TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Darbomanais Briuselis užaugino ne visus

2011 07 29 0:00
Vienas pasyviausių europarlamentarų V.Tomaševskis per porą metų ES vadovams surašė ne vieną skundą dėl Lietuvoje neva diskriminuojamų lenkų.
Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

Krašto atstovai Europos Parlamente, netrukus peržengsiantys kadencijos vidurio ribą, didžiuojasi ne tik priimtomis rezoliucijomis, bet ir sukurptais skundais.

Dvylika Lietuvoje išrinktų europarlamentarų Briuselyje ir Strasbūre dirba jau dvejus metus. Europos Parlamento (EP) tinklalapyje skelbiami duomenys rodo, kad beveik visi jie savo pareigas vykdo sąžiningai ir stropiai, rinkėjų interesus gina tiek žodinėse batalijose, tiek savo siūlymus materializuodami konkrečiais dokumentais. Tiesa, kol vieni mūsų europarlamentarai suko galvas dėl globalių problemų, kiti tuo metu skundė gimtąjį kraštą aukščiausiai Europos valdžiai.

Kaip LŽ tikino antrą kadenciją EP dirbanti konservatorė Laima Andrikienė, statistika toli gražu neatskleidžia europarlamentarų veiklos pilnatvės bei atsakomybės jų pečius užgulusios naštos.

Darbščiausia - konservatorė

Darbas EP turi savo specifiką. Pagrindiniai EP veiklos produktai - pranešimai ir rezoliucijos. Pastarosios priimamos pranešimų pagrindu ir turi įtakos Europos Sąjungos (ES) politikai. Be to, EP egzistuoja vadinamasis nuomonės žanras, kai vienas komitetas kitam, rengiančiam pagrindinį pranešimą, pateikia savo poziciją. Iki šiol tokias nuomones yra rengę keturi Lietuvos europarlamentarai. Tuo metu kalbos, pasisakymai, klausimai ES institucijoms - kiekvieno politiko asmeninės iniciatyvos reikalas.

Kaip rodo statistikos duomenys, aktyviausios ir darbščiausios pastarųjų dvejų metų EP narės laurai be konkurencijos atitenka Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovei L.Andrikienei. Ši politikė kol kas vienintelė iš visų mūsų krašto atstovų yra rengusi pranešimą. Metinė ataskaita dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje plenarinėje sesijoje buvo priimta niekam nebalsavus "prieš" ir tik dviem politikams susilaikius. Tai itin retas atvejis EP istorijoje. Be to, europarlamentarė per dvejus metus pateikė 91 siūlymą dėl rezoliucijų, 1 nuomonę, 44 klausimus Europos Komisijai ir kitoms ES institucijoms, 200 kartų kalbėjo plenariniuose posėdžiuose.

Nuo konservatorės kiek atsiliko EP naujokai socialdemokratai Zigmantas Balčytis ir Vilija Blinkevičiūtė. Statistikos duomenimis, šie politikai - aktyvūs plenarinių posėdžių kalbėtojai. Z.Balčytis pasisakė 422 kartus, pateikė 68 klausimus, 2 nuomones. V.Blinkevičiūtė kalbėjo 300 kartų, suformulavo 80 klausimų, 7 siūlymus rezoliucijoms.

Dirbo pasyviau

Ne itin iškalbingas - per plenarinius posėdžius kalbėjo 10 kartų - buvo Leonidas Donskis, rinkimuose kandidatavęs kaip Liberalų sąjūdžio atstovas. Tačiau jis pateikė net 62 įvairius siūlymus dėl rezoliucijų. Kiti krašto parlamentarai šiuo požiūriu nuo L.Donskio gerokai atsiliko. "Tvarkos ir teisingumo" atstovas Juozas Imbrasas pateikė 17 siūlymų rezoliucijoms tobulinti, šios partijos lyderis Rolandas Paksas - 15, politikos senbuvis TS-LKD patriarchas Vytautas Landsbergis - 14, socialdemokratas Vincas Justas Paleckis - 11.

