TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Dar neišmokome atrasti savo krašto

2012 05 14 6:05

Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete su turizmu susijusias disciplinas dėstanti doc. dr. Aida Mačerinskienė įsitikinusi, kad turizmas Lietuvoje plėtojamas pernelyg lėtai. Nors krašte yra daugybė vietų, kurias turėtume pažinti, neturime apie jas informacijos. Be to, net nemokame keliauti po savo šalį.  

A.Mačerinskienės nuomone, ir užsienio turistams nemokame pristatyti to, ką turime. Keliautojams negalime pasiūlyti pakankamai pramogų ar kitokios įdomios veiklos. Todėl svečių iš užsienio sulaukiame mažiau nei kitos Baltijos valstybės. 

Apie didėjantį užsienio turistų skaičių, pasirinktas turizmo kryptis, jų perspektyvas - "Lietuvos žinių" interviu su Vilniaus universiteto docente dr. Aida Mačerinskiene.

Pikas dar nepasiektas

- Pernai Lietuvoje apsilankė rekordinis skaičius - apie 1,8 mln. - turistų. Ar mūsų kraštas tampa patrauklesnis užsienio keliautojams?

- Skaičiai rodo, kad mūsų šalis tampa vis patrauklesnė turistams. Valstybinis turizmo departamentas (VTD) deklaruoja, kad tai didžiulis laimėjimas, matyt, yra kuo didžiuotis. Vis dėlto pernai atvykusių turistų skaičius dar nepasiekė 2008 metų rezultatų. Vadinasi, piko tikrai dar nepasiekėme. 

Palyginti su 2010-aisiais, pernai užsienio turistų Lietuvoje padaugėjo 17 procentų. Įdomiausia, kad lygiai tiek pat - 17 proc. - padaugėjo ir oro uostų keleivių. Tai rodo, kad keliautojų iš užsienio skaičiaus didėjimas yra ne vien VTD nuopelnas. Labai daug prie tokių rezultatų prisidėjo atgaivinti oro uostai. Turistų padidėjimą lėmė ir sumažintas pridėtinės vertės mokestis (PVM) viešbučiams, viešbučių skaičiaus didėjimas ir vykę renginiai.

Net pasaulinė turizmo organizacija deklaruoja, kad turistų skaičiaus augimas Lietuvoje yra labai didelis. Pasaulyje įprasta, kad turistų skaičius per metus padidėja 5-7 procentais.

- Latvijoje ir Estijoje apsilanko gerokai daugiau užsienio turistų nei Lietuvoje. Kodėl?

- Estai turi labai gerus kaimynus suomius. Jiems Estija patraukli dėl pasiekiamumo, bendros rinkos, euro, siūlomų paslaugų. 

Latvijos pranašumas - pigūs skrydžiai. Ši valstybė su savo pigiomis oro linijomis išsikovojo didžiausią rinkos dalį Baltijos šalyse. Pasiekiamumo atžvilgiu geriau nei mūsų Klaipėdos jūrų uostas dirba Rygos jūrų uostas. Tad susisiekimo požiūriu kaimynai nuveikė gerokai daugiau nei mes. Vien tai lemia daug didesnį turistų skaičių ir žinomumą. Visais kitais turizmui svarbiais dalykais - infrastruktūra, paslaugų kiekiu ir kokybe - Baltijos valstybės yra panašios.

- Ar mokame turistams parduoti tai, ką turime?

- Manau, kad ne, čia ir yra didžiausia turizmo sektoriaus silpnybė Lietuvoje. Dabar turistams verslas parduoda tik nakvynę ir maitinimą. Kita veikla, pažintiniai kultūriniai ir gamtiniai objektai, pramogos, kurios yra pagrindinė priežastis keliauti, siūlomos vangiai, nesikooperuojant, trūksta informacijos. Akivaizdu, kad net mūsų kaimynai pas mus pirmiausia atvyksta ne turizmo tikslais. 

Trūksta svetingumo

- Vis dėlto ką galime pasiūlyti? Kodėl užsienio turistai turėtų čia apsilankyti?

