TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Darbų našta Seimo narius slėgė nevienodai

2014 07 30 6:00
Jurgis Razma: "Vargu ar kas nors galėtų tvirtinti, kad tos mano kalbos buvo dirbtinės, skirtos tik viešiesiems ryšiams." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kadencijos pusiaują rudenį perkopsiantis Seimas per porą veiklos metų išskirtiniais darbštumo rodikliais didžiuotis negali. Plenarinių posėdžių rengta mažiau, nors per juos suktasi sparčiau.

Iki šiol nė vienas Seimas per plenarinį posėdį nesugebėdavo priimti po 6,5 teisės akto. Ankstesnių kadencijų parlamentarai per posėdį vidutiniškai "įveikdavo" 4 dokumentus. Gali būti, kad dabartinių Seimo narių veiklos spartą diktavo nenoras sėdėti plenariniuose posėdžiuose. Palyginti su ankstesnėmis kadencijomis, per praėjusius porą metų jų buvo surengta septyniomis dešimtis mažiau – 170.

Kita vertus, šio Seimo nariai rečiau nei, pavyzdžiui, prieš tai buvusio, teisės aktus priiminėjo ypatingos skubos tvarka. Tokiu spartumu buvo palaiminta 36,6 proc. projektų, iš jų 265 įstatymai. Tuo metu 2008-2012 metų Seimas ypatingai skubėdamas priėmė 61,2 proc. teisės aktų, iš jų 422 įstatymus.

Pasikeitė ir iškalbingiausių politikų pjedestalas. Ne vieną kadenciją šioje srityje lyderiavusį buvusį sveikatos apsaugos ministrą, besirengiantį tapti eurokomisaru, socialdemokratą Vytenį Povilą Andriukaitį nukonkuravo opozicijos atstovas Jurgis Razma. Konservatorius kalbėjo 125 kartus daugiau nei didžiausi Seimo tyleniai.

Darbštuoliai ir tinginiai

Seimo kanceliarijos duomenimis, beveik per dvejus metus Seime buvo įregistruoti 2045 teisės aktų projektai, priimti - 1104, iš jų 729 įstatymai. Aktyviausio projektų rengėjo karūna atiteko valdančiosios Darbo partijos (DP) frakcijos seniūnui Vytautui Gapšiui, įregistravusiam 138 dokumentus. 112 projektų pateikė socialdemokratas Edvardas Žakaris, jam ant kulnų lipo frakcijos kolega Valerijus Simulikas (90).

Aktyvūs buvo ir “tvarkiečiai” Petras Gražulis bei Remigijus Žemaitaitis, įregistravę atitinkamai 73 ir 72 projektus. V. Gapšys gali džiaugtis, kad net 84 pateikti teisės aktai buvo priimti. Antroje vietoje pagal šį rodiklį liko Seimo pirmininkė “darbietė” Loreta Graužinienė - parlamentas pritarė 46 jos iniciatyvoms.

Vos po vieną projektą iki kadencijos vidurio įregistravo konservatoriai Rokas Žilinskas ir Pranas Žeimys. “Darbietė” Vitalija Vonžutaitė, konservatoriai Emanuelis Zingeris ir Egidijus Vareikis taip pat nenustebino dokumentų gausa - jų sąskaitoje po 2 projektus. Keturi parlamentarai “įveikė” po 3, trys - po 4, penki - po 5 teisės aktų projektus. Iš pateiktų projektų 21 parlamentaro siūlymai nesulaukė jokio dėmesio.

Vieni kalbėjo, kiti klausė

Daugiausia - beveik 500 kartų - Seimo plenarinių posėdžių salėje kalbėjo J. Razma. Nuo jo kiek atsiliko dar du konservatoriai - Rimantas Dagys (488) ir Vida Marija Čigriejienė (431). Ketvirtas liko “darbietis” Mečislovas Zasčiurinskas (411), penktas - “Tvarkos ir teisingumo” frakcijos seniūnas P. Gražulis (394). Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius žodžio plenarinio posėdžio metu prašė 388 kartus. Naudodamasis Statuto suteikta teise Vyriausybės pusvalandžio metu premjerui bei ministrams A. Kubilius pateikė 60 klausimų. Iškalbingiausiųjų karūnos netekęs V. P. Andriukaitis liko 84-tas, per porą metų posėdžių salėje kalbėjęs 55 kartus.

“Tylos įžadus” davusiųjų trejetukas - Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijos atstovė Irina Rozova, “darbiečiai” Gediminas Jakavonis ir Sergejus Dmitrijevas nuo kadencijos pradžios kalbėjo vos po 4 kartus. Jų frakcijos bičiulė V. Vonžutaitė - 5, konservatorius P. Žeimys - 7, LLRA narys Juzefas Kvetkovskis – 8. Penki Seimo nariai burną pravėrę buvo po 9.

Žemas diskusijų lygis

LŽ kalbintas J. Razma sakė tikrai nesistengiantis dirbtinai pakliūti į statistikos lyderius. “Būnant vienu iš didžiausios opozicinės frakcijos vadovų tai, matyt, išeina natūraliai”, - teigė politikas. Ilgametę darbo Seime patirtį turintis politikas pasakojo registruojantis nemažai projektų, kuriuos vėliau reikia pristatyti, ginti, dalyvauti diskusijose. “Vargu ar kas nors galėtų tvirtinti, kad tos mano kalbos buvo dirbtinės, skirtos tik viešiesiems ryšiams. Manau, kad vyrauja dalykiniai pasisakymai, susiję su įstatymų leidybos procesu”, - sakė J. Razma.

Vertindamas bendrą Seimo politinių diskusijų lygį konservatorius prisipažino nematantis kiek ryškesnės jų turinio pažangos. Jo nuomone, ankstesnių kadencijų metu politinės diskusijos būdavo prasmingesnės. “Kad rastum geresnį sprendimą, debatai būtini”, - tikino J. Razma.

I. Rozovos nuomone, visi debatai turi vykti komitetų posėdžiuose. “Seimo posėdžių salėje darbas turi būti truputį rimtesnis, sutelktas ir konstruktyvus. Nemanau, kad tie, kurie dažnai stovi prie mikrofono, pasako daug svarbių dalykų, turinčių įtakos priimant sprendimus”, - savo nekalbumo priežastį LŽ motyvavo parlamentarė. I. Rozova taip pat mano, kad politinių diskusijų lygis šiame Seime galėtų būti aukštesnis. Pasak politikės, jose turėtų dalyvauti ne tik patyrę parlamentarai, bet įtraukiami ir Seimo naujokai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"