TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Darbo kodekso projektas tinka tik valdžiai

2016 04 13 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Dešimt mėnesių Seime narstytas, taisytas ir pildytas naujasis Darbo kodekso (DK) projektas – finišo tiesiojoje. Per 1 mln. eurų kainavęs dokumentas vakar pagaliau pasiekė plenarinių posėdžių salę. Tačiau parlamente siūlomas jo variantas nepriimtinas nei darbdaviams, nei profesinėms sąjungoms, o bus priimtas galutinis – iki šiol neaišku.

Daugiau nei 1 mln. darbuotojų tiesiogiai paveiksiantis Darbo kodekso įstatymo projekto variantas gerokai skiriasi nuo to, kokį pateikė jį rengusi mokslininkų darbo grupė. Per vienus metus aplipęs įvairių suinteresuotų šalių taisymais ir korekcijomis, jis pasikeitė neatpažįstamai. Liberaliu nebevadina net šio projekto iniciatoriai. DK projekto svarstymai parlamente vakar prasidėjo profesinių sąjungų piketu ir ekspertų bei darbdavių tyliu nepasitenkinimu.

Seimas sau, Vyriausybė sau

Po metus trukusių diskusijų dėl DK nėra sutarimo ne tik tarp parlamento frakcijų, darbdavių ir darbuotojų atstovų. Vienus teiginius siūlo socialdemokratai ir koalicijos partneriai Seime, kitus – Vyriausybės vadovas.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pateiktą DK variantą vėl kritikavo ne tik opozicijos atstovai, o premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad kodeksas bus toks, kokį birželį pateikė Vyriausybė. DK projekto svarstymai tęsiami – šimtai pasiūlymų dėl šimtų DK ir jį lydinčių įstatymų straipsnių.

Susiklosčiusia padėtimi nepatenkinti kone visi tiesiogiai suinteresuoti nauju DK – ir verslas, ir darbuotojai. Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius ekonomistas Jonas Čičinskas sutinka, kad situacija išties nepatenkinama. „Tai nepriimtina. Tęsiasi tradicija, atsiradusi iš karto po Nepriklausomybės atkūrimo, kai sovietinės profesinės sąjungos buvo susikompromitavusios, o naujų niekas nesuprato. Todėl samdomų darbuotojų teises ėmė ginti Vyriausybė, taigi valdžia. Europos patirtis visai kitokia – samdomų žmonių teises gina jie patys, o dabar vyrauja savanaudiškas požiūris – trūksta bendradarbiavimo tarp tiesiogiai suinteresuotų grupių“, – LŽ teigė jis.

Pasak ekonomisto, iš DK projekto svarstymų Seime aiškėja, kad samdomas darbuotojas suvokiamas kaip objektas, o ne kaip partneris. „Tarkime, Danijoje atleisti ir priimti darbuotoją, pakeisti jo darbo valandas yra labai paprasta, tačiau ten dėl to nukentėjusiaisiais pasirūpinama: jiems skiriamos didžiulės kompensacijos, draudimo išmokos“, – sakė J. Čičinskas.

Geriau naujas negu senas

Darbdaviai DK projekto atžvilgiu – ne mažiau kritiški. Tačiau Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas laikosi nuomonės, kad bet kokiu atveju geriau priimti naują DK, nei palikti senąjį. „Darbdaviai nepatenkinti šiuo galutiniu rezultatu. Tačiau reikia pradėti diskusiją ir pabandyti priimti vieną variantą. Praktika parodys, kas ir kiek buvo teisus, kam ir kiek DK bus naudingesnis. Jeigu jis bus labai blogas vieniems ar kitiems, jį bus galima taisyti“, – vakar priminė jis.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovo žodžiais, suprantama, kad politikai, prieš rinkimus svarstydami DK projektą, sieks įtikti rinkėjams. O jų – kur kas daugiau nei darbdavių. „Nuo pat pradžių sakyta, kad DK bus šiuolaikinis, tad reikėjo politinės valios. Ir premjeras užėmė rizikingą, pragmatinę poziciją, duodamas ženklą investuotojams, kad bus sukurti šiuolaikiški darbo rinkos santykiai. Tad neabejotinai DK projektas jau leido pasiekti rezultatą“, – svarstė jis.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas suskaičiavo, kad po 173 Seimo narių pasiūlymų DK projektas tapo visai neliberalus. „Šis DK projektas – tarsi profsąjungų pageidavimų koncertas“, – LŽ vakar replikavo LLRI vadovas.