- 2010 metais parengtoje Nacionalinėje turizmo plėtros programoje deklaruojama, kad krašte plėtojami keturi produktai: kultūrinis, aktyvusis, sveikatos ir konferencijų turizmas. Kultūrinis ir aktyvusis - gamtinis turizmas gali būti patrauklus tam tikroms, pirmiausia kaimynų, rinkoms. Savo gamta neperspjausime Šveicarijos ar kitų šiuo požiūriu unikalių valstybių. Nors ir nesame išskirtiniai, tikrai turime ką parodyti. Tai, kad mūsų krašte yra 30 regioninių ir 5 nacionaliniai parkai, rodo, kad Lietuvos gamta verta dėmesio.

Pernai Dzūkijos nacionaliniam parkui buvo suteiktas elitinis PAN parko statusas. Plėtodami turizmą, prioritetą galėtume teikti gamtai, bet kam tai rūpi? Juk į Lietuvą atvykstantiems latviams gali būti labai smagu pagulėti ne tik prie jūros, bet ir prie ežero. Lenkus taip pat galėtume sudominti ne tik bažnyčiomis, bet ir gamta. Nuvertiname ir rusų turistus. Dabar jie laukiami tik Druskininkuose ar Palangoje, taip pat prekybos centruose. Tačiau rusus būtų galima sudominti ir dalykais, susijusiais su bendra praeitimi, jų senelių, tėvų istorija, 20-ies Nepriklausomybės metų pokyčiais. Juk Lietuva - kaip tarpinė grandis tarp išsivysčiusios Europos ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos valstybių. To kol kas neišnaudojame, nes ir patys tai mažai vertiname.

- Pastaraisiais metais daugiausia dėmesio skiriama būtent sveikatinimo ir konferencijų turizmui į mūsų kraštą. Ar teisingai pasirinkta ši kryptis?

- Jei plėtojant turizmą deklaruojamos tik konferencijų ir sveikatos turizmo kryptys, tai neteisingas požiūris. Tai tegali būti kompleksinės - prie kultūrinio ir aktyviojo - turizmo plėtros dalis. Tačiau pastaruoju metu pamirštamos svarbiausios veiklos. Juk daugiausia turistai keliauja dėl kultūrinio pažinimo, šie metai paskelbti muziejų metais. Primirštas ir aktyvusis turizmas - plaukimas baidarėmis, važinėjimas dviračiais, keliavimas pėsčiomis, žygiai. 

Labai abejoju, kad sveikatos turizmas turės prasmę, jeigu bus kuriamas mūsų žmonių sąskaita, jei dabar veikiančios ligoninės bus pritaikytos komerciniams turistams. Negi tik taip gebame plėtoti šį sektorių? Juk sveikatos turizmas yra nauja veikla, kuriai reikia naujų investicijų iš verslo. Tačiau tai neturi būti daroma gyventojų gerovės sąskaita.

- Lietuvoje dar mažai keliautojų iš Vakarų Europos, Azijos. Kuo galėtume juos privilioti?

- Manau, kad mūsų kraštas galėtų būti patrauklus kainos ir kokybės santykiu. Pavyzdžiui, pigios oro linijos turėtų rasti galimybę turistams pasiūlyti dviejų žvaigždučių viešbučius, kempingus, aktyvųjį turizmą - tai, kas domina pigių skrydžių mėgėjus, ir daug išsamios, būtinos informacijos. Turizmas privalo atitikti kompleksinius potencialaus turistų segmento poreikius. 

Sveikatos ir konferencijų turizmas orientuotas į kitokius vartotojus, galinčius išleisti nemažai pinigų, apsistojančius ilgesnei nei vidutinė trukmei. Tačiau abejoju, kad daug tokių turistų yra Azijoje ir kad jie vyktų pas mus.

Vakarų Europoje turime vieną nerealią rinką, kuriai turėtume skirti ypatingą dėmesį. Tai Vokietija. Vokiečiai yra daugiausia keliaujanti tauta pasaulyje. Jie tikrai žino, kur yra Lietuva, ir noriai čia keliauja. Tačiau nepadarome tiek, kiek galėtume, kad pritrauktume dar daugiau vokiečių turistų. Akivaizdus mūsų blaškymasis tarp įvairių rinkų sumažina potenciją svarbiausioms jų.

- Ar mūsų krašto infrastruktūra pritaikyta turizmui?

- Jei sakytume, kad nėra infrastruktūros, reikštų, kad gyvename miške, neturime miestų, pastatų, viešbučių ir kt. Tai netiesa. Viešbučių, maitinimo įstaigų turime daug, per 2008-2013 metų laikotarpį Lietuvoje į turizmą bus investuota 800 mln. litų, įgyvendinta daug turizmo projektų.

