Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Darbo biržos funkcijas nori perduoti savivaldybėms

 
2017 04 28 7:10
Ričardas Malinauskas: „Manau, kad perdavus LDB funkcijas savivaldybėms būtų galima įvesti kur kas daugiau tvarkos, nei yra dabar.“ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Šalies valdančiųjų galvose bręsta nauja reforma – ketinama pertvarkyti Lietuvos darbo biržos (LDB) veiklą, o galbūt šią įstaigą apskritai likviduoti, jos funkcijas perduodant vietos savivaldai.

Sumanymo iniciatorėmis prisipažino esančios pačios savivaldybės, norinčios turėti daugiau galių skatinant regionų ekonominį augimą ir vietos bendruomenių verslumą, pritraukiant investicijų bei kuriant naujas darbo vietas. Tačiau, iniciatyvos oponentų teigimu, norint pertvarkyti LDB, tektų reformuoti Valstybinio socialinio draudimo fondą, o tai net nenumatyta Vyriausybės veiklos gairėse.

Nori daugiau galių

Šiuo metu Lietuvoje darbo rinkos ir užimtumo rėmimo politiką įgyvendina prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įkurta LDB kartu su jai pavaldžiomis teritorinėmis darbo biržomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Tauragėje, Telšiuose ir Utenoje. Darbo ieškantiems asmenims LDB padeda greičiau įsidarbinti, suteikia jiems galimybių įgyti reikiamą kvalifikaciją ir sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje, o darbdaviams padeda susirasti kvalifikuotų darbuotojų.

Savivaldybės pareiškė norą iš LDB perimti jei ne visas, tai bent dalį šios įstaigos dabar vykdomų funkcijų.

„Lietuvos žinių“ kalbintas Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas teigė, kad idėja pertvarkyti LDB, bent dalį jos funkcijų perduodant vietos savivaldai, kilo per įvairius susitikimus aptariant regionų nedarbo ir gyventojų užimtumo problemas. „Darbdaviai skundžiasi, kad neranda darbuotojų, nors darbo biržose registruota tūkstančiai bedarbių“, – aiškino jis.

Anot R. Malinausko, ne iš vieno kolegos mero jam teko girdėti, kad jei savivaldybės turėtų daugiau įtakos sprendžiant minėtas problemas, galėtų užsiimti nedarbo išmokų priežiūra, darbo vietų paieška, tad gyventojų užimtumo rezultatai būtų kur kas geresni.

Didintų užimtumą

LSA vadovas pasakojo, jog kalbėdamas tiek su premjeru Sauliumi Skverneliu, tiek ir su kitais valdžios atstovais ne kartą akcentavo, kad savivaldai perdavus LDB funkcijas būtų mažiau piktnaudžiavimo nedarbo išmokomis, taip pat darbo ieškančių žmonių nepasitenkinimo konkrečiomis darbo vietomis ar sąlygomis. Esą taip pat veikiausiai išnyktų atvejai, kai gavę pirmąjį darbo užmokestį darbuotojai daugiau nebepasirodo. „Manau, kad perdavus LDB funkcijas savivaldybėms būtų galima įvesti kur kas daugiau tvarkos, nei yra dabar“, – tikino R. Malinauskas.

Nors tai kol kas tik svarstymai, LSA specialistai šiuo metu rengia konkretesnius pasiūlymus, kaip ir ką būtų galima pakeisti. Mat asociacija norėtų daugiau, ne tik LDB funkcijų savivaldybėms perdavimo. Pageidaujama, kad būtų pakeistos ir tam tikros teisės normos. Esą kitaip savivaldybės nelabai galėtų keisti padėtį.

Druskininkų merui buvo linkęs pritarti Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininko pavaduotojas, valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Tomas Tomilinas. Anot jo, sulaukiama daug skundų iš bedarbių dėl LDB veiklos.

„Savivalda yra suinteresuota regionų pažanga, daro įtaką švietimo, infrastruktūros sritims, gali sudaryti palankias sąlygas verslo plėtrai. Todėl turėdamos dar vieną svarbų įrankį, apimantį bedarbių mokymą, jų motyvavimą, siuntimą į darbo vietas, galėtų sėkmingiau spręsti socialines problemas“, – tikino T. Tomilinas.

Nereikėtų skubėti

Su tokia nuomone kategoriškai nesutiko Seimo SRDK pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas. Jis tikino minėtą sumanymą aptaręs su premjeru S. Skverneliu. Šis esą pasiūlė aptarti galimybes tokią pertvarką iš pradžių išbandyti keliose savivaldybėse, ir jei eksperimentas pasiteisins, išplėsti jį visoje šalyje.

„Tačiau aš su tuo iš principo nesutinku. Galbūt savivalda tikisi, kad jei jai bus perduotos LDB funkcijos, sutaupys, kaip sutaupė, kai jai buvo perduotas tikslinių lėšų – kompensacijų ir socialinių išmokų – mokėjimas. Tačiau LDB yra visai kitos funkcijos, ir čia kitokia situacija nei su socialinėmis pašalpomis“, – kalbėjo A. Sysas.

