TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Darbingos paauglių atostogos

2015 05 21 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Jaunuoliai iki 18 metų kasmet rodo vis daugiau entuziazmo per vasaros atostogas užsidirbti pinigų, tačiau laisvų darbo vietų nepilnamečiams yra gerokai mažiau nei norinčiųjų dirbti. Štai pernai, Kauno teritorinės darbo biržos duomenimis, vasarą sėkmingai įsidarbino tik apie 15 proc. norinčių dirbti nepilnamečių.

Naujausi Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenys taip pat kol kas nedžiugina: nuo šių metų pradžios iki gegužės vidurio iš 50 įregistruotų darbo ieškančių nepilnamečių buvo įdarbintas vos vienas. O Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informavo, kad šiemet gauti tik keturi pranešimai apie įdarbintus vaikus nuo 14 iki 16 metų.

Tiesa, metas dar ankstyvas - absoliuti dauguma vaikų įsidarbina vasarą. Iš pernai VDI užregistruotų 259 vaikų vos 10 dirbo per mokslo metus. Aktyviau ieškoti darbo mokiniai pradeda gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje. Tuo pačiu metu pajuntamas ir darbdavių sujudimas.

Įdarbinti vengia

„Darbdaviai nenoriai įdarbina 14-16 metų jaunuolius dėl teisinių niuansų: reikia tėvų ar globėjų sutikimo, medikų pažymos. Nepilnamečiams leidžiama dirbti ne visus darbus, jiems turi būti suteikiama daugiau pertraukėlių“, - gana menko vaikų įdarbinimo priežastis aiškino LDB Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jankauskienė. Papildomi saugikliai taikomi ir vyresniems nepilnamečiams. Nors jaunuoliai nuo 16 iki 18 metų įdarbinami įprasta tvarka, esama ir apribojimų dėl darbo pobūdžio bei laiko. Todėl darbdaviai noriau įdarbina pilnamečius - aktyvius ir motyvuotus jaunuolius. Pašnekovės teigimu, situacija pasikeistų tik tuomet, jei darbdaviai už įdarbintus nepilnamečius gautų papildomą finansavimą ar subsidijas.

Mokiniams darbdaviai dažniausiai siūlo terminuotus ir pagalbinius darbus, kurie vyresniems žmonėms yra mažiau patrauklūs. Darbuotojai iki 18 metų daugiausia darbo randa paslaugų ir žemės ūkio sektoriuose: jie dirba pagalbiniais darbininkais, pakuotojais, dalija skrajutes, atlieka apklausas, reklamuoja nuolaidų korteles ar siūlo paragauti tam tikrų maisto produktų, prižiūri aplinką, ravi gėlynus bei renka uogas.

Internetinės personalo atrankos kompanijos „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė taip pat pažymi, kad dėl reikalavimų, taikomų įdarbinant nepilnamečius, darbdaviai vengia tokių kandidatų į laisvas darbo vietas. Vis dėlto tam tikri sezoniniai darbai, pavyzdžiui, prekyba ledais ar akiniais nuo saulės, bemaž neišvengiamai pritraukia jaunų darbuotojų, ir darbdaviai tam nesipriešina.

“Sezoniniams darbams įdarbinti nepilnamečius yra paranku: jauni žmonės greitai dirba, yra imlūs. Atlikdami gamybines operacijas, kurios, žinoma, yra paprastos ir nepavojingos, jaunimas greičiau prisitaiko, jo tempai itin greiti. O ir nėra dideli atlyginimo, sąlygų reikalavimai – nepilnamečiai kandidatai, ieškantys darbo, suvokia savo amžių ir pernelyg daug nereikalauja”, - pranašumus dėstė R. Karavaitienė. Anot jos, jaunimą tenkina nedidelis atlyginimas, todėl jis dažniausiai svyruoja, bet neviršija minimalaus mėnesinio atlyginimo.

Motyvuoja esamus darbuotojus

Tiesa, Kauno teritorinės darbo biržos atstovai pabrėžia, kad įmonių darbo pasiūlymai moksleiviams grindžiami socialine atsakomybe, o ne noru gauti pigios darbo jėgos. Mat moksleiviams mokamas ne mažesnis nei minimalus atlygis. „Yra žinoma, jog kai kurie mažmeninės prekybos centrai vasarą įdarbina savo darbuotojų vaikus, taip parodydami savo socialinę atsakomybę“, - pažymėjo ir LDB atstovė M. Jankauskienė.

Būtent tokią motyvacinę priemonę esamiems darbuotojams taiko įmonė „Utenos prekyba“. Įmonės Personalo organizacinio skyriaus viršininkė Stasė Mačiulienė LŽ pasakojo, kad vasaros laikotarpiui įdarbinama apie 40 vaikų. Dažniausiai jie darbuojasi parduotuvių salėse, į lentynas dėlioja prekes: limonadą, vaisvandenius, ledus.

