TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Dargana atgina peršalimo ligas

2006 10 05 0:00
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro gydytojas Darius Rauba pabrėžia, kad žmonės turėtų labai saikingai vartoti antibiotikus.
LŽ archyvo nuotrauka

Sveikatos apsaugos specialistai primena, kad geriausias laikas skiepytis nuo gripo - spalis ir lapkritis

Vėstantys orai, lietūs ir rudens darganos veikia ne tik mūsų nuotaiką. Dažniausiai šiuo metų laiku prisimeta įvairūs uždegimai ir ligos dėl peršalimo. Sloga, sinusitas, angina, gripas - klasikinės rudens sezono ligos.

"Paprastai peršąlama, kai staiga atšalus orams žmonės nespėja persiorientuoti, pakeisti savo įpročių, aprangos. Ypač tokiems pokyčiams jautrūs vaikai", - pabrėžė LŽ kalbintas Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro gydytojas Darius Rauba.

Geriau lašinti

Sakoma, kad gydoma sloga praeina per septynias dienas, negydoma - per savaitę. Ar būtina lašinti vaistus, jei varva nosis? Pasak Raubos, geriau tą daryti. Kai nosis užgulta, labai sunku kvėpuoti, blogai miegame, esame pikti.

"Be to, sutrinka sekreto nutekėjimas iš mūsų sinusų. Juose išsiskiria iki pusantro ir daugiau litrų gleivių per parą. Pro natūralias angas jos suteka į nosį, paskui - į nosiaryklę, o mes jas nuryjame", - aiškino daktaras.

Esant slogai nosis paburksta, užanka takai, per kuriuos gleivės natūraliai išsivalo iš organizmo. Anot Raubos, tada gleivės kaupiasi sinusuose kaip stovintis vanduo baloje. Juose susidaro geros sąlygos kauptis bakterijoms. Tad vaistų geriau įsilašinti. Tačiau tą daryti galima ne ilgiau kaip 10 dienų, ilgiausiai - dvi savaites, nes vaistai gali pakenkti nosies gleivinei. Jei per šį laikotarpį sloga nepraeina, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Ir operuoja, ir ne

Dar vienas negalavimas, užpuolantis peršalus, yra angina. Skauda gerklę, sunku ryti, pakyla temperatūra. Tai gal reikia tonziles pašalinti? "Jei tonzilės yra sveikos, tikrai nebūtina. Kaip rodo praktika, net 85 metų ir vyresnių žmonių tonzilės gamina antikūnus, kurie saugo organizmą nuo įvairių bakterijų", - sakė Rauba.

Tačiau žmogui, dažnai sergančiam ryklės uždegimu, tonzilitu, peršalimo ligomis, pakinta tonzilių struktūra - jos surandėja ir nebegali išskirti apsauginių medžiagų. Tad bakterijos nusėda tonzilėse, ir taip nuolat gali kilti uždegimas. "Jei tik nusilpstame, peršąlame ar patiriame stresą, kaipmat prasideda uždegimas", - teigė daktaras. Jei tokios nesveikos tonzilės ilgai nepašalinamos, organizmas pamažu silpsta, alinamas širdies raumuo, sąnariai.

Kada reikia gerti temperatūrą mažinančius vaistus? "Jei temperatūra nėra didesnė nei 38 laipsnių, geriau nemušti jos medikamentais. Temperatūros kilimas - apsauginė organizmo reakcija į infekciją, sukeltą virusų ir bakterijų. Jie puikiausiai jaučiasi 36,8-37 laipsnių temperatūroje, o kai ši kyla, gyvenimo sąlygos blogėja", - aiškino Rauba. Anot jo, pakilus temperatūrai pravartu gerti daugiau skysčių ir naudoti kitas natūralias priemones.

Imunitetas vidutinis

Daktaras dar kartą atkreipė dėmesį į tai, kad žmonės labai saikingai turėtų vartoti antibiotikus (jie parduodami tik pagal receptus). "Nereikia antibiotikų gerti profilaktiškai", - aiškino Rauba. Deja, pasak jo, netrūksta pacientų, kuriems, jei neišrašysi antibiotikų, būsi blogas daktaras.

Dar viena didelė klaida - antibiotikus gerti tik dvi tris dienas, o po to mesti. "Šiuos vaistus reikia gerti ne mažiau kaip savaitę ar 10 dienų, kol infekcija visiškai įveikiama, nes išgydyti bet kokį recidyvą būna sunkiau, ir tai trunka kur kas ilgiau", - teigė medikas.

Pasak Raubos, lietuvių imunitetas nėra nei labai stiprus, nei silpnas - vidutinis. Mūsų klimato zonoje dažniausiai nebūna nei labai karštų vasarų, nei šaltų žiemų, tad ir kvėpavimo takų infekcijos gana dažnos. Kaip šiuo metu galima būtų stiprinti imunitetą?

"Patariama valgyti daug šviežių vaisių ir daržovių, kurių rudenį tikrai netrūksta. Nebūtina gerti dirbtinių preparatų, juos galime palikti pavasariui", - sakė medikas. Visiems, kurie kasdien dirbdami bendrauja su daugybe žmonių, prieš artėjančią gripo epidemiją Rauba rekomendavo pasiskiepyti.

Laikas skiepytis

Skiepytis nuo gripo sveikatos apsaugos specialistai rekomenduoja spalio arba lapkričio mėnesį. 2006-2007 metų gripo sezonui Pasaulio sveikatos organizacija ir Europos Sąjungos institucijos antigeninę trivalentės vakcinos sudėtį gamintojams rekomendavo jau pavasarį.

Lietuvoje gripo epidemijos paprastai prasideda gruodį arba sausį (epideminiu laikomas laikotarpis nuo gruodžio iki kovo). Specialistų nuomone, šio sezono gripas neturėtų būti labai "piktas". Vis dėlto norint nesusirgti ar išvengti pavojingų ligos komplikacijų, rekomenduojama skiepytis. Ypač tai patariama rizikos grupėms priklausantiems asmenims: slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninių arba skyrių, globos institucijų pacientams, 65-erių ir vyresniems asmenims, žmonėms, sergantiems lėtinėmis širdies kraujagyslių, plaučių, inkstų ir kitomis ligomis, nėščioms moterims, kūdikiams, vyresniems nei 6 mėnesiai, ir t. t.

Pasak Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro visuomenės sveikatos specialistės Gražinos Mirinavičiūtės, tenka apgailestauti, kad Lietuvoje nuo gripo pasiskiepija tik apie 5 proc. gyventojų. Europoje šis rodiklis siekia nuo 6 iki 25 procentų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"