TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Darbo santykių revizija kaitina aistras

2014 10 16 6:00
Premjeras Algirdas Butkevičius vakar pareiškė, kad esama ir radikalių idėjų reformuoti darbo santykius. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Vyriausybė pagal ekspertų siūlymus rengiasi peržiūrėti Darbo kodeksą ir žada kardinalius pakeitimus. Tačiau rasti priimtinus sprendimus visoms suinteresuotoms šalims – darbuotojams, darbdaviams, politikams – bus sudėtinga.

Ekspertų grupė baigia peržiūrėti Darbo kodeksą ir iki gruodžio savo pastabas bei pasiūlymus turėtų pristatyti Vyriausybei. Su dalimi jų jau susipažinęs premjeras Algirdas Butkevičius vakar pareiškė, kad esama ir radikalių idėjų reformuoti darbo santykius.

Darbdaviai nori, kad būtų sudaryta galimybė lengviau atleisti darbuotojus. Tuo metu profsąjungos piktinasi, jog liberalumo siekiama darbuotojų sąskaita.

Nepritars laukiniam kapitalizmui

Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas nesutinka, kad Darbo kodeksas paseno. Kalbų, neva jis „jau atgyveno“, politikas teigė girdintis jau 10 metų - nuo tada, kai kodeksas įsigaliojo. Socialdemokrato manymu, kas nors visuomet yra kuo nors nepatenkintas: profesinės sąjungos – kad darbuotojai per mažai apsaugoti, darbdaviai – kad sudarytos sąlygos darbuotojams ir profsąjungoms savavaliauti.

A. Sysas laukia ekspertų grupės siūlymų dėl Darbo kodekso keitimo. Tačiau jis tikino nepritarsiąs laukiniam kapitalizmui, pavyzdžiui, žodinėms darbo sutartims, kurios galioja Gruzijoje ar kitose posovietinėse šalyse. „Jeigu esame ES valstybė, turime laikytis panašių žaidimo taisyklių kaip Europoje. Abiem rankomis būčiau už tai, kad daugiau darbo reguliavimo būtų per kolektyvines sutartis. Deja, Lietuvoje nėra darbdavių organizacijų, tik - popierinės, afišinės, kurios nesiima atsakomybės pasirašyti šakinių kolektyvinių sutarčių. Todėl nesprendžiamas darbo užmokesčio klausimas, laukiama, kol Vyriausybė padidins kokį „minimumą“, tada ir verslininkai didina. Jeigu veiktų normalios darbdavių organizacijos, jos ne žiūrėtų į Vyriausybę, o pačios susėstų su profsąjungų atstovais ir, matydamos savo pelną, pajamas, darbo našumą, nustatytų tam tikros ūkio šakos minimalų arba vidutinį atlyginimą“, - kalbėjo A. Sysas.

Mažai dėmesio darbuotojams

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas mano, jog reikėtų keisti Darbo kodeksą, nes kai kurios jo nuostatos neatitinka šiandienos reikalavimų. „Ir patys siūlome tam tikrus pakeitimus – kurti tam tikrus fondus, iš kurių atleisti darbuotojai galėtų gauti išmokas. Trišalėje taryboje buvo pritarta, kad reikėtų naudoti daugiau elektroninių priemonių, nes Darbo kodekse numatyti tik žurnalai. Jų jau derėtų atsisakyti, juk XXI amžiuje viskas kitaip vyksta“, - dėstė pašnekovas.

Anot A. Černiausko, iš kodekso tobulinimo krypčių, kurios buvo pristatytos Trišalėje taryboje, matyti, kad svarstomas tik darbo santykių liberalizavimas. Apie darbuotojų apsaugą, socialines garantijas, išmokų užtikrinimą kalbama labai mažai. „Mums neramu, kad krypstama viską paleisti, suteikti darbdaviui galimybę viską spręsti, o darbuotojas lieka lyg pagalbinė priemonė rezultatui pasiekti - jis virsta vos ne darbo įrankiu. Jau ne kartą aiškiai pasakėme, jog taip neturėtų būti. Darbuotojams visur teikiama didžiulė reikšmė, nes be jų nebūtų kuriama pridėtinė vertė. Kol kas einama liberalumo darbuotojų sąskaita link“, - tikino profsąjungų lyderis.

A. Černiauskas svarstė, kad vis dėlto nusprendus liberalizuoti darbo santykius derėtų numatyti papildomų paskatų darbuotojams. Pavyzdžiui, sumažinus išeitinę kompensaciją iš darbo atleidžiamam asmeniui, su atlyginimu reikėtų susieti nedarbo pašalpas ir mokėti jas ne pusmetį, kaip dabar, o dvejus metus. „Mums baisu, kad darbdavių, valstybės prievolė užtikrinti darbuotojų saugumą bus sumažinta iki minimumo ir jie liks be nieko. To norime išvengti“, - sakė jis.

Reikalingi ne „blusinėjimai“

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus Dano Arlausko teigimu, Darbo kodekso nuostatos gerokai atsilieka nuo gyvenimo realijų. „Visose srityse, kad ir kurias paimtume, - viešąįį, privatų sektorių, verslą, – mes nuėjome labai toli. O kodekso santykiai liko tokie patys, faktiškai inkorporuoti iš sovietinių laikų. Radikalių pakeitimų ne tik reikia, jie verkiant būtini“, - tikino D. Arlauskas.

Pasak jo, reikalingi ne „blusinėjimai“, kaip darbo pažymėjimų atsisakymas, o esminiai pakeitimai. Pavyzdžiui, darbdaviai nori, kad jų pečių nebeslėgtų socialinės funkcijos. Esą už tai turėtų būti atsakinga valstybė. „Pagrindinė mintis tokia - darbdaviams nereikia užkrauti socialinių dalykų. Mes mokame mokesčius, o valstybė iš jų turi saugoti žmogų“, - pažymėjo D. Arlauskas.

Verslas siekia, kad būtų paprasčiau, matant neišvengiamą būtinybę, atleisti darbuotojus. Esą privalu saugoti žmogų, o ne jo darbo vietą. Kai tai bus suprasta, darbdavių atstovo nuomone, viskas stos į savo vietas. Jis pabrėžė, kad Ispanijoje toks didelis nedarbas dėl to, jog darbo santykiai ten reglamentuojami griežčiau ir darbuotojus atleisti yra dar sunkiau nei Lietuvoje. Todėl darbdaviai nenori priimti į darbą naujų žmonių. Darbo santykių liberalizavimo besibaiminančios profsąjungos, anot D. Arlausko, dar neatsikratė sovietinio požiūrio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"