„Aišku, popierizmo įdarbinant vaikus yra daug. Atrodo, ateina dirbti suaugę vaikinai, tačiau jiems taikomi įvairiausi apribojimai. Pavyzdžiui, savaitgalis jiems turi būti laisvas – negalime skirti laisvadienių savaitės viduryje. Kita vertus, kaip vaikai išmoks dirbti, jei neduosime jiems darbo? Vaikų noras dirbti didžiulis - jau kovo ir balandžio mėnesiais jie ateina pas mus tartis dėl sąlygų. Kai kurie vasaromis dirba jau 2-3 metus iš eilės ir net pradėję studijuoti“, - aiškino S. Mačiulienė.

Svarbu rasti poziciją

Kaune įsikūrusios individualios įmonės, kelionių organizatoriaus “Laivė” vadovė Neringa Grišonaitė-Lipeikienė LŽ sakė nematanti problemų dėl formalumų ir apribojimų įdarbinant nepilnamečius. Esą suderinti darbo grafikus nesudėtinga, o tėvų sutikimą ir gydytojo pažymą vaikas turi pateikti pats. Tad darbdavių pasyvumą įdarbinant nepilnamečius įmonės vadovė veikiau aiškino tinkamų vietų stygiumi. “Galbūt darbdavys tiesiog nemato pozicijos, kurią vaikas galėtų užimti ir tuo įmonei duotų naudos. Nes jei matytų, nebijotų jokių formalumų. Jų tikrai nėra daug”, - įsitikinusi pašnekovė.

Anot jos, įmonė neieško išskirtinai nepilnamečių darbuotojų, tačiau matydami tinkamą šios amžiaus grupės kandidatą, jo nevengia. Pavyzdžiui, įmonei pradėjus ieškoti žmogaus, galinčio porą valandų per dieną skirti socialinių tinklų priežiūrai, į šias pareigas kandidatavęs vaikas pasirodė esąs tinkamiausias darbuotojas. “Mums, čia dirbantiems suaugusiesiems, nelabai lieka laiko tokiems darbams. Be to, vaikai šioje srityje aplenkia bet kurį suaugusįjį. Maža to, nepilnamečiui tai - ir darbas, ir pramoga”, - pažymėjo N. Grišonaitė-Lipeikienė. Vadovė taip pat teigia, kad vaikai ir paaugliai įmonėje mokosi dirbti ir suaugusiųjų darbus. “Žinoma, nerizikuojame klientų saugumu ir pinigais - vaikams patikime paprastesnius darbus, pavyzdžiui, duomenų suvedimą į sistemą”, - sakė ji.

Pašnekovė taip pat pabrėžia, kad vaikai įmonėje dirba ne tik vasarą, bet ir per mokslo metus. Nors jų darbo laikas būna trumpesnis nei suaugusiųjų, galimybė dirbti nuotoliniu būdu esą praplečia vaikų galimybes. “Šiuolaikinės technologijos leidžia vaikams dirbti daugiau nei anksčiau”, - tvirtino įmonės vadovė.

Pralenkia suaugusiuosius

“Vaikai atidesni, jie viską stebi, į viską gilinasi. Mes, suaugusieji, daug ką praleidžiame pro akis”, - jaunų darbuotojų pranašumus vardijo kelionių organizatoriaus “Laivė” vadovė. Ji tikina, kad nesusiduria su jaunuolių aplaidumu darbe - vaikai dirba noriai ir į darbą visada ateina šypsodamiesi.

Tiesa, „CV-Online“ marketingo vadovė R. Karavaitienė pripažįsta, kad pasitaiko ir atvejų, kai darbdaviai pasiskundžia dėl nepilnamečių darbo. Pavyzdžiui, jaunam žmogui net nešauna į galvą pranešti darbdaviui, kad vėluos į darbą. Yra pasitaikę, kai po savaitgalio jaunas darbuotojas ilgokai nepasirodė darbe. “Atrodo, tai tokie paprasti dalykai, tačiau jaunas žmogus kartais nesupranta, kad yra pareigos, atsakomybė, nustatyta tvarka. Darbdaviai dažniausiai tai “nurašo” kaip jaunatvišką nerūpestingumą. Ir ateityje nepilnamečius vis tiek samdo”, - pasakojo pašnekovė.

Paprašyta įvertinti, kaip keičiasi nepilnamečių įdarbinimo tendencijos, R. Karavaitienė sako pastebėjusi, kad jauni žmonės tampa savarankiškesni. Jie aktyviau kuria sau darbo vietas – dirba darbus, nereikalaujančius įsidarbinti įmonėse, pavyzdžiui, renka sraiges.

Darbuotojų paieškos įsibėgės

LDB duomenimis, kai kurių šalies apskričių Jaunimo darbo centrai (JDC) jau fiksuoja pirmąsias laisvas darbo vietas mokiniams bei darbdavių išreikštą poreikį vasarą samdyti tokius darbuotojus. Štai Klaipėdos JDC atlikta apklausa rodo, kad aštuonios Klaipėdos, Palangos ir Neringos miestų įmonės vasarai įdarbintų beveik 60 mokinių. Apie jaunų darbuotojų poreikį praneša paslaugų ir aptarnavimo sektoriuose veikiančios įmonės. Tiesa, registruoti laisvų darbo vietų jos dar neskuba – laukia turizmui palankesnių orų. Kol kas yra tik pavieniai siūlymai mokiniams - pardavinėti ledus, prekiauti kepiniais.

