Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Darbo kodeksas: patenkintų nėra

 
2017 05 02 8:50
Stiprėjant darbdavių pozicijoms žmonės bijo tapti dar labiau nesavarankiški.
Stiprėjant darbdavių pozicijoms žmonės bijo tapti dar labiau nesavarankiški. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Per maždaug pusmetį darbuotojams ir darbdaviams pavyko susitarti dėl mažumos diskutuotinų naujojo Darbo kodekso (DK) nuostatų. Silpnesnės derybų šalies – profsąjungų – valdantieji nebuvo linkę paremti. Tad Seimui šiandien teikiamos DK pataisos, kurias politikai pasiryžę palaiminti šį mėnesį, – nedaugeliui priimtinas kompromisas.

Valdantieji stengiasi atsiriboti nuo didelės dalies visuomenės palaikymo neturinčio teisės akto tobulinimo ir kalba tik apie dviejų šalių susitarimo reikalą. Tai leidžia manyti, kad DK pataisų svarstymas Seime primins techninę procedūrą, o ne dar vieną – galutinį – bandymą parlamente subalansuoti darbuotojų ir darbdavių interesus.

Kol kas sunku pasakyti, kokie pakeitimai įsigalios liepą. Aišku tik tiek, kad Trišalėje taryboje dokumentas kiek pakoreguotas darbuotojų naudai.

70 proc. – be pokyčių

Profsąjungoms atstovaujantis advokatas Nerijus Kasiliauskas apibendrino, kad apie 70 proc. naujojo DK nuostatų liko ir po Trišalėje taryboje pasiektų susitarimų. Be to, dalis pačios Trišalės tarybos siūlomų pakeitimų – techninio pobūdžio.

„Iš dalies sutarta dėl darbo ir poilsio laiko, pasiektas susitarimas dėl profesinių sąjungų dalyvavimo darbo tarybose. Susitarta dėl atostogų, maksimalios darbo savaitės trukmės. Bet lieka klausimas dėl darbo grafikų. Taigi sakyti, kad dėl darbo laiko sutarta, negalima. O visi kiti darbo klausimai liko neišspręsti – terminuotos sutartys, laikino įdarbinimo reguliavimas ir taip toliau“, – „Lietuvos žinioms“ teigė N. Kasiliauskas.

Tiesa, profsąjungos kaip atskaitos tašką pabrėžia prezidentės Dalios Grybauskaitės pernai vasarą pateiktas DK pataisas: Seimui siūlyta pataisyti 22 dokumento nuostatas. Parlamentas tąsyk prezidentės veto atmetė.

Nebesileidžia į detales

„Darbdaviai nepatenkinti šiuo galutiniu rezultatu. Praktika parodys, kas ir kiek buvo teisus, kam ir kiek DK bus naudingesnis. Jeigu jis bus labai blogas vieniems ar kitiems, jį bus galima taisyti“, – dar pernai rudenį yra replikavęs Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.

Danas Arlauskas: "Jau nebenorime sakyti, kuo abejojame. Tikimės, kad to, dėl ko sutarėme, Seimas nekvestionuos.""Lietuvos žinių" nuotrauka
Danas Arlauskas: "Jau nebenorime sakyti, kuo abejojame. Tikimės, kad to, dėl ko sutarėme, Seimas nekvestionuos.""Lietuvos žinių" nuotrauka

Po pusmetį trukusių svarstymų ir pokalbių Trišalėje taryboje darbdavių atstovai linkę pabrėžti, kad susitarta ir dėl tokių DK nuostatų, kurios jiems nepriimtinos, bet to jie nebeeskaluoja. „Dabar pasiektas kompromisas, visi nusileido, gavo tai, ko norėjo, taigi startuojame, – kalbėjo Trišalės tarybos narys, darbdavių atstovas D. Arlauskas. – O kaip bus praktikoje – pažiūrėsime. Nebenorime leistis į detales: pageidavome ir „nulinių“ sutarčių, mažesnių išeitinių ir taip toliau. Mes jau nebenorime sakyti, kuo abejojame. Tikimės, kad to, dėl ko sutarėme, Seimas nekvestionuos. Kas laimi, kas ne – čia ne tas atvejis, kai galima pamatuoti. Svarbu, kad mums pavyko susitarti.“

Vengė atsakomybės?

Prezidentė pernai teikdama DK pataisas akcentavo, kad darbuotojai yra silpnesnė darbo santykių šalis, tad valdžia turėtų stoti į jų pusę ir taip balansuoti interesus. Tačiau Trišalėje taryboje Vyriausybės atstovai esą elgėsi priešingai.