Kalbėdami, pavyzdžiui, apie vandens turizmą, matome, kad prieplaukų yra, bet nėra verslo, kuris prie jų plukdytų. Stinga ir dviračių takų, taip pat - ir aktyvių pramogų bei informacijos. Informacinių ženklų krašte trūksta visus 20 metų. Vis dar problema, kad vokietis galėtų ramiai važiuoti taku ir rastų kelią. Ką čia vokiečiai, kai mes patys pasiklystame! Rusijos turistams trūksta skrydžių į mūsų kraštą iš įvairių Rusijos miestų. O pagrindinis kelias iš Baltarusijos į Vilnių tikrai nekelia pagarbos. Nereikėtų pamiršti ir svetingumo - mūsų, lietuvių, požiūris į turistus ne visada yra teigiamas. Žmonės mažai šypsosi, vengia bendrauti su atvykėliais.

Susidaro įspūdis, kad Lietuvoje puikaus turizmo neturime todėl, kad tai rūpi pavieniams žmonėms arba atsakingoms institucijoms: Turizmo skyriui Ūkio ministerijoje, keletui žmonių Sveikatos apsaugos, dar VTD arba tiems, kas stato prieplaukas. Kompleksinio požiūrio, kad kraštui reikia turizmo ir jis priklauso nuo kiekvieno iš mūsų, šiandien nėra. Nei valdžios, nei verslo lygmeniu.

Nemokame keliauti

- Lietuvos įvaizdžiui gerinti ir žinomumui užsienyje didinti kasmet išleidžiama nemažai lėšų. Ar investicijos atsiperka? Kiek mūsų valstybė žinoma tolesniuose kraštuose? 

- Šiuos klausimus derėtų užduoti VTD atstovams, nes jie tiesiogiai atsakingi už rinkodarą. Tačiau aš pasigendu informacijos, kiek investuotas į rinkodarą 1 mln. litų pritraukė turistų. Tokie skaičiai nepateikiami. 

- Pastaraisiais metais mūsų krašte vyko keli reikšmingi renginiai: 2009 metais Vilnius buvo Europos kultūros sostinė, o pernai vyko Senojo žemyno krepšinio čempionatas. Ar sugebėjome šias progas išnaudoti turizmui populiarinti?

- "Vilnius - Europos kultūros sostinė" (VEKS) buvo pasauliui skausmingiausiais ekonominio nuosmukio metais. Įvykę renginiai nedavė net pusės to, ko tikėjomės. Tačiau tenka apgailestauti ir dėl to, kad nėra informacijos, kiek turistų pritraukė VEKS renginiai, tuomet nauda lieka neapčiuopiama. Tai rodo silpną vadybą ir negebėjimą pasinaudoti išskirtinėmis galimybėmis.

Krepšinio čempionatu taip pat nepasinaudojome tiek, kiek galėjome. Didelės kainos, nepakankamas pasiekiamumas, bėdos dėl bilietų į rungtynes - ne tai, kuo galėtume didžiuotis.

- Merdi ir vietos turizmas, retas lietuvis keliauja po savo kraštą. Kodėl? 

- Paprasčiausiai nežinome vietų, kur galėtume nuvykti ir ką pamatyti. Trūksta informacijos apie naujus projektus, naujas ar atgaivintas galimybes. 

Taip pat nežinome, kaip susiplanuoti ilgesnę kelionę po Lietuvą. Niekas mūsų to nemokė: nekeliavome su savo tėvais, ir dabar augantys vaikai su tėvais keliauja nebent po užsienį. Nėra įpročio savaitgalį ant pečių užsimesti kuprinę, apsiauti patogius batus ir keliauti, apsidairyti po apylinkes, o to labai reikia.

Net keliaujantieji nepalaiko vietinio verslo: prisideda sumuštinių, degalų į automobilį prisipila prie namų, niekada niekur neapsistoja, muziejų nelanko. Tad iš kur mūsų krašte atsiras turizmas, jeigu nekeliaujame patys ir tam neišleidžiame pinigų? Turime keisti požiūrį į vietos turizmą: privalome vertinti tai, ką sukuriame patys, ir suprasti, kad jis turi savo kainą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"