Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Darbdaviai: algos kyla pakankamai

 
2017 04 27 12:00
Artūras Černiauskas: "Darbdaviai turėtų pasakyti, kad norėdami liberalesnio Darbo kodekso sutinka kelti darbo užmokestį, nes išlaidos darbuotojams išlaikyti mažėja."
Artūras Černiauskas: "Darbdaviai turėtų pasakyti, kad norėdami liberalesnio Darbo kodekso sutinka kelti darbo užmokestį, nes išlaidos darbuotojams išlaikyti mažėja." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos profesinių sąjungų reikalavimus didinti atlyginimus mainais už liberalesnį Darbo kodeksą darbdaviai linkę vertinti atsargiai. Jų teigimu, palyginti su bendra ekonomine padėtimi, algos kyla pakankamai.

Apie būtinybę didinti atlyginimus profsąjungos ketina priminti rytoj per mitingus prie Vyriausybės ir pagrindinių darbdavių organizacijų būstinių. Profesinių sąjungų lyderiai pabrėžia, kad kelti darbo užmokestį dabar palankus metas – ekonomika auga, o naujasis Darbo kodeksas sumažins darbuotojų išlaikymo išlaidas.

Politikai teigia palaikantys darbuotojų siekius, o darbdaviai užsimena įžvelgiantys daugybę kitų problemų, kurios pančioja rankas.

Didėtų diferencijuotai

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko Artūro Černiausko teigimu, kadangi padėtis ūkio sektoriuose yra skirtinga, atlyginimai taip pat galėtų būti didinami diferencijuotai. Tiek dėl to, kiek kelti algas, tiek dėl terminų, anot jo, turėtų būti susitarta pasirašant konkrečius atskirų šakų darbuotojų ir darbdavių susitarimus.

Anot A. Černiausko, atsižvelgus į ekonomistų išvadas, algos kai kuriuose sektoriuose galėtų didėti net iki 20 procentų. Pasak jo, kai kurių Seimo narių „valstiečių“ raginimas pasirašyti trišalį susitarimą, kuriuo darbdaviai įsipareigotų didinti atlyginimus ir prisiimti kitus socialinius įsipareigojimus, yra daugiau deklaracija, „susitarimas dėl susitarimo“.

„Žinoma, jis naudingas kaip moralinis žingsnis. Tačiau paskui turėtų būti pasirašomi konkretūs susitarimai dėl darbo užmokesčio didinimo“, – „Lietuvos žinioms“ sakė profsąjungų lyderis. Jis vylėsi, kad darbdaviai bus geranoriški ir, derantis dėl algų, nemėgins slėpti įmonių finansinės padėties. „Norėtume lošti atviromis kortomis. Suprantame, kad jei reikalausime per didelių sumų, kai kurios sektoriaus įmonės gali ir nukentėti. Didinimas turėtų būti diferencijuojamas pagal įmonės dydį, pelningumą, teritoriją ir kitus rodiklius. Toks modelis taikomas Švedijoje“, – aiškino A. Černiauskas.

Jis pripažino, kad tartis dėl šių dalykų nebus lengva, todėl greito rezultato neprognozavo. Profsąjungų lyderis priminė, kad greičiausiai liepos 1 dieną įsigaliosiantis naujasis Darbo kodeksas numato daug pokyčių. „Trumpėja įspėjimo laikotarpiai, mažėja išeitinės kompensacijos, ilgėja darbo savaitės trukmė. Darbdaviai turėtų pasakyti, kad norėdami liberalesnio Darbo kodekso sutinka kelti darbo užmokestį, nes išlaidos darbuotojams išlaikyti mažėja“, – pabrėžė A. Černiauskas.

Reikia valios

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas mano, kad šiuo metu yra visos galimybės didinti atlyginimus, nes, pasak jo, uždirbtos pajamos ir pelnas nusėda tik kai kurių žmonių kišenėse.

„Atotrūkis nuolat didėja. Valstybės reikalas sutvarkyti tokius dalykus. Jei ji padidintų biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestį, automatiškai jis padidėtų ir privačiame sektoriuje. 27 metus tai akivaizdžiai patvirtina statistika“, – sakė Seimo narys. Jo teigimu, biudžetinio sektoriaus darbuotojų atlyginimai įšaldyti 10 metų, o kainų indeksas per šį laikotarpį išaugo apie 30 procentų.

Anot A. Syso, kol nėra tikslių skaičiavimų, nereikėtų „prisirišti“ prie konkrečių skaičių. „Tiesiog valstybei reikėtų apsispręsti – ar dirbantys viešąjį darbą žmonės turi gauti didesnį atlyginimą. Jei taip, nustatome, kiek didiname, o tada ieškome, kur paimti lėšų. Lenkijos valdžia taip pat pirmiausia paskelbė, kad kiekvienam vaikui per mėnesį bus mokama 500 zlotų, o paskui surado šaltinius. Reikia ne svarstyti – rasime, nerasime, pirmiausia būtina turėti tikslą“, – kalbėjo komiteto vadovas. Pasak jo, tai politinės valios klausimas, parodysiantis, „ar mes mylime žmones, matome jų problemas ir jas sprendžiame“.