„Ministerija laikėsi praėjusiais metais Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės priimto DK nuostatų. Ir ministerijos atstovai buvo beveik tie patys, kurie dalyvavo rengiant DK, taigi jie gynė savo mundurą ir tas nuostatas, kurios buvo patvirtintos anksčiau“, – tikino N. Kasiliauskas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis pernai rudenį paskelbė, kad DK įsigaliojimas bus atidėtas pusmečiui, tam gruodį pritarė Seimas. Taigi visos suinteresuotos šalys turėjo bemaž pusmetį tartis. Tačiau, regis, dabartiniu kompromisu nepatenkinti ne tik dalis darbdavių, bet ir darbuotojų atstovai.

Tomas Tomilinas: „Žinoma, liko neišspręstų klausimų, bet pagarba deryboms – kur kas svarbesnė.“

„Žadėta, kad tai, dėl ko bus susitarta Trišalėje taryboje, bus priimta. Tačiau darbuotojų atstovai neturėjo svertų susitarti kitaip, nes nesusitarus liktų galioti pernai priimtas DK, kuris palankus darbdaviams. Taigi šie nebuvo labai suinteresuoti tartis ir daryti nuolaidas. Derybos vyko esant būtent tokiam nusiteikimui. Tad dėl daug ko sutarimo nėra. Iš prezidentės pasiūlymų sutarta tik dėl 3–4 punktų“, – vardijo N. Kasiliauskas.

Galutinis dokumento variantas neaiškus. Juolab kad Seime registruota apie pustrečio šimto DK pataisų. Tiesa, valdančiųjų atstovai jau pareiškė, kad tartis dėl diskutuotinų nuostatų vėl bus siūloma Trišalėje taryboje.

„Tai atsakomybės vengimas. Ką gali taryba, kokie svertai susitarti? Profsąjungos prašo, darbdaviai nesutinka. Tas tarimasis panašus į maldavimą. Vargu ar bus daugiau dėl ko nors susitarta“, – prognozavo advokatas.

Tomas Tomilinas: "Žinoma, liko neišspręstų klausimų, bet pagarba deryboms - kur kas svarbesnė."Romo Jurgaičio nuotrauka
Tomas Tomilinas: "Žinoma, liko neišspręstų klausimų, bet pagarba deryboms - kur kas svarbesnė."Romo Jurgaičio nuotrauka

Seimas – lyg tarpininkas

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas „valstietis“ Tomas Tomilinas pripažino, kad toks DK variantas, koks yra dabar, palankesnis verslui. Tačiau jis tikino, kad valdantieji priims tik tas DK pataisas, dėl kurių susitarta Trišalėje taryboje. Kitaip tariant, diskutuotinų nuostatų jie parlamente artimiausiu metu netaisys.

„Susitarimai tarp darbdavių ir darbuotojų yra daug svarbiau nei smulkūs niuansai, – komentavo T. Tomilinas. – Niekas nedraus keisti DK po liepos 1-osios. Šiandien turime baigti dabartinį etapą, derybų laikotarpiu atsirado daug naudingų nuostatų. Žinoma, liko neišspręstų klausimų, bet pagarba deryboms – kur kas svarbesnė.“

Poziciją Seime remtis Trišalės tarybos susitarimais jis grindė tuo, jog kitaip galios centras esą liktų politikų rankose, nors sutiko, kad profsąjungų derybinė galia yra mažesnė nei darbdavių. „Sudarėme sąlygas – ką sugebėjo, tą išsiderėjo“, – pabrėžė „valstiečių“ atstovas.

Kita vertus, jis pridūrė, kad valdantieji neatmeta galimybės DK nuostatas peržiūrėti ateityje. „Jei nematysime jokio progreso, pokyčiai darbo teisėje gali būti daug didesni, nei (vetuodama DK – aut.) siūlė prezidentė. Galime grįžti prie svarstymų po metų, o jau šių metų pabaigoje bus atliktas apibendrinimas, kaip laikomasi įsipareigojimų“, – žadėjo parlamentaras.

Nykios rėmėjų gretos

Pernai vasarą „Vilmorus“ apklausa parodė, kad nė vienos partijos elektoratas Seimo priimto DK nepalaiko. Palankiai arba veikiau palankiai dokumentą tąsyk vertino 4 proc., nepalankiai – 65 proc. apklaustųjų, dar 31 proc. respondentų dėl DK nuomonės neturėjo.

Apklausa atskleidė, kad palankiai DK vertino tik 3 proc. „valstiečių“ elektorato, 74 proc. – nepalankiai, dar 23 proc. nuomonės neturėjo. DK palaikymo nesulaukė ir tarp Lietuvos socialdemokratų partijos rinkėjų, neigiamą nuomonę dėl DK taip pat išsakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų elektoratas.

