TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Dar vienas bandymas įteisinti partnerystę

2015 03 26 6:00
Dalia Kuodytė. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Seime reanimuojama iniciatyva įteisinti Lietuvoje registruotą partnerystę. Tokiais siūlymais besidžiaugiantys seksualinių mažumų atstovai viliasi, kad šįkart politikams nepristigs valios šia tema pradėti bent diskusijas.

Įvairiausių projektų, kaip įforminti oficialiai nesusituokusių kartu gyvenančių asmenų santykius, per Seimo veiklos dešimtmetį būta ne vienas. Tačiau dėl neigiamos dalies parlamentarų bei visuomenės reakcijos beveik visi jie buvo numarinti dar “lopšyje”. Pirmiausia todėl, kad toks teisės aktas, be kita ko, įteisintų ir vienos lyties asmenų partnerystę. Šįkart prisišaukti ugnį nepabūgo Liberalų sąjūdžio atstovė Dalia Kuodytė, kurios polėkį parėmė dalis frakcijos kolegų bei grupelė socialdemokratų. Vis dėlto patys iniciatoriai abejoja, ar artimiausiu metu pavyks priimti tokį prieštaringai vertinamą projektą.

Taisys Civilinį kodeksą

Pasak D. Kuodytės, šiandien ne santuokoje gyvena tūkstančiai porų. “Didelės jų dalies negalėtume pavadinti kitaip nei šeima. Todėl turime gerbti šių žmonių pasirinkimą, užtikrinti jiems visavertį gyvenimą”, - sakė pataisų iniciatorė. Projektu siūloma apibrėžti, kad partnerystė – tai pilnametystės sulaukusių, giminystės ryšių nesiejamų ir santuokos nesudariusių sugyventinių monogamijos principu paremtas bendras gyvenimas šeimoje, abiem partneriams notariškai patvirtinus pareiškimą dėl partnerystės ir pasirašius sutartį. Sutartimi partneriai aptartų bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimo klausimus pasibaigus jų bendram gyvenimui.

Pasak autorių, partnerystė teisinio reguliavimo aspektu yra paprastesnė nei santuoka. Partnerystė gali būti nutraukiama skaidriai ir be ilgų teisinių ginčų, su kuriais susiduriama išsituokiant. Partnerystė pradėtų galioti iš karto nuo pareiškimo dėl partnerystės užregistravimo gyventojų registre ir sutarties sudarymo momento. D. Kuodytės teigimu, dabar Lietuvos teisinėje sistemoje, skirtinguose įstatymuose vartojamos tokios sąvokos kaip „sutuoktiniai“, „sugyventiniai“, „partneriai, kurie gyvena įregistravę partnerystę“, „asmenys, kurie yra sudarę susitarimą tuoktis“, tačiau registruota partnerystė Lietuvoje nėra įteisinta ir realiai neveikia.

Negerbia teisių

Liberalų projekto rėmėja, analogiškų ankstesnių iniciatyvų autorė socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė įsitikinusi, kad mūsų šalyje “žmogaus teisės ir laisvės nėra suprantamos taip, kaip turėtų būti”, todėl jos ir neginamos. Parlamentarė mano, kad naujasis projektas ir sukurtas, kad gintų teises ir laisves. “Mylėti, užmegzti ryšį su kitu, nuspręsti, tuoktis, ar rinktis partnerystės formą, - kiekvieno žmogaus teisė”, - LŽ sakė Seimo narė.

M. A. Pavilionienės teigimu, kalbant apie pateiktą projektą visiškai neteisinga akcentuoti tik homoseksualią partnerystę. “Galų gale, jei taip ir būtų, žmogaus pasirinkimas - ne valstybės reikalas”, - sakė politikė. M. A. Pavilionienė spėjo, kad nei šis, nei greičiausiai kitas Seimas partnerystės registracijos neįteisins. “Tačiau kiekvienas įstatymas, kuris sukelia vėją, skatina žmones kalbėti, reikšti savo nuomonę ir brandina sąmoningumą”, - teigė Seimo narė.

Konservatorius Mantas Adomėnas sutinka, kad valstybė turi atsižvelgti į kartu gyvenančių žmonių lūkesčius ir problemas. Tačiau, politiko nuomone, einama ne tuo keliu. “Taip, kaip dabar suformuluota partnerystė, tai yra tokia praskiesta pseudo šeima. Manyčiau, kad teises, kurios kyla iš žmonių gyvenimo kartu, nesvarbu kokiu pagrindu, reikėtų įteisinti nekuriant papildomos teisinės formos – partnerystės. Aš už tai, kad tie žmonės turėtų visas teises, bet prieš, kad būtų kuriamas naujas institutas, nauja teisinė tikrovė, vėliau vis labiau galinti uzurpuoti šeimos prerogatyvą”, - LŽ sakė M. Adomėnas.

Drąsus žingsnis

Pasak Lietuvos gėjų lygos vadovo Vladimiro Simonko, teikiamas siūlymas – “drąsus parlamentarų žingsnis”. “Jau seniai reikėjo imtis šios iniciatyvos, nes europiniame kontekste Lietuva šiuo požiūriu atrodo šiek tiek atsilikusi. Esame viena iš nedaugelio Europos šalių, kur toks klausimas Seime iš viso nebuvo svarstomas, užblokuodavo net jo pateikimą”, - LŽ sakė V. Simonko.

Jis vylėsi, kad šį kartą valdančioji dauguma pasielgs atsakingai ir bent bus pradėtos diskusijos. “Be abejo, nebus lengva. Galiu spėti, kad šiuo klausimu žodį tars ir Bažnyčia”, - teigė jis. V. Simonko žiniomis, daugelyje valstybių, kuriose toks teisės aktas buvo priimamas, iš pradžių dalies visuomenės nuomonė būdavo gana skeptiška. Tačiau vėliau pasikeisdavo, nes visi pamatydavo, kad “dangus negriuvo”. “Politikai visada turi žiūrėti į priekį ir nebijoti būti nepopuliarūs”, - sakė pašnekovas.

Premjeras skeptikas

Premjeras socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius sakė nepritariantis vienos lyties asmenų partnerystės įteisinimui. „Turiu savo nuomonę, kurią esu išsakęs ne vieną kartą“, - lakoniškai į klausimą vakar atsakė Vyriausybės vadovas. Tai, kad keli socialdemokratai parašais parėmė partnerystės įteisinimą, pasak A. Butkevičiaus, neatspindi oficialios partijos pozicijos. Parlamentarų iniciatyva priimtina sveikatos apsaugos ministrei socialdemokratei Rimantei Šalaševičiūtei. Jos nuomone, dabartinė situacija verčia diskutuoti šiais klausimais, juolab kad analogiškus sprendimus priima ir kitos Europos Sąjungos šalys. „Draudimais nieko nepasieksime. Tikrai turime vienalyčių sugyventinių, kurie gyvena faktinėse porose“, - teigė R. Šalaševičiūtė.

2011 metų rugsėjį Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo, be kita ko, buvo pabrėžta, kad pagal Konstituciją yra saugomos bei ginamos ir kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos. Tarp jų – santuokos nesudariusių vyro ir moters bendras gyvenimas, kuris grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, kurios yra konstitucinių motinystės, tėvystės ir vaikystės institutų pagrindas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"