TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Darželinukai - regioninių skirtumų veidrodis

2007 05 03 0:00
Jūratės Šeduikienės vadovaujamo projekto tikslas - padėti Lietuvos gyventojams vaikų auginimą suderinti su darbu.
Autorės nuotrauka

Vilniaus lopšeliai-darželiai nebesutalpina mažylių ir skundžiasi auklėtojų stoka, o provincijos ikimokyklinių įstaigų darbuotojai ieško būdų, kaip prisivilioti vaikų ir neprarasti darbo

Vilniuje lopšelių-darželių trūksta, vaikus į juos vedantys tėvai dėl didelių atstumų ir automobilių spūsties laiku nespėja į darbą. Už darželių auklėtojams mokamą tūkstančio su trupučiu atlyginimą sostinėje niekas nebenori dirbti, mat čia nesunku susirasti geriau mokamą darbą.

Tačiau likusioje Lietuvos dalyje, pavyzdžiui, Šiaulių ir Panevėžio apskrityse, visai kita padėtis. Kad išsilaikytų provincijos lopšeliai-darželiai, o jų auklėtojos gautų išsvajotąjį tūkstančio litų atlyginimą, šių ikimokyklinių įstaigų darbuotojai vaikšto į vaikus auginančias šeimas, įrodinėja savo lopšelių-darželių pranašumus ir ragina jiems patikėti mažylius. Kompaktiškuose periferijų miestuose ir gyvenvietėse nesunku į darželius laiku nuvesti ir iš jų atsiimti vaikus.

"Darboholikai" ir bedarbiai

Didžiulius skirtumus tarp Lietuvos regionų itin vaizdžiai pajuto Panevėžio apskrities švietimo įstaigų darbuotojos, atvykusios į kolegių Vilniuje pristatomą projektą "Pirmyn! Šeima ir darbas suderinami".

Projekto vadovė Jūratė Šeduikienė neslėpė: Lietuvos gyventojus šiuo metu galima suskirstyti į dvi kategorijas. Tie, kurie turi darbą, yra taip į jį įnikę arba taip išnaudojami savo darbdavių, kad dirba neskaičiuodami viršvalandžių, be laisvadienių. Gana daug žmonių priversti rinktis darbą, susijusį su ilgalaikėmis komandiruotėmis. Paprastai dėl to nukenčia jų šeimos gyvenimas, be tėvų dėmesio būna palikti vaikai. Antroji kategorija - vaikus auginantys, bet nedirbantys žmonės. Tarp daugelio pasiteisinimų, kodėl nedirba, šie dažnai nurodo, kad įsidarbinti trukdo vaikai.

Būtina prisitaikyti

Kita vertus, Šeduikienės teigimu, vis daugiau randasi šeimų, kuriuose vaikus augina tik vienas iš tėvų. Vieni vaikus augina nebūtinai vieniši tėvai. Vieni auginti vaikus yra priversti ir tie asmenys, kurių sutuoktiniai ar sugyventiniai išvyko užsidirbti į užsienį. Pastebėta, kad vienas vaiką auginantis žmogus ne visada pajėgia jo išleisti į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, nes jo darbo grafikas skiriasi nuo lopšelio-darželio darbo valandų.

Projektas "Pirmyn! Šeima ir darbas suderinami" parengtas ir įgyvendinamas norint įrodyti, kad mažylių ugdymo įstaigos turi ir gali taikytis prie tėvų darbo valandų, o įsitikinimas, kad neturi kur palikti vaikų, tėvams neturėtų būti akstinas nedirbti ir gyventi iš pašalpų.

Projektas pasiteisino

Įvertinę šią Vilniuje ir Vilniaus rajone susiklosčiusią socialinę situaciją Vyriausybės bei europinių fondų pinigų skirstytojai rado lėšų paremti projektą, pagal kurį sostinės lopšeliai-daželiai "Mažylis" ir "Kurpaitė" trimis valandomis pailgino darbo valandas, o Vilniaus rajone, Pagiriuose, esantis darželis "Pelėdžiukas" papildomai dirba keturias naktis per savaitę.

Ilgesnį nei įprasta laiką šiose ikimokyklinėse įstaigose praleidžia vaikai, kurių tėvai įrodė iš tiesų dirbantys, be to, jų darbo grafikai skiriasi nuo įprastų.

Negana to, su atrinktomis šeimomis pradėjo bendrauti psichologai ir socialiniai darbuotojai. Pabrėžta, kad tai pirmiausia padėjo atskleisti ir pradėti spręsti didžiules šeimose tvyrančias problemas.

Dėl to pagerėjo santykiai šeimose, atkuto vaikai. Projekte dalyvavusios šeimos pripažino, kad joms labai pravertė lopšelių-darželių darbo valandų pailginimas. Išsiaiškinta, kad tokių paslaugų poreikis Vilniuje - didžiulis. Projekto rengėjos bei vykdytojos ragino ir kitus regionus sekti jų pavyzdžiu - padėti žmonėms darbą suderinti su šeima.

Bėdos kitos, bet pagalbos reikia

Patirtimi su Panevėžio apskrities kolegėmis pasidalijusios vilnietės prisipažino pasijutusios taip, tarsi šnekėtų su kitos valstybės gyventojomis. Paaiškėjo, kad nei Panevėžyje, nei Kupiškyje, nei Pasvalyje, Biržuose ar Rokiškyje darželių tikrai netrūksta. Paskelbus auklėtojų paiešką ateina kelios dešimtys pretendenčių.

Be to, Panevėžio regione ilginti ikimokyklinių įstaigų darbo valandų nėra reikalo - tėvai spėja iš darželių laiku pasiimti vaikus. Keletas Panevėžio darželių darbo valandas pailginę jau senokai, šios įstaigos tenkina miesto gyventojų poreikius.

Panevėžio apskrities rajonų kaimuose lopšelių-darželių likę labai nedaug, tačiau maža tikimybė, kad tenykščiai gyventojai į juos vestų savo vaikus. Retas turi darbą, tad vaikus augina patys. Neabejojama, kad Panevėžio apskrityje, ne mažiau nei Vilniuje, socialinės bei psichologinės pagalbos šeimoms reikia. Deja, provincijoje labai trūksta specialistų, galinčių teikti tokią pagalbą.

Susipažinusios su padėtimi Panevėžio apskrityje, projekto vykdytojos prisipažino tą patį išgirdusios ir Šiauliuose. Pastebėti regionų skirtumai visus nustebino.

Neslėpė pavydo

Švietimo srityje dirbančios specialistės sakė iki tol girdėjusios vien teorinius samprotavimus apie regionų skirtumus, o dabar įsitikinusios, kad jų išties esama. Panevėžietės prisipažino negalinčios nepavydėti, kad Vilniuje nėra sunku gauti gerai mokamo darbo, kai Panevėžio apskrityje nedarbas - vis dar opus klausimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"