Skaičiai rodo, kad pasyviausiai per dvejus metus EP reiškėsi TS-LKD atstovas Algirdas Saudargas, Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas, kurio imunitetą dėl įtarimų finansiniais nusikaltimais EP panaikino pernai, bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis. Tačiau šis politikas ES vadovams spėjo surašyti ne vieną laišką, kuriame pavojaus varpais skambino dėl Lietuvoje esą didėjančios lenkų tautinės mažumos diskriminacijos.

Patinka, todėl nesunku

L.Andrikienės teigimu, statistika atskleidžia tik dalį politikų darbų. Tačiau vis tiek tai yra naudinga, nes suteikia peno apmąstymams, analizei bei vertinimams. Pasak jos, skaičiai nerodo, kad europarlamentarai dirba ir savo apygardose, leidžia leidinius, pasireiškia žiniasklaidoje, priima į Briuselį iš Lietuvos atvykusius svečius. "Labai dažnai dirbame kaip lobistai, padedame tautiečiams surengti reikalingus susitikimus ir neretai mums sekasi tai daryti efektyviau nei diplomatinei atstovybei ES", - pasakojo politikė. Anot jos, tiesiogiai su Lietuva susiję nemažai EP svarstomų klausimų - nuo konkrečių biudžeto, energetikos, aplinkos apsaugos iki bendresnių saugumo ir užsienio politikos.

Šią kadenciją politikė dirba Tarptautinės prekybos komitete. Ji prisipažino komitetą pasirinkusi sąmoningai. "Tarptautinė prekyba - labai konkreti sritis, kitaip tariant, užsienio politikos instrumentas", - aiškino L.Andrikienė. "Man patinka ir įdomu dirbti EP. Ir dėl politinės kultūros, ir bendros dvasios ieškant sutarimo bei siekiant rezultato. Čia tikrai mažiau nereikalingo ir neproduktyvaus tąsymosi už atlapų. O kai darbas patinka, jis nebūna sunkus", - LŽ sakė europarlamentarė.

Tuščiai nekalba

V.Tomaševskis tikino esąs konkrečių veiksmų, o ne tuščių kalbų, kurių neva niekas neklauso, šalininkas. Per posėdžius jis teigė kalbėjęs tik labai svarbiais klausimais - dėl bevizio režimo su Baltarusija, žemės ūkio išmokų suvienodinimo ES valstybėse. Pastarąją problemą politikas pateikė kaip rašytinį pranešimą. "Mano pataisa lėmė, kad žemdirbiams būtų padidintos išmokos", - tikino jis. Analogišką dokumentą sakė įregistravęs dėl atominės energetikos. Politiką domina Lietuvos kaimynai, todėl jis sakė dirbąs delegacijose ryšiams su Baltarusija ir Ukraina.

"Rašau laiškus dėl tautinių mažumų teisių regreso. Tai mano pareiga", - paklaustas apie raštus ES vadovybei, kuriuose skundžia Lietuvą, sakė V.Tomaševskis. Pasak jo, dėl to, kad krašte neliko 19 metų pavyzdiniu laikyto Tautinių mažumų įstatymo, kaltė tenka Seimo valdantiesiems.

Naudos yra

Nors Lietuvos politikai EP tėra lašas jūroje ir didesnės įtakos priimant sprendimus neturi, jų dalyvavimas europiniuose procesuose svarbus ir naudingas. Tai LŽ pabrėžė politologas Gediminas Vitkus. "Visa mūsų įtaka susijusi su tuo, į kokias grupes, sąjungas mūsų parlamentarai yra įsitraukę, kiek užmezgę ryšių, su kuo turi bendradarbiavimo susitarimų", - teigė jis. Kita vertus, pasak politologo, daugybė kasdienių problemų, rūpinčių mūsų gyventojams, EP nėra sprendžiamos. "Palyginti su tuo, ką sprendžia kiekvienos valstybės vyriausybės, bendri Europos reikalai daugeliu aspektų yra antraeiliai, tik techniniai klausimai", - teigė jis. Todėl politikai, kurie tikisi patekti į aukštus postus savame krašte, anot G.Vitkaus, į EP nesiveržia. "Ten eina arba jauni neapsiplunksnavę, kad įgytų patirties, arba tie, kurie jau tik gražiai ir garbingai nori baigti politinę karjerą", - mano politologas.

Šiuo metu europarlamentarų atlyginimas siekia 7,9 tūkst. eurų, arba 27,5 tūkst. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"