TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Dar viena pertvarka – aukštyn kojomis

2016 06 15 6:00
LŽ archyvo nuotraukos

Valdininkai tikina, kad Lietuvoje pradėta institucinės globos pertvarka nuošalyje nepaliks ir beveik 3 tūkst. psichinę ar protinę negalią turinčių žmonių – dalis jų turėtų palikti globos įstaigas, būti integruoti į visuomenę ir gyventi savarankiškai. Tuo metu neįgaliųjų teises ginančių organizacijų ir savivaldos atstovai baiminasi, kad „iš aukščiau“ nuleistas procesas kompromituos pačią idėją, jei nebus tinkamai finansuojamas.

Šiuo metu šalyje veikia 41 socialinės globos įstaiga proto ar psichinės negalios asmenims, jose gyvena apie 6 tūkst. neįgaliųjų. Tarp šių įstaigų yra 27 dideli valstybiniai globos namai. Iki 2022 metų planuojama pertvarkyti aštuonias suaugusiųjų ir tris vaikų įstaigas.

Vykdys pamažu

„Jei ši patirtis pasiteisins, ateityje bus svarstoma galimybė pertvarkyti ir kitas įstaigas, o savivaldybės skatinamos suteikti neįgaliesiems pagalbą bendruomenėje“, – LŽ teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Daiva Buivydaitė-Garbštienė.

Anot jos, institucinė globa – gyvenimas didelėje, iki kelių šimtų vietų globos įstaigoje – dėl savo specifikos negali užtikrinti žmonių socialinių ryšių su bendruomene, galimybės integruotis į visuomenę. Tokioms įstaigoms būdinga grupinė, o ne individuali asmens priežiūra. Todėl, D. Buivydaitės-Garbštienės teigimu, įgyvendinant pertvarką numatoma pamažu pereiti prie pagalbos psichikos negalią turintiems žmonėms bendruomenėje.

Juozas Bertašius: „Gal pirmiausia reikėjo gerai išanalizuoti, ar tai, apie ką svajojama, apie ką kalbama, yra įmanoma įgyvendinti neskiriant papildomų lėšų.“

Kad žmogus galėtų gauti visokeriopą pagalbą savo gyvenamojoje vietoje, būtina sukurti tam reikiamas sąlygas ir alternatyvios institucinei globai pagalbos tinklą. Planuojama skatinti savivaldybes teikti asmeninio atvejo vadybininko ir apsaugoto būsto paslaugas, kurti užimtumo centrus, socialinės reabilitacijos centrus, skirtus žmonėms po ilgos hospitalizacijos ar gyvenimo globos namuose, grupinio gyvenimo namus, kuriuose gyventų ne daugiau kaip 10 žmonių. Jie dienos metu galėtų lankyti bendruomenėje veikiančius dienos centrus, naudotis apsaugota darbo vieta, savarankiško gyvenimo namus.

Institucijos išliktų tik tiems itin sunkias negalias turintiems neįgaliesiems, kuriems reikalinga nuolatinė intensyvi sveikatos priežiūros slauga ir globa. Svarstoma galimybė kurti naujo tipo specializuotos slaugos ir globos įstaigas.

Nelabai ką žino

Kalvarijos socialinės globos namuose šiuo metu globojama 110 žmonių. Šios įstaigos direktorė Nomeda Zavickaitė LŽ teigė dar nežinanti, kaip ir kada šie namai bus pertvarkomi. „Gyventojus numatoma integruoti į visuomenę, žinoma, gal ne visus. Dėl kiekvieno globotinio bus sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į jo sveikatą, gebėjimus ir savarankiškumo lygį“, – sakė ji.

Anot N. Zavickaitės, tik įvertinus visų globotinių situaciją, paaiškės ir pačių globos namų likimas. Jei asmenų, kuriems labai reikalinga globa įstaigoje, bus didelė dalis, įstaiga gali likti, jei jų bus nedaug, globos namų gal ir neliks, o globotiniai bus perkelti kitur.

Suvalkijos socialinės globos namų (Marijampolės sav.) direktoriaus pavaduotojas Gintautas Žemaitis LŽ tvirtino, kad bent kol kas ši įstaiga pertvarkos išvengs, nes nepateko į pirmiausia numatytų pertvarkyti įstaigų sąrašą. Tačiau tai nereiškia, kad šio proceso išvengs.

G. Žemaičio teigimu, gali būti, kad įstaigoje taip pat mažės globotinių. Šiuo metu jų yra 208. Taip pat bus keičiamos ir gyvenimo sąlygos – kambariuose turėtų glaustis po 1–2 globotinius. „Taip yra daugelyje Europos Sąjungos šalių“, – aiškino pašnekovas. Jis pažymėjo, kad optimalus globotinių skaičius šioje įstaigoje turėtų būti apie 100.

