Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

Dar vienas tautos išrinktasis belsis į teismų duris

 
2017 04 21 9:00
Kad vienas liberalų lyderių Gintaras Steponavičius galėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, vakar vieningai pritarė visi 109 balsavime dalyvavę Seimo nariai. Romo Jurgaičio nuotrauka

Mažiau nei pusmetį dirbančiame Seime pirmą kartą vienas iš tautos išrinktųjų liko be imuniteto. Parlamentarų sprendimu jis atimtas iš Liberalų sąjūdžio (LS) nario Gintaro Steponavičiaus, teisėsaugininkų įtariamo piktnaudžiavus įgaliojimais ir Seimo nario priesaikos sulaužymu.

Tam, kad vienas liberalų lyderių galėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, vakar vieningai pritarė visi 109 balsavime dalyvavę Seimo nariai.

„Neprašau jūsų palaikymo, nes esu tiek tvirtas, kad teisybę įrodysiu normaliu ir civilizuotu demokratinėje valstybėje keliu – teisme“, – prieš balsavimą kreipdamasis į kolegas kalbėjo G. Steponavičius.

Kitaip nei kiti du galimo kyšininkavimo istorijos herojai – buvęs LS lyderis Eligijus Masiulis ir „darbietis“ Vytautas Gapšys, kurie, negaišindami parlamento laiko, Seimo nario mandato atsisakė savo noru, G. Steponavičius neliečiamybės atėmimo procedūrą ryžosi išmėginti savo kailiu. Ši tetruko 20 minučių, pusę laiko kalbėjo pats G. Steponavičius.

Pagal Konstituciją, Seimo narys be Seimo leidimo negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyta jo laisvė.

Rėmė idėjas

Iš parlamento tribūnos liberalas tikino kalbantis ne tam, kad graudintų ar dangstytųsi teisine neliečiamybe. „Esu čia, kad apginčiau savo reputaciją“, – tvirtino jis. Politikas sakė neneigiąs, kad prašė paramos iš koncerno „MG Baltic“ atstovo Raimondo Kurlianskio. Tačiau jos esą reikėjo ne jam asmeniškai ar partijai, o visuomeninėms organizacijoms. „Teisybė ir realybė yra ta, kad per visuomenines organizacijas mes, aktyvūs žmonės, norėjome padaryti mūsų Lietuvą stipresnę“, – tikino parlamentaras.

Pasak G. Steponavičiaus, per jo vardu pavadintą fondą buvo „remiamos žmonių idėjos“ ir jokio „pinigų skalbimo“, kaip skamba viešojoje erdvėje, nebuvo.

„Mano atžvilgiu formuluojami įtarimai neturi nieko bendra su korupcija. Mano pristatyta, argumentuota ir faktais grindžiama, dokumentais patvirtinta veikla yra traktuojama kaip galimas piktnaudžiavimas – aš su tuo nesutinku“, – teigė Seimo narys. Jis tikino, kad susitikimuose su koncerno atstovu niekada nekalbėjęs apie kokį nors atlygį už gautą paramą. Todėl, anot politiko, kuriama iliuzija, kad už finansinę paramą jis esą turėjęs atitinkamai balsuoti Seime.

Būtini vidiniai pokyčiai

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Mindaugas Jurkynas dabartinę liberalų padėtį pagal dešimtbalę sistemą sakė galįs įvertinti šešetu. Jis teigė nemanąs, kad LS reikėtų skubėti paleisti partiją ir kurti naują darinį.

„Partija egzistuoja, turi struktūrą, idėjų, žmonių. Tačiau partijos nariai turėtų aiškiai apsibrėžti, kokia veikla jiems priimtina, kokia – ne, kokioms vertybėms jie atstovauja, į kokius rinkėjus apeliuoja“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politologas.

Mindaugo Jurkyno nuomone, krizinė Liberalų sąjūdžio padėtis kitoms partijoms gali padėti persivilioti rinkėjų. Daugiausia laimėtų konservatoriai.

Jo nuomone, liberalai turėtų aiškiai deklaruoti pokyčius skaidrumo srityje, tie principai turėtų atsispindėti partijos narių bei lyderių atrankoje, būsimų kandidatų sąrašuose. „Būtinas nekompromisinis požiūris į galimą politinio poveikio pirkimą ir aiškus atsiribojimas nuo asmenų, kurie tokia veikla užsiėmė (jei užsiėmė), taip mėginant įtikinti rinkėjus, kad liberalai pasisako už švarią politiką“, – teigė M. Jurkynas.

vdu.lt nuotrauka

Jis taip pat nemano, kad šioje situacijoje turėtų būti keičiamas LS lyderis sostinės meras Remigijus Šimašius. „Jam tenka didelė našta, kita vertus, jo rankose visi svertai vykdyti tuos pokyčius. Tai, kaip R. Šimašius juos darys – pradedant atsiribojimu nuo partijai šešėlį metančių asmenų, baigiant savo darbais Vilniuje, – lems liberalų populiarumą“, – mano M. Jurkynas.

Anot politologo, krizinė LS padėtis kitoms partijoms gali padėti persivilioti rinkėjų. Daugiausia laimėtų konservatoriai – apie naująjį lyderį Gabrielių Landsbergį besiburiantis liberalusis flangas. Valdančiosios partijos galėtų džiaugtis silpnėjančia opozicija. Tačiau, politologo žodžiais, liberalai patys puikiai supranta, kad neišsprendę savų problemų ateityje šansų jie turės nedaug.

