dar vakar naktį. Kauno ir Jonavos rajonų vietovių, kur dėl ledų sangrūdų Neris patvinsta jau kelerius metus iš eilės, gyventojai pirmiausia išgirdo stiprų traškesį. Tačiau jie jau žinojo, kad tai - potvynio pradžia ir puolė skambinti ugniagesiams gelbėtojams bei patys gelbėti užgyventą turtą. Vakar jau buvo evakuotos šeimos su vaikais ir kūdikiais bei visi norėjusieji palikti stichijos zoną.

Kito gamtos smūgio sulaukta vakar rytą. Stiprūs vėjo gūsiai, pradėję talžyti vakarinę Lietuvos dalį, įdienojus persikėlė į visą kraštą. Stiprus vėjas vartė medžius, plėšė reklaminius skydus, gadino pastatus. Skaudi nelaimė ankstų vakar dienos rytą įvyko Kretingos geležinkelio stotyje. Traukinys mirtinai sužalojo tarp bėgių einančius vyrus, kurie dėl stipraus vėjo neišgirdo artėjančio ir jiems signalizuojančio sąstato. Klaipėdoje traumą patyrė pakelėje vėjo nuplėštą krovininio automobilio tentą taisęs Latvijos pilietis. Jam teko siūti sužalotą galvą.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vedėjos Vidos Ralienės teigimu, stiprus vėjas visoje Lietuvoje liausis pūsti tik šiandien pavakare. "Visą šį laiką daugelyje rajonų išsilaikys 15-20 metrų per sekundę stiprumo vėjas. Audrą pakeis šaltukas ir ramybė", - LŽ sakė meteorologė.

Apsemtuose namuose - su vaikais

Pirmuosius pavojaus signalus dėl potvynio ugniagesiai gelbėtojai gavo iš Jonavos rajono Užusalių seniūnijos sodų bendrijų "Posūkis 2" ir "Dailininkas". Gyventojai pastebėjo, kad upėje telkiasi ledų lytys ir nebeleidžia vandeniui tekėti įprasta vaga. Po keliasdešimties minučių upė staiga išsiliejo į aplinkinius laukus ir gyvenvietes.

"Dailininko" sodų bendrijoje Neris apsėmė 12 namų, iš jų pusė - gyvenamieji. Juose įsikūrę 10 suaugusiųjų ir 4 vaikai. Greta esančioje sodų bendrijoje "Posūkis 2" upė apsėmė beveik visus namus, juose įsikūrę 20 suaugusiųjų, 8 vaikai ir 2 kūdikiai.

Vakar šeimos su mažais vaikais jau išsikraustė iš namų pas gimines ar draugus. Išsigabenti vertingiausius daiktus jiems padėjo ugniagesiai gelbėtojai. Kiti jonaviškiai tvirtino nenorintys palikti savo turto ir lauksiantys, kol vanduo pasitrauks.

Įspėjo ledo traškesys

30 metų sodininkaujantis Juozas LŽ pasakojo pirmadienį namelyje užkūręs krosnį ir išsiviręs arbatos. Įsitaisęs šiltame būste vyras staiga išgirdo garsų traškesį. Garsas buvo bauginantis ir neslopo. Juozas išėjo į kiemą pasidairyti ir išvydo upėje besigrūdančias ledo lytis. Vyriškis dar spėjo užgesinti liepsną krosnyje, išjungti visus elektros įrenginius ir į aukštesnę vietą patraukti automobilį. Pasiruošęs potvyniui, pasiėmęs vertingiausius daiktus ir drabužius jis išėjo iš namo. Įvertinti potvynio padarytų nuostolių sodininkas atėjo vakar.

"Rūsys pilnas vandens, bet jo neverta išpumpuoti, nes vis dar bėga. Gerai, kad nors į kambarius nepateko", - sakė Juozas. Sodininkas pasakojo daiktus įpratęs pakelti aukščiau, kad vanduo neapsemtų.

