Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
LIETUVA

Dar viena „švilpiko diena“ dėl dvigubos pilietybės

 
2017 06 27 11:39
LŽ archyvo nuotrauka

Šiandien Seimas balsavo dėl ypač svarbaus emigravusiems lietuviams nutarimo – kreipėsi į Lietuvos Konstitucinį Teismą (KT) išaiškinimo, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo į Europos Sąjungos ir NATO šalis išvykusiems Lietuvos piliečiams. Tai bus jau ne pirmas KT išaiškinimas.

Tuo metu išeivių lietuvių bendruomenių atstovai kalbėjo tema „Pilietybės išsaugojimas – viskas Lietuvos Respublikos Seimo rankose“. Per spaudos konferenciją parlamente Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Arūnas Teišerskis sakė: „Tai, ką matome Seime bent jau Pasaulio lietuvių bendruomenės atžvilgiu, yra tarsi politinės atsakomybės perdavimas kažkam kitam.“ Jis pažymėjo, kad Seimo narių rankose – didelio skaičiaus Lietuvos piliečių likimas.

„Priartėjome prie skardžio, nuo kurio nukritus nebus lengva pasikelti“, – pareiškė Seimo narys Žygimantas Pavilionis.

Pasak A. Teišerskio, po pirmo KT išaiškinimo Pilietybės įstatymas jau buvo kelis kartus praplėstas ir niekam nereikėjo kreiptis jokio patarimo, sprendimų niekas nekvestionavo.

Jungtinės Karalystės (JK) lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė priminė, kad per rinkimus į Seimą dauguma kandidatų pasisakė už pilietybės išsaugojimą arba dvigubą pilietybę. „Dabar matome besikartojančią istoriją kaip filme „Švilpiko diena“, kai prabundi ir supranti, kad vyksta tas pats scenarijus – įstatymo projektas pateikiamas, kreipiamasi į KT, prezidentė vetuoja, tuo ir baigiasi. Tai matome vis besikartojant“, – sakė ji.

D. Asanavičiūtė atkreipė dėmesį, kad šįkart situacija kiek pasikeitusi, nes artėjantis „Brexit“ ją pakoregavo, atkreipė Lietuvos institucijų dėmesį į JK gyvenančius lietuvius ir jų teisių apsaugojimą. Todėl vėl kalbama apie Lietuvos pilietybės išsaugojimą įgijus Didžiosios Britanijos ar kitos šalies pilietybę. „Kodėl tai svarbu? Lietuvos piliečiai gali būti priversti dėl esamos ar būsimos atsisakyti pilietybės. Tai gali būti dėl ekonominių sumetimų, šeimos ateities. Negalima kaltinti žmonių, kad jie yra nepakankamai patriotiški. Jie patriotiški, tiesiog situacija yra taip susiklosčiusi, – tvirtino JK lietuvių bendruomenės pirmininkė. – Mano manymu, Lietuvos Respublikos Seimas turi prisiimti atsakomybę tuos piliečius išsaugoti.“

Pasak D. Asanavičiūtės, Lietuvai yra per didelė prabanga prarasti tą dalį savo piliečių ir galbūt užkirsti jiems kelią grįžti, galbūt kitaip prisidėti prie Lietuvos vystymosi. Ji prašė nepalikti užsienyje gyvenančių lietuvių likimo valiai,

Nėra nusiteikę prieš referendumą

Gal nereikėtų baimintis referendumo? Gal gyvenantieji tėvynėje tikrai nenorėtų prarasti 800 tūkst. Lietuvos žmonių?

D. Asanavičiūtė sakė, kad norėtųsi išeiti iš to užburto rato, to Pasaulio lietuvių bendruomenė siekia daug metų. Ji pažymėjo, kad šalyje nebeliko šeimos, kuri neturėtų emigrantų, todėl nebegalime kalbėti apie teritorinę Lietuvą, reikia šnekėti apie globalią. O esantieji čia neturėtų užkirsti kelio užsienyje gyvenant lietuviams.

„Žinant aktyvumą per balsavimą, labiausiai neramu, kad reikiamas kiekis žmonių neateis atiduoti savo balso „taip“ arba „ne“, – sakė D. Asanavičiūtė. – Kitas dalykas: jei atsitiktų taip, kad rezultatas būtų neigiamas, šį klausimą turėtume pamiršti ilgiems metams.“

Ji priminė, kaip atsitiko per „Brexit“ referendumu JK, kai klausimui nebuvo pasiruošta, buvo skelbiama daug neteisingos, melagingos informacijos, tad rezultatas nustebino ir pačius referendumo iniciatorius.

A. Teišerškis teigė, kad Pasaulio lietuvių bendruomenė nėra kategoriškai nusiteikusi prieš referendumą. „Mes esame prieš balsavimą, jei jam nėra pasiruošta“, – pažymėjo jis. Ir priminė, kad kalbama apie ketvirtadalį visų Lietuvos piliečių.

„Priartėjome prie skardžio, nuo kurio nukritus nebus lengva pasikelti“, – pareiškė Seimo narys Žygimantas Pavilionis.

Vėl kreipėsi dėl išaiškinimo

Vis dėlto Seimas antradienį kreipėsi į KT išaiškinimo, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo į Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalis išvykusiems Lietuvos piliečiams.

Šimtas Seimo narių balsavo už kreipimąsi, kuriame pabrėžiama, jog po Lietuvos įstojimo į ES išaugusi emigracija ir padidėjęs mišrių santuokų skaičius sudaro prielaidas koreguoti iki šiol itin griežtą konstitucinę doktriną, pranešė BNS.

Ankstesniuose Konstitucinio Teismo išaiškinimuose buvo teigiama, kad dvigubą pilietybę smarkiai plėsti galima tik referendumu pakeitus Konstituciją.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"