Savivaldybės pareiškė norą iš LDB perimti jei ne visas, tai bent dalį šios įstaigos dabar vykdomų funkcijų.

Pasak jo, savivaldybėms galima būtų perduoti vietinio užimtumo iniciatyvų programos vykdymą, kurią LDB vykdė kartu su savivalda. Pagal šią programą būdavo remiamas nedidelis verslas, darbo vietų kūrimas – būdavo įkuriama ir po 10–30 darbo vietų. A. Syso nuomone, būtent šios programos lėšos galėtų būti skirstomos per savivaldybes. Tai neva būtų tarsi egzaminas savivaldai. Jei šis eksperimentas pasitvirtintų, tik tada būtų įmanoma analizuoti galimybes savivaldai perduoti daugiau LDB funkcijų, bet jokiu būdu ne visas iškart.

„Savivalda kartais užsimano daugiau, nei išgali aprėpti“, – konstatavo parlamentaras.

Sprangus kąsnis

Seimo SRDK narys konservatorius Rimantas Jonas Dagys „Lietuvos žinioms“ teigė, kad apie LDB reformą bus galima kalbėti tik tada, kai bus apsispręsta dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo ateities. Mat išmokos bedarbiams mokamos ne iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, bet būtent iš šio fondo.

„Dirbantys gyventojai moka draudimo nuo nedarbo įmokas. Tai dalis socialinio draudimo sistemos. Savivaldybės ir ši draudimo sistema nesusijusios“, – tvirtino R. J. Dagys.

Anot jo, jei iš tiesų norima reformuoti LDB, reikėtų arba pertvarkyti, arba panaikinti nedarbo socialinį draudimą ir nedarbo išmokas mokėti iš valstybės ar savivaldybių biudžetų. Esą paimti dalį „Sodros“ lėšų ir perduoti jas savivaldybėms, kad šios, sutaupiusios pinigų, galėtų spręsti savo problemas, neįmanoma. Parlamentaro teigimu, taip yra išaiškinęs ir Konstitucinis Teismas.

„Tai žmonių ilgą laiką mokėtos ir toliau mokamos įmokos už tam tikras draudimo rūšis. Žmonės taip apdraudžiami. Tokia tvarka taip paprastai nekeičiama. Juolab kad tas sumanymas neturi nei finansinio, nei kitokio pagrindimo. Be to, jis nenumatytas ir Seimo patvirtintose Vyriausybės veiklos gairėse“, – pažymėjo R. J. Dagys.

Kalbinti parlamentarai aiškino kol kas jokių parengtų dokumentų dėl LDB reformos nematę. Tačiau galima pertvarka aptariama darbo grupėse.

Bandymas bus

Linas Kukuraitis: "Šiuo metu tik svarstomos galimybės savivaldybėms perduoti kai kurias LDB vykdomas aktyvios darbo rinkos priemonių programas."

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis „Lietuvos žinias“ tikino, kad panaikinti LDB ar ją kaip nors kardinaliai reformuoti neketinama. Mat to daryti Lietuva ir negalėtų.

„LDB vykdo nacionalinę funkciją. Pagal tarptautines direktyvas, LDB panaikinti ar jos kam nors perduoti negalime. Tokiu atveju nutiktų taip, kaip yra nutikę su mūsų vaiko teisių apsaugos sistema, kai savivaldybės skirtingai užtikrina vaiko teises. Valstybėje to neturėtų būti – vaiko teisės turi būti užtikrinamos nacionaliniu mastu vienodai visur. Panašiai ir su LDB“, – aiškino L. Kukuraitis.

Anot jo, šiuo metu tik svarstomos galimybės savivaldybėms perduoti kai kurias LDB vykdomas aktyvios darbo rinkos priemonių programas, kurios nėra finansuojamos iš „Sodros“ lėšų. Ir ne visoms savivaldybėms, o tik kai kurioms eksperimento tvarka. „Jei matysime, kad toks eksperimentas pasitvirtino, taikysime ir plėsime jį visoje Lietuvoje, o jei ne – jo bus atsisakyta“, – sakė ministras.

Kelia abejonių

Tuo metu LDB direktorė Ligita Valalytė priminė, kad prieš kiekvienus rinkimus ir po jų ši įstaiga atsiduria dėmesio centre, o didžiųjų partijų programose dažniausiai numatoma pertvarkyti jos veiklą.

„Klausimas – kaip tokia reforma atrodytų ir kiek kainuotų? Lietuva kaip vieną savo prioritetų deklaruoja siekį tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare. Jos ekspertai savo ataskaitoje rekomenduoja, kad Lietuvai reikia didinti investicijas į valstybinę užimtumo tarnybą ir aktyvios darbo rinkos politikos priemones. Kaip šios rekomendacijos atsispindės tokios pertvarkos kontekste?“ – retoriškai klausė L. Valalytė.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"