Didžiausias potvynis, pašnekovo nuomone, kilo pernai, nors vakarykštis taip pat jam galėtų prilygti. "Pernai vanduo nesitraukė taip greitai kaip šįmet. Vakar kai kuriuos namus jau galėjome pasiekti avėdami aulinius batus. Tik iki kai kurių reikėjo plaukti valtimi", - LŽ sakė sodininkas.

Potvyniui pasirengė

Kiek toliau nuo Juozo gyvenantis Valentinas Jonika buvo vienas iš nedaugelio atsisakiusiųjų palikti apsemtą vietovę, nors artimieji išvyko į Kauną. Vyriškis, likęs saugoti turto, tikino apsirūpinęs maistu ir nebijantis vėl grasinančio pakilti upės vandens.

Jonavos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) vadovas Viktoras Kolesnikovas LŽ pasakojo, kad vakar apie pietus apsemtose gyvenvietėse buvo likę apie 20 suaugusių žmonių, atsisakiusių išvykti iš namų. Kitiems ugniagesiai padėjo išgabenti vertingiausius daiktus.

"Kol nameliuose yra elektra, žmonės išsikraustyti nenori. Jie gali pasigaminti maisto, įjungti elektros prietaisus, todėl pavojaus nejaučia", - sakė V.Kolesnikovas.

Jo tvirtinimu, pernykštis didžiulis potvynis vietos gyventojams tapo gera pamoka. Žmonės įsigijo vandens siurblių, pasirūpino maisto atsargų, žvakių, o daiktus stengiasi laikyti aukščiau.

V.Kolesnikovo teigimu, kai kurie kenčiantieji nuo potvynio dar nenori palikti savo namų, turto. "Žmonės stebi padėtį ir mus informuoja, o ugniagesiai bet kada pasirengę evakuoti gyventojus", - LŽ sakė Jonavos PGT vadas.

Be elektros ir vandens

Dėl audros sutriko elektros tiekimas 46 tūkst. vartotojų, daugiausia - Vilniaus, Panevėžio, Utenos, Klaipėdos ir Kauno regionuose. Elektros skirstymo ir tiekimo bendrovė "Lesto" pranešė, kad tvarkyti gedimų buvo išsiųsta daugiau kaip 200 brigadų. Darbą itin sunkino ant elektros laidų virstantys medžiai, jie trukdė privažiuoti prie gedimo vietų. "Padėtis sudėtinga, nes vėjas vis nerimsta. Atsiranda vis naujų gedimų, nors kai kurie jau pašalinti", - sakė "Lesto" Dispečerinio valdymo departamento skyriaus vadovas Ervinas Pareigis.

Stiprus vėjas Panevėžio rajono Paliūniškio gyvenvietėje nugriovė vandens bokštą. Be vandens liko apie trečdalis gyvenvietės - 150 žmonių. Grąžinti vandens tiekimą žadama iki rytojaus.

Gelbėtojai laukė audros

Sostinėje vėjui nuplėšus gabalą Savanorių prospekto pradžioje statomo namo sienos, tik per plauką išvengta aukų. Atplyšę sienos gabalai griuvo ant greta pastato stovinčių automobilių, vienas iš jų buvo apgadintas itin smarkiai. Kėdainių rajone nugriuvo dalis gyvenamojo namo. Laimei, jame gyvenanti moteris ir vaikai nenukentėjo.

Siautėjęs vėjas pridarė bėdų marijampoliečiams. Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos civilinės saugos skyriaus vedėja Ingrida Valaitytė teigė, kad bene labiausiai nukentėjo Šiaulių gatvėje esančio namo gyventojai. Nuvirtęs greta pastato augantis medis sudarkė jo stogą. Nuo stipraus vėjo nukentėjo ir trijų aukštų daugiabutis gyvenamasis namas miesto centre. Vėjo gūsis nuo jo stogo nuplėšė keletą šiferio lapų ir nunešė į J.Basanavičiaus aikštę. Vos nepataikė ant tuo metu aikšte ėjusių praeivių.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Visuomenės informavimo ir analizės skyriaus vedėjo pavaduotojas Donatas Gurevičius LŽ sakė, kad gelbėtojai pavakare buvo gavę daugiau kaip 60 iškvietimų. Jis teigė neabejojantis, kad pagalbos prašymų skaičius išaugs. Dažniausiai į ugniagesius gelbėtojus kreiptasi dėl nuvirtusių medžių. Mažiau iškvietimų sulaukta dėl apgadintų balkonų, nuplėštų reklaminių stendų ar televizijos antenų. "Dirbame išsijuosę, žinojome, kad artėja audra, ir jai ruošėmės", - sakė D.Gurevičius.

