TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Darbo partijoje galimos permainos

2015 03 03 17:10
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Po savivaldos rinkimų Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas neatmeta permainų galimybės partijos vadovybėje.

„Galbūt ir bus, gal bus šį savaitgalį kalbama partijos taryboje. (...) Nenoriu vardyti kažkokių pavardžių - partija turėtų apsispręsti“, - antradienį BNS sakė partijos garbės pirmininkas V.Uspaskichas, paklaustas, ar po rinkimų neplanuojama svarstyti pasikeitimų partijos vadovybėje.

V.Uspaskichas neatmetė, kad artimiausiu metu gali būti keliamas ir naujo partijos lyderio klausimas. Jis pats grįžti prie partijos vairo neketina, tačiau kas, jo manymu, galėtų užimti Loretos Graužinienės vietą, neatskleidė.

„Kai buvau pirmininkas, buvo šiek tiek kitaip kuriama strategija ir mes beveik visuose rinkimuose tik augome. Bet ne, aš pats nesiruošiu eiti į partijos pirmininkus“, - sakė jis.

Vertindamas „darbiečių“ pasirodymą rinkimuose V.Uspaskichas teigė, kad jis „nėra pavyzdingas“, o silpniausiai pasirodžiusiuose skyriuose, anot jo, turėtų keistis lyderiai.

„Darbo partijos pasirodymas nėra pavyzdingas, bet mes išlaikome tą reitingą, apie kurį buvo skelbta. Kitas dalykas - praradome didžiuosiuose miestuose pozicijas. Visų pirma, neteisingai buvo pasirinkta strategija. Kitas dalykas, žmonės aptingę, galvoja, kad viskas vyksta automatiškai, yra „brendas“, partija ir nieko daryti nereikia. Ne - auga nauji žmonės, nauji lyderiai, eina, bendrauja su žmonėmis, daro tūkstančius susitikimų. Mūsiškiai to nedaro, tai ir gavo tai, ko užsitarnavo“, - BNS sakė V.Uspaskichas.

Jis pripažino, kad skaudžiausias praradimas yra būtent Vilniuje: čia partija neteko visų aštuonių turėtų mandatų ir neturės savo atstovo, o kandidatas į merus Jonas Pinskus surinko vos 2,5 proc. balsų.

V.Uspaskichas tvirtino agituojantis antrajame Vilniaus miesto mero rinkimų ture palaikyti „naujas idėjas“ ir suteikti mandatą Liberalų sąjūdžio atstovui Remigijui Šimašiui.

„Vilnius nusipelnė naujų žmonių, naujų energijų, naujų idėjų. Galvoju, kad reikėtų pasitikėti, duoti galimybę R.Šimašiui pasireikšti“, - BNS sakė V.Uspaskichas.

Jis tvirtino, kad pati Darbo partija dar nėra apsisprendusi dėl kitų kandidatų palaikymo, tačiau jis esą jau per rinkimus pasiūlęs bendražygiams palaikyti Vilniuje „naujos koalicijos sudarymą“.

Sekmadienį vykusiuose vietos savivaldos ir merų rinkimuose už „darbiečius“ šalies mastu balsavo 10 proc. rinkėjų, partija gavo 148 tarybos narių mandatus. Prieš ketverius metus vykusiuose rinkimuose „darbiečiai“ gavo 165 mandatus.

Šiemet į antrąjį turą tiesioginiuose merų rinkimuose išėjo 7 partijos kandidatai: Kėdainių rajone - Nijolė Naujokienė, Ukmergės rajone - Rolandas Janickas, Švenčionių rajone - Vytautas Vigelis, Širvintų rajone - Živilė Pinskuvienė, Skuodo rajone - Audronė Pitrėnienė, Raseinių rajone - Algirdas Gricius ir Alytaus rajone - Aurimas Truncė.

Daugiausiai mandatų Darbo partija iškovojo Kėdainių (13), Širvintų (9), Alytaus (8) ir Švenčionių (8) rajonuose.

Pakartotinis balsavimas vyks kovo 15 dieną.

Daugiausiai narių turi Darbo partija

Lietuvoje partijoms priklauso 116 tūkst. gyventojų, o daugiausiai narių turi valdančioji Darbo partija, rodo Teisingumo ministerijai pateikti duomenys.

Politinės partijos narių skaičių ministerijai turi pateikti dukart per metus.

Kovo 1 dienos duomenimis, „darbiečių“ getose yra 23 tūkst. 105 nariai, jos narių per pusmetį sumažėjo dviem šimtais. Valdančioji Socialdemokratų partija turi 22,3 tūkst. narių. Per pusmetį socialdemokratai savo narių skaičių išaugino maždaug puse tūkstančio.

Opozicijoje esantys Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai turi 14 tūkst. 921 narį, palyginti su praėjusio pusmečio duomenimis, jų skaičius išaugo beveik 650 narių.

Partija „Tvarka ir teisingumas“ turi 13 tūkst. 732 narių, „tvarkiečių“ gretos per pusmetį padidėjo 300 narių. Liberalų sąjūdis turi 6 tūkst. 732 narių, jų skaičius per pusmetį išaugo beveik 700 narių. Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) turi 4 tūkst. 298 narius, jų skaičius, palyginti su praėjusio pusmečio duomenimis, beveik nesikeitė.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga turi 3 tūkst. 91 narį, Lietuvos liaudies partija - 2 tūkst. 689 narius, Lietuvos žaliųjų partija - 2 tūkst. 214 narių, Emigrantų partija - 2 tūst. 161 narį, „Drąsos kelias“ - 1 tūkst. 822 narius, Lietuvos lenkų rinkimų akcija - 1 tūkst. 607 narius.

Iš viso šiuo metu Lietuvoje registruota 41 partija, bet keturios faktiškai nebevykdančios veiklos jau likviduojamos. Taip pat esama partijų, kurios pastaruoju metu šalies politiniame gyvenime nebesirodo, jos nepateikė ir duomenų apie savo narių skaičių, pavyzdžiui, Lietuvos humanistų partija, Tautos pažangos partija, Lietuvos socialinio teisingumo sąjunga, Lietuvos žmonių partija, Lietuvos reformų partija.

Seimas prieš porą metų nustatė didesnius reikalavimus partijoms dėl narių skaičiaus - jų privalu turėti ne mažiau kaip 2 tūkst., bet iki šių metų pabaigos nukėlė šio straipsnio įsigaliojimą. Iki to laiko partija turi turėti ne mažiau kaip tūkstantį narių.

Pagal naująją tvarką, partijos narių sumažėjus daugiau nei įstatymų leidžiamas minimumas, partija likviduojama Civilinio kodekso nustatyta tvarka, jeigu ji pati per 6 mėnesius po tokio sumažėjimo nenutaria partijos reorganizuoti ar pertvarkyti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"