TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Darbo imigrantų antplūdžio lietuviai nenorėtų

2012 06 04 16:38

Naujausios Eurobarometro apklausos rezultatai rodo, kad lietuviai labai vertina judėjimo laisvę Europos Sąjungoje. Jie taip pat pritartų palankesnių sąlygų turistų ar verslininkų iš trečiųjų šalių atvykimui. Tačiau lietuviai mažiau nei kiti europiečiai linkę pritarti imigracijos skatinimui kaip darbo rinkos problemų sprendimo būdui.

Birželio 1 d. paskelbtos Eurobarometro apklausos duomenimis, lietuviai dažniau nei kitų ES šalių gyventojai teigė, kad jiems yra svarbi galimybė keliauti po ES be sienų kontrolės. Lietuvoje taip sakė 74 proc. apklaustųjų, palyginti su 67 proc. visoje ES. Skirtumas dar ryškesnis skaičiuojant tik tuos respondentus, kurie atsakė, kad jiems ši galimybė „labai svarbi“: Lietuvoje tokių buvo 43 proc., kai ES vidurkis – 32 proc.

Taip pat gerokai daugiau lietuvių nei kitų europiečių pasisako už tai, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos į ES verslo ar turizmo tikslais atvykti trečiųjų šalių gyventojams. ES už tai pasisako 57 proc. gyventojų, tuo tarpu Lietuvoje – 78 proc. Tai pats didžiausias skaičius visoje Europos Sąjungoje, tiek pat pasisakančiųjų už atvykimo sąlygų palengvinimą yra tik kaimyninėje Lenkijoje.

Didesnės imigracijos nenorėtų

Vis tik judėjimo laisvę vertinantys lietuviai nėra palankiai nusiteikę imigracijos į šalį atžvilgiu. Į klausimą, ar Europos demografines problemas reikėtų spręsti skatinant darbo jėgos migraciją iš trečiųjų šalių, teigiamai atsakė tik 36 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų, prieš pasisakė 56 proc. Neigiamai į šį klausimą atsakė ir didesnė dalis visos ES gyventojų, tačiau skirtumas čia kur kas mažesnis: už darbo jėgos imigracijos skatinimą pasisakė 42 proc., prieš – 46 proc. apklaustų europiečių. Patys kritiškiausi šiuo klausimu buvo latviai – net 75 proc. jų nepritartų imigracijos skatinimui.

Lietuviai taip pat skeptiškiau nei ES vidurkis vertina imigrantų įnašą į šalies ūkinį ir kultūrinį gyvenimą. Su teiginiu „imigracija praturtina mūsų šalį ekonominiu ir kultūriniu atžvilgiu“ sutiko 45 proc. lietuvių, nesutiko 49 proc. Tuo tarpu visoje ES su šiam teiginiui pritarė 53 proc., nepritarė 42 proc.

Atsakant į klausimą, ar imigrantai turėtų turėti tas pačias teises kaip ir juos priėmusios šalies piliečiai, lietuvių atsakymai buvo tokie patys, kaip ES vidurkis: teigiamai atsakė po 68 proc. lietuvių ir visų europiečių, neigiamai – po 28 proc. Taip pat po 80 proc. lietuvių ir visų europiečių pasisako už tai, kad ES valstybės turėtų pasiūlyti apsaugą ir politinį prieglobstį trečiųjų valstybių piliečiams, kuriems to reikia. Priešingai mano 15 proc. lietuvių ir 16 proc. visų europiečių.

Eurobarometro apklausos rezultatai buvo paskelbti kartu su Europos Komisijos (EK) ataskaita, kurioje apžvelgiami per 2011 m. įvykę pokyčiai imigracijos, prieglobsčio ir judėjimo laisvės srityse. Kaip rašoma ataskaitoje, ES legaliai gyvena apie 20,2 mln. trečiųjų šalių piliečių – jie sudaro apie 4 proc. visų ES gyventojų. EK vidaus reikalų komisarės Cecilios Malmström teigimu, nelegalių imigrantų skaičius Europos Sąjungos teritorijoje siekia nuo 2 iki 4,5 milijonų.

Būtina galvoti apie valstybės interesą

Darbo ir socialinių tyrimų instituto (DSTI) eksperto dr. Arūno Pociaus teigimu, neigiamas lietuvių požiūris į darbo imigracijos skatinimą nebūtinai reiškia, kad lietuviai yra mažiau tolerantiški ar priešiškiau nusiteikę užsieniečių atžvilgiu. Tiesa, pasak jo, Vakarų Europos gyventojai į imigracijos klausimą yra linkę žvelgti liberaliau.

A.Pociaus teigimu, didesnės darbuotojų imigracijos Lietuvai išvengti neįmanoma: „Iš vienos pusės, darbo vietas atlaisvina didelė emigracija, iš kitos pusės, šalyje nėra rengiama pakankamai darbo rinkai reikalingų sričių specialistų – todėl darbdaviams sunku surasti reikiamus darbuotojus. Bet tikrai nepritarčiau reikalavimams didinti imigrantų srautus vien tam, kad būtų galima įdarbinti žmones už kuo mažesnį atlyginimą.“

Pasak DSTI eksperto, kadangi su darbuotojų trūkumu Lietuva neišvengiamai susidurs, reikia jau dabar galvoti apie imigracijos politiką. „Imigracijos politika turi būti selektyvi. Valstybė privalo apginti savo rinką, priimti į ją tik tuos darbuotojus, kurių tikrai trūksta. Valstybei naudingiau įdarbinti kvalifikuotus darbuotojus, specialistus, kuriančius didelę pridėtinę vertę, o ne priimti daug nekvalifikuotų darbininkų. Imigracija negali būti nekontroliuojama – tai rodo ir Prancūzijos ar Italijos pavyzdžiai. Nors jos ir turtingesnės, dabar joms labai sunku spręsti socialines problemas, su kuriomis jos susidūrė dėl didelės nekvalifikuotos darbo jėgos imigracijos“ – sakė A.Pocius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"