Airijos pavyzdys

Kad didinti atlyginimus realu, pritarė socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Romas Lazutka. „Statistika rodo, kad mūsų šalyje jie palyginti maži, nors pastaruosius porą metų ir augo sparčiau. Bėda ta, kad anksčiau algos nedidėjo. Pasakyti, kiek iškart galima didinti, nėra lengva, tai priklausytų nuo kiekvienos įmonės pajėgumo. Dabar yra prognozė, kad šiais metais atlyginimai gali augti apie 7 proc. net be jokių formalių susitarimų“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

Patarėjo teigimu, didinimo mastas ir terminai turėtų būti numatyti konkrečiose sutartyse. Besiderantys dėl jų profsąjungų atstovai turėtų teisę susipažinti su visais ekonominiais ir finansiniais įmonės rodikliais. Anot R. Lazutkos, mūsų šalyje dar nėra įprastų vieno sektoriaus partnerių susitarimo tradicijų. Kitų valstybių patirtis patvirtina, kad tai būtų naudinga.

Užsienio investuotojus Lietuvoje vienijančios asociacijos „Investors' Forum“ vadovė Rūta Skyrienė sakė pasigendanti konkrečių skaičiavimų, kuriais remiasi didinti atlyginimus reikalaujančios profsąjungos. Ji priminė, kad dar socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus vadovaujamai Vyriausybei investuotojai siūlė pasinaudoti Airijos praktika. „1987 metais nacionaliniu susitarimu, o ne šiaip kokiu paliepimu, mainais į mokesčių mažinimą darbdaviai sutiko didinti atlyginimus. Tada ten buvo sumažinti pelno, pajamų mokesčiai. Man labai įdomu, iš kur paimti lėšų ir padidinti atlyginimus 20 proc., kaip nori mūsų profsąjungos?“ – stebėjosi R. Skyrienė. Anot jos, Airijoje kolektyvinės derybos nacionaliniu lygiu vyksta jau du dešimtmečius. „Ten skaičiuojama, svarstoma, kiek realu kelti atlyginimus. Tai yra derybos, kalbėjimasis, o ne vieša akcija prie darbdavių durų“, – pabrėžė investuotojų atstovė.

R. Skyrienės teigimu, mainais už liberalesnį Darbo kodeksą didinti atlyginimus – per didelės išlaidos verslui.

Demografinės problemos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) „Lietuvos žinioms“ atsiųstame komentare primenama, kad jau 2016 metais pramonė gyveno gerokai brangstančios darbo jėgos nuotaikomis. Pastaraisiais metais realusis darbo užmokestis pramonėje dėl išaugusios gamybos apimties ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo didėjo sparčiau nei visoje šalies ekonomikoje.

„Negalima kalbėti apie atlyginimų kėlimą atsietai nuo visos situacijos pramonėje, nes jau dabar, darbo užmokesčio augimui pranokstant darbo našumo plėtrą, didėja darbo užmokesčio sąnaudų dalis, tenkanti produkcijos vienetui. Kurį laiką matomas ženklus darbo užmokesčio augimas bei pradėjęs mažėti produktyvumas gali neigiamai paveikti verslo konkurencingumą jau netolimoje ateityje, o tai reikštų itin letargišką eksporto užsakymų plėtrą“, – teigiama LKP komentare.

Anot jo, pramonės gamybinių pajėgumų panaudojimas šiuo metu yra didesnis nei 76 proc., todėl būtinos investicijos, kad būtų užtikrintas tvarus augimas. „O investicijos į gamybos įmones priklausys nuo to, ar bus galima pasamdyti tinkamos darbo jėgos – be jos 5–7 metų perspektyvoje sunku tikėtis stabilaus pramonės augimo“, – teigiama komentare.

Kartu pabrėžiama būtinybė galvoti apie priemones, kuriomis būtų spartinama ekonomikos plėtra, įgyvendinamos struktūrinės reformos. Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimo lėtėjimas ir tai, kad mus pagal ūkio plėtrą lenkia nemažai valstybių, taip pat rodo, kad ekonomika jau pradėjo jausti pirmas konkurencingumo problemas, viena jų – sparčiau nei investicijos augantys atlyginimai.

„Pramonininkai pastebi, kad esminis veiksnys, lemiantis atlyginimus, yra demografija. Ji daro didžiausią spaudimą didinti atlyginimus. Visos įmonės ir visi sektoriai susiduria su tuo pačiu – nėra ką priimti į darbą. Per pastaruosius penkerius metus laisvų darbo vietų skaičius pramonėje išaugo 36 proc., o faktiškai užimtų darbo vietų padaugėjo tik 16 procentų“, – rašoma LPK komentare. Todėl esą būtina kalbėti ne tik apie atlyginimų kėlimą, bet ir apie kompleksines priemones, užtikrinančias tinkamos kvalifikacijos žmonių parengimą.

Laukia susitarimas

Artimiausiu metu Trišalėje taryboje suderintą Darbo kodeksą pradės svarstyti Seimas. Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos kai kurių narių iniciatyva atsirado siūlymas pasirašyti trišalį susitarimą, kuriuo darbdaviai įsipareigotų didinti atlyginimus ir prisiimti kitus socialinius įsipareigojimus.

Užsimenama, kad nepavykus pasirašyti tokio dokumento naujasis Darbo kodeksas paramos Seime gali nesulaukti. Darbdavių atstovai iš esmės teigiamai vertino tokios sutarties idėją, tačiau pabrėžė, kad sprendimą priims tik susipažinę su jo tekstu. Profesinės sąjungos norėtų, kad susitarimas būtų privalomas ne tik jį pasirašiusiems, bet visiems darbdaviams.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"