Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Dar kartą rinks VLKK

 
2017 06 07 11:41
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Opozicijos atstovams pasipiktinus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) naujos sudėties tvirtinimo eiga, rinkimai Švietimo ir mokslo komitete (ŠMK) bus rengiami iš naujo.

Tokiam komiteto vadovo“valstiečio“ Eugenijaus Jovaišos siūlymui trečiadienį bendru sutarimu pritarė komitetas, opozicijos atstovams pareiškus, kad šiuo metu naujos komisijos sudėties atranka jau yra sukompromituota.

Opozicijos atstovai per praėjusį posėdį paliko salę prasidėjus VLKK narių rinkimų procedūrai, kritikuodami valdančiuosius, kad narius į ekspertinę komisiją siekiama atrinkti pagal vienintelį kriterijų – kokia jų pozicija dėl x, w ir q rašybos pasuose.

Praėjusią savaitę komitete pradėjus svarstyti klausimą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Aušra Papirtienė paprašė kiekvieno kandidato prisistatyti ir „pasakyti poziciją dėl tų trijų raidžių“.

„Kai liepia pasisakyti dėl šio kontroversiško klausimo būtent politiniu aspektu, aš nemanau, kad šis VLKK skyrimo procesas gali būti tęsiamas. Aš manau, kad jis yra sukompromituotas, balsavimas negali būti vykdomas objektyviai, nes buvo pažeistas nešališkumo ir pagarbos akademinėms kompetencijos principas“, – trečiadienį grįžus prie VLKK narių skyrimo klausimo sakė konservatorius Mantas Adomėnas.

„Į ekspertus buvo žiūrima ne kaip į žmones, turinčius savarankišką nuomonę jų akademinio įdirbio dėka, o kaip politinius statytinius, kurie turėtų atstovauti tinkamai nuomonei“, – pridūrė konservatorius.

Seimo narių Mišrios grupės narys Gintaras Steponavičius sakė, kad toks komisijos formavimas jos „autoritetui nepasitarnaus“, ir kėlė klausimą, kodėl aukštos kompetencijos specialistai, profesoriai, anot jo, nemato prasmės dalyvauti VLKK formavime.

„Daugybė autoritetingiausių Lietuvos kalbininkų net nemato prasmės dalyvauti šitos komisijos kandidatūrų teikime. Dabar dar norima vieną žingsnį, pagal valdančiųjų daugumos liniją suformuoti komisiją. Į institucijas valstybė stengiai šviesiausius protus deleguot, ar mes ieškome sprendimų ir atsakymų, kodėl daugybės žmonių, profesūros, akademinės bendruomenės nėra dalyvavimo (komisijoje) ir net nesvarsto žmonės, čia yra klausimas“, – sakė G.Steponavičius.

Komiteto vadovas E.Jovaiša savo ruožtu įtampą tarp valdančiųjų ir opozicijos dėl VLKK formavimo sakė esant nereikalingą, o kad jos būtų išvengta, pasiūlė procedūrą pradėti iš naujo.

„Dabar yra didelė įtampa formuojant VLKK, aš asmeniškai tokios įtampos nenoriu, ir čia ne ta vieta, kur opozicija ir pozicija turėtų sukryžiuoti savo ietis ir kautis. M.Adomėnas, pasakęs, kad komisijos formavimas sukompromituotas, turėtų pasakyti pasiūlymą, ką daryti. Aš tikiu, kad jis norėtų pasakyti, kad reikėtų pradėti procedūrą daryti apskritai iš naujo ir tai atlieptų G.Steponavičiaus pasisakymą, kad darant naują rinkimą mes galbūt pakalbintume ir tuos žymiausius lietuvių kalbos specialistus“, – kalbėjo E.Jovaiša.

Komiteto pirmininkui pasiūlius „svarstyti apie naują procedūrą“, tam buvo pritarta bendru sutarimu. Kalbos komisiją sudaro 17 narių. Kalbos komisijos narius skiria ir atleidžia Seimas Švietimo ir mokslo komiteto teikimu. Kalbos komisijos nariai skiriami penkeriems metams.

Lietuvoje dešimtmečius vyksta diskusija dėl originalios asmenvardžių rašybos, vieniems politikams siūlant leisti lotyniško pagrindo rašmenis asmens dokumentų pagrindiniame puslapyje, kad būtų užtikrinta asmens teisė į jo pavardę, o kitai stovyklai priešinantis argumentuojant, kad bus sumenkintas valstybinės lietuvų kalbos statusas.

Seime šiuo metu svarstomi keli alternatyvūs projektų variantai dėl pavardžių rašybos: viena stovykla siūlo leisti originalią pavardžių rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis pagrindiniame puslapyje, kita pusė siūlo originalius asmenvardžius leisti papildomame paso puslapyje, šį variantą remia ir ŠMK vadovas E.Jovaiša bei dalis „valstiečių“.

Dabartinė VLKK, paprašyta pateikti išvadas minėtiems projektams, yra pasisakiusi, kad tais atvejais, kai užsienietis tampa Lietuvos piliečiu, užsienietišką pavardę gavus per santuoką bei sprendžiant tokiose šeimose gimusių vaikų asmenvardžių rašybą, originali rašyba lotyniško pagrindo rašmenimis galima pagrindiniame paso puslapyje.

Originalios pavardžių rašybos lotyniško pagrindo rašmenimis siekia Lietuvos lenkai ir Varšuvos politikai. Originalios rašybos įteisinimo šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms.

Šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Lietuvos teismai yra priėmę keletą neskundžiamų sprendimų, įpareigojančių Lietuvos piliečių pasuose ir tapatybės kortelėse įrašyti pavardes ir nelietuviškais rašmenimis, bet antrame dokumento puslapyje. Skundų autoriai nėra šiais sprendimais patenkinti.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"