Tuo metu DK projektu nepatenkintos profesinės sąjungos ir jų aktyvistai vakar susirinko prie Seimo. „Jei Darbo kodekse garantijos sumažinamos darbuotojams, jos turi būti didinamos kitais įstatymais. Tačiau jie dar neapsvarstyti. O dabartinis Darbo kodekso variantas žmonių padėties nepagerins“, – pareiškė Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos vadovė Gražina Gruzdienė.

Peikė D. Grybauskaitė

DK projektas yra viena iš vadinamojo socialinio modelio, apimančio darbo santykių ir socialinio draudimo sistemos reformas, dalių. Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinį-administracinį modelį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu kūrė Vilniaus universiteto, Mykolo Romerio universiteto ir Socialinių tyrimų centro konsorciumas.

Tačiau šį sumanymą nuo pat pradžių lydėjo nesklandumai. 2013 metais Darbo partijos atstovės Algimantos Pabedinskienės vadovaujama ministerija vėlavo paskelbti konkursą, derėjosi dėl kainos, kol galiausiai tik 2014 metų vasarį su VU pasirašė sutartį dėl socialinio modelio kūrimo. Atmetusi pirmąjį VU pasiūlymą – paslaugas suteikti už kiek daugiau nei 1 mln. eurų, ministerija po kurio laiko nusileido ir neskelbiamo pirkimo būdu šias paslaugas įsigijo už 913 tūkst. eurų.

Valstybės kontrolė, pernai atlikusi ministerijos auditą, pareiškė, kad buvo per mažai apklaustų galimų paslaugos teikėjų, neaiškūs kvalifikaciniai reikalavimai, pirkimo dokumentuose nenumatytos teisės derėtis dėl pasiūlymo kainos perkant paslaugą neskelbiamo pirkimo būdu. LŽ jau rašė, kad buvo suabejota ir ministerijos teiginiais, jog paslaugas suteikė tikrai tie ekspertai, kurie ir buvo nurodyti pasiūlyme.

Pernai kovą mokslininkų grupė, vadovaujama VU Teisės fakulteto dekano prof. Tomo Davulio, pateikė socialinio modelio projektus. Šis darbas netrukus sulaukė aukščiausių šalies vadovų kritikos. Pavyzdžiui, prezidentė Dalia Grybauskaitė parengtą dokumentą pavadino „brangiai pirktu pasiūlymų kratiniu“. „Mokslininkai pasiūlė savo darbą, jie pasiūlė įvairiausius variantus (vieno kokio nors veiksmo vos ne tris ar aštuonis modelius), bet Vyriausybė turi galiausiai apsispręsti, kas jai tinka, kas tinkama šiuo laikotarpiu, kas duos didžiausią naudą, ir tik tada pateikti visuomenei kaip reformos paketą“, – pernai duodama interviu LRT radijui pažymėjo D. Grybauskaitė.

Nuo pat pradžių trūko skaidrumo

Vėliau paaiškėjo, kad mokslininkų parengto Darbo kodekso projekto nepriklausomą ekspertizę atliko Seimo kanceliarijos Teisės departamento Darbo ir socialinės teisės skyriaus vedėja Jadvyga Andriuškevičiūtė. Ji vertino ir į Seimą atkeliavusį DK projektą, pateiktą jau Vyriausybės.

Ekspertizę užsakęs VU, valdininkei už tai atlygino pagal darbo sutartį. Konkursas ekspertams parinkti nebuvo skelbiamas. Ekspertizes atliko ir dar trys mokslininkai. Vienas jų – advokatas dr. Vilius Mačiulaitis, dirbantis toje pačioje advokatų kontoroje, kaip ir vienas iš socialinio modelio rengėjų dr. Tomas Bagdanskis.

Po įvairių korekcijų pernai birželį Vyriausybė socialinio modelio projektus pateikė Seimui. Trišalė taryba tik vėliau ėmė svarstyti jų nuostatas. Seime iki šiol svarstomas būtent Vyriausybės pateiktas projektas.

Socialiniam modeliui viešinti, kaip rodo Viešųjų pirkimų tarnybos dokumentai, ministerija išleido apie 17 tūkst. eurų. Buvo surengti 4 viešinimo renginiai, kuriuose išdalyta po 500 vienetų rašiklių, aplankų dokumentams, bloknotų ir USB raktų su socialinį modelį reprezentuojančia atributika.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"