TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Darbo kodeksas: įtampa auga

2016 07 19 6:00
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Situacija dėl Seimo priimto, bet prezidentės vetuoto naujojo Darbo kodekso tampa vis sudėtingesnė. Valdančiosios koalicijos partneriai „darbiečiai“, be kurių balsų jis nebūtų galutinai palaimintas, pakeitė savo nuomonę ir norėtų prie šio klausimo grįžti jau po rinkimų. Apklausos rodo, kad Vyriausybės remiamą įstatymo variantą palaiko vos keli procentai rinkėjų.

Sprendimas palikti rebusą dėl naujojo Darbo kodekso (DK) būsimam Seimui, kaip siūlo „darbiečiai, būtų nepalankus valdantiesiems socialdemokratams ir ypač jų lyderiui premjerui Algirdui Butkevičiui, kuris darbo santykių reformą vadina vienu svarbiausių šios kadencijos darbų. Vyriausybės vadovas, vakar reaguodamas į naujausius Darbo partijos pareiškimus, prabilo apie gresiančią stagnaciją.

Rėmėjų gretos – nykios

Naujausios sociologinės apklausos byloja, kad nė vienos partijos elektoratas liberalaus DK varianto nepalaiko. Pavyzdžiui, bendrovės „Vilmorus“ pirmąją šio mėnesio savaitę atlikta gyventojų apklausa rodo, kad palankiai arba greičiau palankiai Seimo priimtą DK vertina 4 proc., nepalankiai – 65 proc. apklaustųjų. 31 proc. respondentų dėl DK nuomonės neturėjo.

Iš apklausos akivaizdu, kad šis įstatymas neturi palaikymo tarp socialdemokratų rinkėjų. Palankiai DK vertino 9 proc. šios partijos elektorato, nepalankiai – 52 procentai. Dar prastesnė situacija su Darbo partijos elektoratu. DK remia 4 proc. „darbiečių“ elektorato, o 74 proc. jį vertina nepalankiai. Panašiai nusiteikę ir „tvarkiečių“ rėmėjai: DK palaiko 5 proc. apklaustųjų, nepalankiai jį vertina 79 procentai. Galiausiai neigiamą nuomonę apie DK turi ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) elektoratas (5 proc. palaiko, 63 proc. nepalaiko).

Lyderis pakeitė poziciją

„Darbiečių“ lyderis Valentinas Mazuronis vakar pareiškė, kad šalies vadovei vetavus naująjį DK protingiausia būtų laikyti jį nepriimtu ir palikti sprendimus naujam Seimui.

Valentinas Mazuronis: "Mūsų pozicija - atidėti, tačiau esame pasirengę išklausyti ir kitokius pasiūlymus, jei jų būtų." /Alinos Ožič nuotrauka

Prieš kelias savaites jis situaciją vertino kitaip. „Esame už tai, kad per neeilinę sesiją būtų padėtas taškas. Klausimas tik, ar laiminti jį tokį, kokį priėmė Seimas, ir atmesti prezidentės siūlomas pataisas, ar priimti tokį, koks būtų atsižvelgus į prezidentės pataisas“, – liepos pradžioje „Lietuvos žinioms“ yra sakęs V. Mazuronis.

Po tokio „darbiečių“ posūkio valdančiųjų pozicijos atmesti prezidentės veto ir per neeilinę ar rudens sesiją galutinai patvirtinti DK, politologų teigimu, susilpnėjo. „Akivaizdu, kad dėl DK nėra bendros pozicijos. Socialdemokratai nėra tvirti dėl savo galimybių atmesti prezidentės veto. Taigi realu, kad iki Seimo rinkimų jiems gali nepavykti pažymėti varnele vieno svarbiausių darbų. Pliusų prieš rinkimus tai nepridės“, – svarstė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas.

Anot jo, raginimų, kad DK problemą reikia palikti naujam Seimui, gali tik daugėti. „Ypač jei bus matyti, jog neišeina surinkti aiškios daugumos, kad būtų galima atmesti veto. Tokiu atveju socialdemokratai patys bus linkę nukelti šį klausimą iki rudens“, – „Lietuvos žinioms“ kalbėjo T. Janeliūnas.

Viražai prieš rinkimus

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis laikėsi nuomonės, kad atidėti DK klausimo sprendimą po Seimo rinkimų naudinga visiems socialdemokratų oponentams. O patys socialdemokratai, jo manymu, šį klausimą sieks išspręsti iki rinkimų. „Jie puikiai supranta, kad dėl to reikalinga didelė diskusija, bet tai normalu. O atidėti naudinga visiems, kurie eksponuojasi kaip socialdemokratų oponentai“, – sakė politologas.

„Darbiečių“ laikysena dėl DK yra paradoksali. Būtent „darbietės“ Algimantos Pabedinskienės vadovaujama Socialinės apsaugos ir darbo ministerija inicijavo socialinio modelio sukūrimą, mokslininkams formulavo užduotis, vėliau teikė projektus svarstyti.

„Tokie „darbiečių“ viražai reiškia, kad jie galvoja ne apie reikalo esmę, o apie rinkimų situacijos pokyčius. Matyt, jie apskaičiavo, kad jiems naudingiau būtent taip elgtis“, – spėjo L. Bielinis.

Nevieningos viršūnės

Sociologas, bendrovės „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys pabrėžė, kad visų partijų rinkėjams su DK susiję klausimai yra aktualūs. Su juo gali būti siejami ir pastaruoju metu sumenkę socialdemokratų ir jų lyderio reitingai.

Tuo metu L. Bielinis svarstė, kad į nepalankią socialdemokratams pusę kintančių apklausų rezultatų nereikia sureikšminti. „Vien DK siejimas su reitingų kilimu ar kritimu būtų tam tikras sukčiavimas. Tai tiesiog vasaros situacija. Reitingų kritimas yra natūralus, net prieš rinkimus“, – kalbėjo jis.

„Lietuvos žinios“ jau rašė, kad batalijos dėl DK verda ir pačioje Socialdemokratų partijoje. Tai pirmiausia parodė birželio 21 dienos balsavimas Seime, kai liberalų DK variantą parėmė 25 iš 40 Seimo socialdemokratų. Dalis partijos vadovybės narių savo poziciją tąsyk demonstravo nedalyvaudami svarbiame balsavime.

Praėjusią savaitę su A. Butkevičiumi susitikęs Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius užsiminė girdėjęs, kad prezidentės veto atmesti Seime trūksta 5 balsų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"