Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Darbo kodeksas drastiškų pokyčių nežada

 
2017 06 07 6:00
Ramūnas Karbauskis džiaugėsi, kad Sauliaus Skvernelio Vyriausybei pavyko pasiekti balansą ir suderinti abiejų šalių interesus, nors tai iki šiol atrodė neįmanoma.
Ramūnas Karbauskis džiaugėsi, kad Sauliaus Skvernelio Vyriausybei pavyko pasiekti balansą ir suderinti abiejų šalių interesus, nors tai iki šiol atrodė neįmanoma. Alinos Ožič nuotrauka

Nuo liepos 1-osios įsigaliosiantis naujasis Darbo kodeksas pateiks nemažai darbo rinkos naujovių. Kad ne visos jos gali pateisinti lūkesčius, sutaria ir politikai, ir darbdaviai, ir profsąjungos. Todėl pirmuosius įstatymo žingsnius žadama sekti labai atidžiai.

Seimas į gyvenimą paleido patobulintą naująjį Darbo kodeksą, po trijų savaičių pakeisiantį keturiolika metų galiojantį pirmtaką. Teigiama, kad pusmetį taisytos, koreguotos bei derintos kai kurios įstatymo nuostatos tapo socialiai teisingesnės, buvo atsisakyta per didelio liberalizmo. Entuziastingai naujojo Darbo kodekso priėmimą vakar sveikino valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderiai. Koalicijos partneriai socialdemokratai buvo santūresni, o opoziciniai konservatoriai negailėjo kritiškų pastabų. Trišalės tarybos partneriai – darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai išsakė racionalų požiūrį: išryškėjusios įstatymo spragos bus operatyviai lopomos. Nei vieni, nei kiti drastiškų pokyčių nežada.

Darbo santykius liberalizuojančio Darbo kodekso rengimą inicijavo socialdemokratų dominuojama praėjusios kadencijos Vyriausybė. 2016 metų birželio pabaigoje Seimo priimtą įstatymą vetavo prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tačiau praėjusios kadencijos parlamentarai šalies vadovės veto atmetė. Seimo rinkimus laimėjus LVŽS, naujojo Darbo kodekso įsigaliojimas buvo atidėtas pusmečiui. Kai kurias jo nuostatas buvo sutarta tobulinti tariantis Trišalėje taryboje. Už naujojo Darbo kodekso pataisų priėmimą vakar balsavo 84 Seimo nariai, 10 – buvo prieš, 29 parlamentarai susilaikė.

Rastas balansas

Premjero Sauliaus Skvernelio žodžiais, priimtasis Darbo kodeksas visiškai kitos kokybės teisės aktas nei tas, kuris buvo priimtas praėjusios Seimo kadencijos pabaigoje. „Dėl beveik visų naujų pakeitimų darbuotojų ir darbdavių atstovai vienbalsiai sutarė Trišalėje taryboje vykusiose derybose. Jos nebuvo lengvos, tačiau galutinis rezultatas akivaizdus: naujasis Darbo kodeksas daugeliu atvejų gerina darbuotojų padėtį, įveda daugiau aiškumo, suteikia daugiau galimybių bendrauti su darbdaviu kaip su lygiaverčiu partneriu“, – sakė premjeras.

Ramūnas Karbauskis džiaugėsi, kad Sauliaus Skvernelio Vyriausybei pavyko pasiekti balansą ir suderinti abiejų šalių interesus, nors tai iki šiol atrodė neįmanoma.

LVŽS lyderis bei frakcijos Seime seniūnas Ramūnas Karbauskis džiaugėsi, kad Vyriausybei pavyko pasiekti balansą ir suderinti abiejų šalių interesus, nors tai iki šiol atrodė neįmanoma. „Ankstesni bandymai rasti bendrą sutarimą Trišalėje taryboje tradiciškai būdavo nesėkmingi. Tada iniciatyvos imdavosi politikai ir viena arba kita šalis likdavo nuskriaustųjų vietoje. Šįkart nugalėtojų ir pralaimėjusiųjų nėra. Abi šalys ėjo į kompromisus, tačiau dėl prioritetinių nuostatų laikėsi tvirtai ir pasiekė savo“, – teigė LVŽS frakcijos seniūnas. Pasak R. Karbauskio, svarbiausia, kad naujasis Darbo kodeksas užtikrins daugiau galimybių derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, kelti kvalifikaciją neprarandant pajamų, o kvalifikuoti darbuotojai galės gauti didesnius atlyginimus. „Darbdaviai privalės investuoti į darbuotojų kvalifikaciją, suteikiama daugiau galimybių tartis dėl palankesnių darbo sąlygų. Labai svarbu tai, kad stiprinama profesinių sąjungų bei kolektyvinių derybų galia. Nereikėtų pamiršti ir naujai atsiradusių galimybių bausti darbdavį piniginėmis baudomis už darbuotojų teisių pažeidimus“, – pabrėžė R. Karbauskis.