Teks įveikti minų lauką

Viešųjų ryšių specialisto Mykolo Katkaus teigimu, artimiausi dveji metai LS bus minų laukas. E. Masiulio ir G. Steponavičiaus byla bus dėmesio centre ir nuolat piktins liberalų elektoratą. Tačiau, pasak eksperto, LS turi ir dar didesnę – tapatybės problemą.

„Akivaizdu, kad liberalams labiau norisi (ir vis labiau norėsis) atsigręžti į socialinį liberalizmą, kuris populiarėja, ypač tarp jaunimo. Bet socialinis liberalizmas eina koja į koją su ekonominiu kairumu. Tai yra visai perspektyvi kryptis, tačiau tai iš esmės perkurtų visą partijos tapatybę, o tokie procesai yra sunkiai prognozuojami. Be to, socialinis liberalizmas iki šiol liberalams balsų pridėjo, tačiau buvo ne pagrindinis arkliukas“, – aiškino M. Katkus.

Kita partijos problema – lyderystė. „Liberalų sąjūdžio lyderis R. Šimašius, jo paties žodžiais tariant, pateko į tokią nepavydėtiną padėtį, kad jo nuoširdžiai gaila. Sunku objektyviai vertinti „meravimą“, tačiau kol kas viešojoje erdvėje jis neatrodo toks sklandus, kaip atrodė po triumfinio rinkimų žygio. Artūro Zuoko vizijų išpaikinti vilniečiai negirdi ar nepriima pasakojimų apie herojišką kovą už fiskalinę drausmę ir skaidrumą, o gatvių remontas ir statyba kol kas nėra liberalų stiprybė“, – mano M. Katkus.

Jo nuomone, R. Šimašiui reikėtų užbaigti partijos apvalymą bei reformas ir atsistatydinti „iš labai karštos partijos pirmininko kėdės“, kad sutelktų dėmesį į miesto reikalus. „Naujuoju lyderiu reikia išrinkti vienintelį naują ryškų veidą partijoje – Aušrinę Armonaitę. G. Landsbergis buvo dar mažiau patyręs ir bendroje kartų kaitoje atrodo visiškai natūraliai. Juk kas prieš metus galėjo patikėti, kad dėl socialdemokratų pirmininko kėdės kovos ne, tarkime, Vilija Blinkevičiūtė ir Gediminas Kirkilas, o Mindaugas Sinkevičius su Gintautu Palucku?“ – teigė M. Katkus. LS jis taip pat patartų nekeisti partijos tapatybės, laikytis formulės „sveikas protas + socialinis liberalizmas + verslo augimas“.

Vyksta tyrimas

Antradienį kreipdamasis į Seimą dėl G. Steponavičiaus neliečiamybės panaikinimo generalinis prokuroras Evaldas Pašilis tvirtino, kad parlamentaras su koncerno „MG Baltic“ atstovu R. Kurlianskiu tarėsi dėl neteisėto partijos finansavimo, o balsuodamas dėl koncernui palankių teisės aktų pažemino parlamento autoritetą ir diskreditavo Seimo nario vardą.

Prokuroras įvardijo du G. Steponavičiaus ir R.Kurlianskio susitikimus 2015 ir 2016 metais bei du balsavimus Seime dėl teisės aktų. Pasak prokuroro, 2016 metų sausį G. Steponavičius su R. Kurlianskiu aptarė neteisėto LS finansavimo detales, susitarė, kad verslo atstovas nurodys iš koncerno įmonių sąskaitų pervesti 10 tūkst. eurų į viešosios įstaigos Laisvės studijų centro sąskaitą, 5 tūkst. eurų – G. Steponavičiaus paramos fondui. Prokurorai nustatė, kad gauti pinigai buvo panaudoti skoloms už LS ir paties politiko veiklos viešinimą sumokėti.

Nuo praėjusių metų gegužės teisėsaugininkai atlieka politinės korupcijos tyrimą, kuriame, be G. Steponavičiaus, figūruoja E. Masiulis, kaip įtariama, iš R. Kurlianskio paėmęs per 100 tūkst. eurų kyšį už politinės partijos veikimą minėto koncerno naudai, taip pat V. Gapšys. Byloje įtarimai pateikti ir R. Kurlianskiui, ir pačiam koncernui „MG Baltic“.

Brangiai kainuoja

Parlamentarų teisinės neliečiamybės svarstymai – brangus malonumas tiek finansiškai, tiek sugaištamo laiko požiūriu. Teisinės tokių procedūrų pasekmės neretai būna beprasmės, nes bylos arba nutraukiamos, arba apsiribojama paprasčiausiomis baudomis.

Prieš kelerius metus Seimo kanceliarija buvo apskaičiavusi, kad vieno parlamentaro imuniteto svarstymas Seime mokesčių mokėtojams atsieina maždaug 3 tūkst. eurų. 2012–2016 metų kadencijos Seime brangiausiai – per 10 tūkst. eurų atsiėjo trijų tuomečių „darbiečių“ – Viktoro Uspaskicho, V. Gapšio ir Vitalijos Vonžutaitės – imuniteto naikinimo procedūra. Be G. Steponavičiaus, leisti patraukti baužiamojon atsakomybėn šią kadenciją prašyta „tvarkietį“ Petrą Gražulį ir konservatorių Mantą Adomėną. Abiem atvejais Seimas leidimo nedavė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"