Nėra pinigų

Nors globos įstaigų pertvarka jau prasidėjo – vertinami jų gyventojų poreikiai ir paslaugų galimybės, tačiau ji kol kas primena į kalną stumiamą vežimą: kuo toliau, tuo daugiau neatsakytų klausimų.

Tauragės rajono Adakavo globos namų, kuriuose gyvena 192 žmonės, direktorė Kristina Anulienė prisipažino, kad kol kas dar nežinoma, kaip turėtų būti kuriami negalią turinčių žmonių grupinio gyvenimo namai. Mat tai nėra aprašyta socialinių paslaugų kataloguose, kuriais vadovaujasi globą organizuojančios įstaigos.

Šakių rajono mero Juozo Bertašiaus teigimu, daryti pertvarką skubama nežinant, kokie bus tikrieji jos rezultatai. „Gal pirmiausia reikėjo gerai išanalizuoti, ar tai, apie ką svajojama, apie ką kalbama, yra įmanoma įgyvendinti neskiriant papildomų lėšų. Todėl pertvarkos sumanytojams reikėtų pirmiausia patiems gerai suvokti, ką jie daro“, – tvirtino jis. J. Bertašiaus tikinimu, pertvarkant įstaigas, kuriose globojami neįgalieji, tik ir kalbama, kad bus taupomos lėšos, bet nežinia kodėl niekas nesvarsto, kas pasirūpins pastoge tų globos namuose gyvenančių žmonių, kurie neturi savo būsto, kiek kainuos jų sveikatą ir poreikius atitinkančių paslaugų užtikrinimas.

Vaidotas Nikžentaitis: „Nors institucinė pertvarka jau vyksta, bendruomeninės paslaugos liko tokios pat, kokios ir buvo.“/Asmeninio albumo nuotrauka

Pasak J. Bertašiaus, gali būti, kad perdavus psichiškai neįgalių žmonių globą bendruomenėms jų išlaikymo, integracijos į visuomenę našta guls ant savivaldybių pečių. „Bet mes jau dūstam nuo visokių naujų įpareigojimų ir darbų, negaudami papildomų pinigų. Integralią pagalbą žmonėms aštuonis mėnesius „šelpėme“ iš savivaldybės biudžeto, kol atėjo finansavimas ne vieną kartą keltiems minimaliems atlyginimams, kultūros darbuotojų darbo užmokesčiui jokių papildomų pinigų taip pat nėra“, – tvirtino Šakių rajono meras.

Anot jo, net ir vaikų globos namų darbuotojams išlaikyti, kai įstaiga buvo pertvarkyta pagal SADM reikalavimus ir darbuotojų padvigubėjo, niekas papildomo finansavimo neskyrė.

Ne nuo to galo

Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovas Vaidotas Nikžentaitis LŽ tikino, jog globos namų reforma Lietuvoje jau galėjo vykti kur kas anksčiau. „Jei norime, kad viskas būtų taip, kaip Vakarų Europoje, žmonės turėtų gyventi vien tik šeimose ir bendruomenėse. Tačiau kai nėra alternatyvų, tokią viziją įgyvendinti sunku“, – pažymėjo jis.

Anot V. Nikžentaičio, nors institucinė pertvarka jau vyksta, bendruomeninės paslaugos liko tokios pat, kokios ir buvo – jos nėra pakankamai vystomos. Be to, globotiniai, net ir galintys palikti institucinės globos įstaigas, nelabai turi kur eiti, nes dažnai neturi nei savo namų, nei šeimos. Tuo metu savivaldybės skirti socialinį būstą nepajėgios, jo ir taip labai trūksta. Globoti žmones galintis nevyriausybinis sektorius gauna tokį mažą finansavimą, kad našta plėtoti bendruomenines paslaugas – toli gražu ne jo pečiams. Net V. Nikžentaičio vadovaujama bendrija, nors ir turi skyrius daugelyje šalies rajonų, negalėtų prisiimti tokios naštos.

„Apsaugoto būsto programos nežinia kodėl kuriamos tik dabar, nors siūlėme tai daryti prieš keletą metų, gal net nuo 2004-ųjų, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą. Taip pat rengti keletą bandomųjų projektų, kad būtų galima įvertinti visas aplinkybes ir tinkamai pasirengti visos sistemos pertvarkai“, – tvirtino V. Nikžentaitis

Jis pažymėjo, kad reformuoti institucijas būtina, bet tai turėtų būti daroma lygiagrečiai plėtojant bendruomenines paslaugas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"