Dar ne uraganas

Didžiausia audra vakar siautė pajūryje. Meteorologai Klaipėdoje užfiksavo net 27 metrų per sekundę stiprumo vėją. "Tai buvo labai stipri audra, tačiau dar ne uraganas. Uraganu vadintume tuomet, jei vėjas pasiektų 33 metrų per sekundę greitį", - LŽ sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klaipėdos skyriaus vadovas Lionginas Pakštys. Šios tarnybos prietaisai įrengti 10 metrų aukštyje, o 24 metrų aukštyje esantys Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) tarnybos prietaisai užfiksavo 31 metrų per sekundę vėjo greitį. Dėl to jau nuo vidurnakčio eismas Klaipėdos uoste buvo sustabdytas, nevyko ir krovos darbai. Laivai į uostą negalėjo nei įplaukti, nei išplaukti. Atviroje jūroje išoriniame reide palankaus oro laukė 10 laivų. Dėl didelio bangavimo, vėjo ir aukšto vandens lygio pirmoje dienos pusėje buvo sustabdytas ir pėsčiuosius iš Kruizinių laivų terminalo per Kuršių marias keliančio "Smiltynės perkėlos" kelto eismas. Kuršių mariose vandens lygis pakilo beveik metru.

Pajudėjo ledai

Stipri audra ėmė laužyti Kuršių marių ledą. Pučiant vakarų vėjui prieš vidurdienį ledai pajudėjo Ventės rago link. "Iš pradžių atsivėrė ledo plyšys ties Nida ir ėmė plisti į kitą marių pusę", - sakė Neringos savivaldybės atstovė Sandra Vaišvilaitė. Išjudintas ledo masyvas ėmė lūžinėti, viena kitą stumiančios lytys ėmė lipti ant Nidos molo. Kelios lytys išvertė šviestuvą, tačiau kitus šviestuvus skubiai išmontavo komunalininkai. "Užtat Preiloje ledo nebeliko. Visur tyvuliuoja vanduo. Tad šį savaitgalį turėjusias vykti poledinės žūklės varžybas teks atšaukti", - pasakojo S.Vaišvilaitė. Kitoje Kuršių marių pusėje dirbantis Ventės rago ornitologijos stoties ornitologas Vytautas Jusys pasakojo, kad pučiant stipriam vakarų vėjui ledo kalnas susiformavo tiesiog jo akyse. "Ryte pastebėjau plyšį, kuris nuo Ventės hidrobiologinės stoties ėjo į Preilos pusę. Po kelių valandų toje pačioje vietoje plyšys ėmė trauktis ir ledo luitas pradėjo judėti. Ledas "susigarbiniavo" ir per kokias 10-15 minučių man stebint susidarė kokių aštuonių metrų aukščio ledo kalnas", - žavėdamasis pasakojo V.Jusys. Jis taip pat nė kiek neabejojo, kad nepaisydami atsivėrusių didžiulių plyšių savaitgalį į Ventę vėl atvažiuos tūkstančiai poledinės žūklės mėgėjų.

Vakar ryte kelyje Nida-Smiltynė vėjas nulaužė medį, jis nuvirto ant važiuojančio automobilio. Laimei, juo važiavę žmonės nenukentėjo.

 

Parengta pagal

KRISTINOS KUČINSKAITĖS,

LAURYNOS VIRELIŪNAITĖS,

MINDAUGO MILINIO

ir KAZIO KAZAKEVIČIAUS

pranešimus

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"