TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Darbdaviai ragins darbuotojus sportuoti

2016 08 10 6:00

Po atostogų į darbą grįšiantys Seimo nariai komitetuose svarstys, ar darbdaviams, norintiems palepinti savo darbuotojus nemokamais narystės sporto klubuose abonementais, reikėtų suteikti mokesčių lengvatas. Pirmąjį barjerą tai numatančio įstatymo projektas jau įveikė – politikai už jį pasisakė vienbalsiai.

Seime po pateikimo pritarta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisai, kuria siūloma nuo 2017 metų įteisinti mokesčio lengvatą darbdaviams, skatinantiems darbuotojus rūpintis savo sveikata, – išlaidos, skirtos darbuotojų abonementams į sporto ar sveikatingumo klubus, nebūtų apmokestinamos. „Kuo sveikesni bus žmonės, tuo mažiau lėšų valstybei reikės išleisti jų gydymui“, – sakė vienas pataisos autorių Domas Petrulis. Jeigu Seimas ją priimtų, tokios pajamos negalėtų sudaryti daugiau kaip 25 proc. darbo užmokesčio fondo.

Mažai sportuojančiųjų

Lietuvos sporto universiteto (LSU) atstovai kas kelerius metus atlieka gyventojų apklausas ir pagal jas sprendžiama, kaip šalyje kinta sportuojančių žmonių skaičius. Pastarųjų metų duomenys byloja, kad kartą per metus bent viename iš sporto renginių dalyvauja kas dešimtas lietuvis.

„Tačiau ši statistika neatspindi realios situacijos. Įprasta, kad reguliariai besimankštinančiųjų skaičius nustatomas pagal tai, kiek žmonių (procentais) yra įsigiję narystės sporto klubuose abonementus“, – sakė LSU kancleris Mindaugas Balčiūnas. Nors duomenys kas mėnesį šiek tiek keičiasi, anot jo, akivaizdu, jog Lietuvoje į sporto klubus eina vos šiek tiek daugiau kaip 2 proc. gyventojų. Tuo metu Europos Sąjungos vidurkis siekia 12 procentų. Geriausiais rodikliais gali pasigirti Norvegija – čia net 35 proc. žmonių yra sporto klubų nariai. Tokį rezultatą, M. Balčiūno įsitikinimu, lemia išskirtinis valstybės požiūris į gyventojų fizinį aktyvumą.

51 proc. mūsų šalies sporto klubus lankančių respondentų teigė, jog dažniausiai sportuoja nuo vieno iki trijų kartų per savaitę. Daugiau kaip trečdalis jų (35 proc.) į sporto klubus eina 3–5 sykius per savaitę, o 8 proc. – kasdien. Išvis nesilankantieji (42 proc.) tvirtino, kad sporto klubai „yra ne jiems“. Dar 17 proc. nesportuojančių žmonių tikino „randantys įdomesnių užsiėmimų“, o 16 proc. respondentų nuo 45 metų sakė esantys per seni mankštintis sporto klubuose.

Tarptautinės sveikatos ir sporto klubų asociacijos duomenimis, visoje Europoje 48 tūkst. sporto klubų turi net 44 mln. narių. „Aktyvus laisvalaikis sportuojant daugelio valstybių skatinamas dėl žmonių sveikatos būklės prevencijos“, – pabrėžė M. Balčiūnas. Europoje net 52 proc. gyventojų turi antsvorio, 17 proc. yra nutukę. Lietuvoje šis rodiklis siekia 19,7 procento. Pagal jį mūsų šalis lenkia ir Latviją, ir Estiją – čia su šia problema susiduria apie 17 proc. žmonių.

Nori keisti požiūrį

Kaip parodė greta LSU įsikūrusio SIL sporto centro darbuotojų atlikta apklausa, Lietuvoje gana mažai gyventojų eina į sporto klubus dar ir todėl, kad mano, jog ten renkasi tik kultūristai, nes sporto klubų verslą mūsų šalyje pradėjo būtent jie. Maždaug penktadalis atsakiusiųjų į klausimus tikino nenorintys mokėti už treniruočių plano parengimą, nors nesijaučia žinantys, kaip taisyklingai atlikti vieną ar kitą pratimą.

Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos prezidentas Aurimas Mačiukas „Lietuvos žinioms“ aiškino, kad iki 2007-ųjų šalyje galiojo įstatymas, suteikiantis įmonėms galimybę savo darbuotojams nupirkti sporto klubų abonementus, o patirtas išlaidas įtraukti į neapmokestinamą eilutę. Tačiau prasidėjus krizei darbdavio nupirktas abonementas buvo prilygintas darbuotojo pajamoms natūra. „Jei narystė klube kainuotų 100 eurų, ji darbdaviui, sumokėjus mokesčius, atsieitų 160 eurų, – pasakojo A. Mačiukas. – Esant tokiai tvarkai verslininkai nusprendė nebepirkti sporto klubų paslaugų abonementų.“ Jo žiniomis, po 2007-ųjų darbuotojų sportavimas įmonių iniciatyva sumažėjo net 80 procentų.

„Šįmet iškėlėme iniciatyvą atkurti buvusią tvarką, ir kol kas Seimo nariai palaiko įstatymo projektą“, – džiaugėsi Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos prezidentas.

Tikisi teigiamo rezultato

Parlamentaras D. Petrulis „Lietuvos žinioms“ tvirtino, kad įstatymas, suteikiantis įmonėms privilegijų, turėtų būti priimtas. „Juk vienu dokumentu galime nušauti du zuikius – sudaryti galimybę darbuotojams sportuoti darbdavio lėšomis ir paskatinti įmones rūpintis darbuotojų sveikata bei gerove“, – sakė politikas. Seimo narys įsitikinęs, kad pinigai, išleisti gyventojų fiziniam aktyvumui skatinti, sugrįš per kitus mokesčius – didės sporto klubų darbuotojų atlyginimai, juose daugės darbo vietų, taip pat mažės eilės pas gydytojus.

D. Petrulis sutiko, kad suskaičiuoti realią naudą valstybei sunku, tačiau įvairiose diskusijose dalyvavę ir ne kartą sporto finansavimo klausimus nagrinėję ekspertai teigė, jog euras, investuotas į šią sritį, atsiperka dešimteriopai. „2017-ieji Lietuvoje paskelbti Sporto metais, tad parengta įstatymo pataisa – konkretus žingsnis siekiant įtvirtinti šią nuostatą“, – pažymėjo parlamentaras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"