Reforma vėluoja

Socialdemokratas Algirdas Butkevičius, kurio vadovaujama Vyriausybė praėjusią kadenciją ir parengė naująjį Darbo kodekso projektą, apgailestavo, kad šio dokumento priėmimas gerokai pavėlavo. „Iš esmės niekas nepakeista, tai yra daugiau politinis šou“, – vakar konstatavo A. Butkevičius. Jis priminė, kad koalicijos partneriai „valstiečiai“ šį kodeksą per rinkimus panaudojo kaip priemonę visuomenei gąsdinti. Todėl vėliau, tesėdami pažadą taisyti įstatymą, tai padarė nesigilindami į visumą. „Seniai sakiau, kad Darbo kodeksas turi būti priimtas su visu socialiniu modeliu, nes socialinis modelis reiškia ženklią struktūrinę reformą“, – teigė socialdemokratas.

Kritiškai naująjį Darbo kodeksą vertino ir konservatorius Andrius Kubilius. Jo nuomone, per tą pusmetį, kai įstatymas buvo taisomas, iš esmės niekas nepasikeitė, tik kelios smulkmenos. „Agitavau balsuoti prieš tokią tuščią darbo imitaciją“, – sakė politikas. Tačiau esminis dalykas, pasak A. Kubiliaus, yra tas, kad „mes nesugebame pasižiūrėti į artėjančią ateitį“. „Tokie darbo santykiai, kokie yra dabar, darysis vis neefektyvesni. Bręsta visai nauji ekonominiai santykiai, gerokai individualesni, atsiranda robotizacija. Todėl reikia galvoti ne tik apie Darbo, bet ir Nedarbo kodeksą – apie tai, ką darysime su darbuotojais, kurių vietas užims robotai. Apie tai kalba Prancūzijos, Suomijos, kitų valstybių vadovai, bet mes čia, Lietuvoje, vis dar nesugebame galvos pakelti ir pamatyti toliau už horizonto“, – teigė A. Kubilius.

Korekcijų reikės

„Įstatymas, kuriuo niekas nepatenkintas“, – taip naująjį Darbo kodeksą šmaikštaudamas apibūdino Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentas Artūras Černiauskas. Jis prognozavo, kad didžiausių problemų kils pradėjus jį taikyti praktikoje. „Jau dabar matome, kad kai kurie straipsniai prieštarauja vienas kitam arba kitiems teisės aktams“, – teigė profsąjungų lyderis. Pasak jo, palyginti su 2015-aisiais Seimui pateiktu pirmuoju Darbo kodekso variantu, šis yra gerokai pakitęs. „Jį galima vadinti socialiai teisingesniu“, – tvirtino A. Černiauskas. Profsąjungų atstovas pasidžiaugė, kad Seimas nekeitė tų įstatymo nuostatų, dėl kurių buvo sutarta Trišalėje taryboje. Jis sakė, kad bus atidžiai sekama, kaip naujasis kodeksas veiks praktikoje. Visi nesklandumai, anot jo, bus operatyviai taisomi.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento Jono Guzavičiaus teigimu, naujajame Darbo kodekse nėra „kokių nors drastiškų pokyčių, tačiau jis atitinka šiuolaikinius darbo santykius“. Kadangi ir darbdaviai, ir profsąjungos mano, kad įstatymas nėra jiems labai naudingas, vadinasi, anot jo, „teisybė kažkur per vidurį“. „Ir tai yra gerai“, – sakė J. Guzavičius. Naująjį dokumentą pramonininkų atstovas teigė galįs vertinti maždaug 6 ar 7 balais dešimtbalėje sistemoje. „Rašyti aštuoneto gal nedrįsčiau“, – pripažino jis. Pasak J. Guzavičiaus, derindamos naujojo kodekso nuostatas darbdavių organizacijos atliko didelį darbą. Kartu jis sutiko, kad tokios apimties dokumentą neabejotinai teks taisyti. „Nieko blogo čia nematau, gyvenimas parodys, kur reikės korekcijų“, – tvirtino J. Guzavičius.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"