Gegužės viduryje LDB fiksavo 35 nepilnamečiams siūlomas laisvas darbo vietas. Daugiausia - 15 - darbo vietų uogų skynėjams pasiūlyta Kauno rajone. Kituose miestuose ir rajonuose jau yra pavienių pasiūlymų pagalbiniams darbininkams statybose, apklausų atlikėjams, ledų pardavėjams, darbininkams paukščių gaudymo brigadoje.

VDI gautų pranešimų apie užregistruotus dirbančius vaikus (nuo 14 iki 16 metų)

Metai Užregistruota vaikų

2014 259

2013 199

2012 247

2011 208

Šaltinis: Valstybinės darbo inspekcijos inf.

. . .

Vaikų iki 16 metų įdarbinimas

Norintiems įsidarbinti asmenims nuo 14 iki 16 metų reikia vieno iš tėvų ar kito atstovo pagal įstatymą raštiško sutikimo bei gydytojo leidimo su išvada apie sveikatą ir tinkamumą dirbti konkrečius darbus. Dirbant mokslo metų laiku darbdaviui reikia pateikti ir mokyklos, kurioje vaikas mokosi, raštišką sutikimą.

Vaikams galima dirbti tik tokius darbus, kurie nekenktų jo saugai, sveikatai, vystymuisi - lengvus darbus kultūros, meno, sporto, reklamos, prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo, paslaugų, informacijos ir ryšių, finansinėje ir draudimo, administracinėje ir aptarnavimo, namų ūkio, žemės ūkio srityse. Jie taip pat neturi trukdyti lankyti mokyklos.

Keturiolikmečiai gali dirbti iki 2 valandų per dieną ir 12 valandų per savaitę mokslo metų laiku, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos, arba 7 valandas per dieną ir 35 valandas per savaitę, kai dirbama ne mažiau kaip savaitę ne mokslo metų laiku. Penkiolikmečiams šis darbo laikas gali būti pailgintas iki 8 valandų per dieną ir 40 valandų per savaitę. Pažymėtina, kad vaikams draudžiama dirbti rytais nuo 6 iki 7 valandos prieš pamokas, taip pat vakarais nuo 20 valandos.

Asmenys nuo 14 iki 16 metų per parą turi nepertraukiamai ilsėtis ne trumpiau kaip 14 valandų paeiliui. Šis poilsis turi būti nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto. Kai darbo dienos trukmė yra ilgesnė kaip 4 valandos, asmeniui privaloma suteikti dar mažiausiai 30 minučių papildomą pertrauką darbo metu. Ji įskaitoma į darbo laiką. Šiems asmenims turi būti skirtos ne mažiau kaip dvi poilsio dienos per savaitę.

. . .

Šešiolikmečių ir vyresnių vaikų įdarbinimas

Norintys dirbti paaugliai nuo 16 iki 18 metų įdarbinami bendra tvarka. Nors tėvų leidimas darbinantis tokio amžiaus asmeniui nereikalingas, gydytojo pažyma yra būtina. Dirbant mokslo metų laiku mokyklos, kuriame paauglys mokosi, raštiško sutikimo nereikia.

16-18 metų asmenys gali dirbti ne daugiau kaip 8 valandas per parą kartu su kasdienine pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę kartu su pamokų trukme per savaitę. Darbas paaugliams turi prasidėti ne anksčiau kaip 6 valandą ir baigtis ne vėliau kaip 22 valandą.

Asmenys nuo 16 iki 18 metų per parą turi nepertraukiamai ilsėtis ne trumpiau kaip 12 valandų paeiliui. Šis poilsis turi būti nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto. Kai darbo dienos trukmė yra ilgesnė kaip 4 valandos, asmeniui privaloma suteikti dar mažiausiai 30 minučių papildomą pertrauką darbo metu. Ji įskaitoma į darbo laiką. Šiems asmenims turi būti skirtos ne mažiau kaip dvi poilsio dienos per savaitę.

. . .

Kiti apribojimai

Asmenims iki 18 metų draudžiama skirti viršvalandinius darbus ar darbus naktį, siųsti juos į komandiruotes, paskirti budėti įmonėje ar namuose. Su šiais asmenimis negali būti sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Poilsio ir švenčių dienomis šie asmenys gali būti skiriami dirbti tik jiems sutikus, jie taip pat gali pareikalauti dirbti ne visą darbo laiką. Jauniems darbuotojams suteikta teisė pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, tačiau ja gali pasinaudoti ne anksčiau kaip po pusės metų darbo įmonėje. Kasmetinių atostogų trukmė – 35 kalendorinės dienos. Šiems asmenims turi būti suteikiama ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų iš eilės kasmetinių atostogų arba nemokamų atostogų per mokinių vasaros atostogas, jei jie dirba per visas tų metų mokinių vasaros atostogas.

Asmenims iki 18 metų nėra taikoma nuostata dėl darbdavio galimybės išbandyti darbuotoją, ar šis tinkamas siūlomam darbui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"