„Nuo to laiko nelabai kas pasikeitė. Požiūrį lemia pilietinė pozicija, o argumentai „prieš“ yra aiškūs: stiprėjant darbdavių pozicijoms žmonės bijo tapti dar labiau nesavarankiški. Politikai nerado laiko išaiškinti DK privalumus ir trūkumus, gal nebuvo noro ir gebėjimų išdėstyti, kokie DK privalumai Lietuvai. Abejoju, ar dabar apklausų skaičiai šoktų į viršų“, – spėjo sociologas, „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.

Kiša galvą į smėlį

Žinodami, kad visuomenė naująjį DK vertina neigiamai, politikai ieško išeičių švelninti padėtį. Dalis LVŽS atstovų pripažįsta, kad DK palankesnis verslui, o premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad valdantieji nesiims gludinti aštriausių DK kampų. Esą Trišalėje taryboje neaptarti siūlymai bus vėl nukreipti jai.

„Vyriausybės atstovai Trišalėje taryboje turėtų atlikti tarpininko vaidmenį, kuris padeda rasti kompromisą. Bet S. Skvernelis eina politinio sofizmo keliu – kiša galvą į smėlį. Esą kaip susitarsite, taip ir bus. Jeigu Vyriausybei moderuojant Trišalėje taryboje susitarti nepavyksta, rezultatas toks, koks yra. Bet ar Vyriausybė ką nors padarė? Dabartiniai pasiteisinimai – per ankstyvi“, – vertino Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius.

Danas Arlauskas: „Jau nebenorime sakyti, kuo abejojame. Tikimės, kad to, dėl ko sutarėme, Seimas nekvestionuos.“

Jis mano, kad Trišalė taryba iki galo nepadarė darbo – liko daug klausimų, dėl kurių nesusitarta. „Keistai atrodo, kad DK buvo labai greitai atiduotas Vyriausybei ir Seimui. Reikėjo pratęsti Trišalės tarybos veiklą ir DK svarstymą joje“, – sakė A. Krupavičius.

Jo teigimu, dabar išeitis – aštriausius DK kampus gludinti Seime ir rasti daugiau kompromisų. Tačiau premjeras yra sakęs, kad visos pataisos, kurias parlamentarai registruos, bus atmestos. Esą toks „valstiečių“ ir socialdemokratų koalicijos sprendimas.

„Jeigu DK bus priimtas toks, koks yra, visuomenės vertinimas išliks neigiamas. Tai reiškia, kad tiek Vyriausybės veiklos šioje srityje, tiek Seimo daugumos vertinimas bus atitinkamas“, – prognozavo politologas.

Romo Jurgaičio nuotrauka
Romo Jurgaičio nuotrauka

Svarbios naujojo DK nuostatos

· Lieka diskutuotinų nuostatų: trumpėtų įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminai, mažėtų išeitinės išmokos. Maksimalus darbo dienų skaičius per savaitę padidėtų nuo 5,5 iki 6 dienų (su sąlyga, kad negali būti dirbama daugiau kaip 6 dienas per 7 paeiliui einančias dienas).

· Numatoma, kad ilgiau nei metus dirbantis darbuotojas, jei nėra jo kaltės, iš darbo gali būti atleidžiamas skyrus 2 jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką. Jei dirbta mažiau nei metus, išeitinė išmoka siektų 0,5 darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.

· Išmokas už ilgalaikį darbą vienoje vietoje darbuotojai turėtų gauti iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo, tačiau tik dirbus bent 5 metus ir jeigu su tuo pačiu darbdaviu per 3 mėnesius nesudaroma nauja sutartis.

· Iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo darbuotojams priklausytų tokios išmokos: jei vienoje vietoje dirbo 5–10 metų – 1 vidutinis atlyginimas, jei vienoje vietoje dirbo 10–20 metų – 2 vidutiniai atlyginimai, jei vienoje vietoje dirbo daugiau nei 20 metų – 3 vidutiniai atlyginimai.

· Trišalėje taryboje pavyko sutarti dėl darbo arbitražo sprendimų nevykdymo maksimalaus baudos dydžio, dėl to, kad darbo arbitražą galima inicijuoti abiejų šalių sutarimu, dėl darbinio teisnumo ir veiksnumo sąvokos grąžinimo, dėl kompensacijos už darbą lauko sąlygomis ir kilnojamojo darbo pobūdžio grąžinimo.

· Sutarta, kad darbuotojų atostogos per metus sieks 20 darbo dienų, o papildomos atostogų dienos bus reguliuojamos Vyriausybės nutarimais, be to, darbuotojai per savaitę negalės dirbti ilgiau nei 60 valandų, įskaitant papildomą darbą ir viršvalandžius.

· Trišalė taryba nutarė, kad darbo tarybos bus steigiamos įmonėse, kuriose dirba ne mažiau kaip 20 darbuotojų, tačiau jei trečdalis jų priklauso profesinei sąjungai, tokios tarybos nebus, o jos funkcijas perims profesinė sąjunga.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"