TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Daugėja asmenų, besikreipiančių antrinės teisinės pagalbos

2013 03 20 14:33
AFP/Scanpix nuotrauka

Pernai penkiuose didžiuosiuose miestuose įsikūrusios Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (VGTPT) suteikė antrinę teisinę pagalbą beveik 50-yje tūkstančių bylų.

Maždaug du trečdalius visų bylų (33 165) sudarė atvejai, kuomet antrinė teisinė pagalba buvo suteikta pagal ikiteisminio tyrimo institucijų arba teismų pranešimus baudžiamosiose bylose. Kitose bylose  (16 524) tokia pagalba buvo skiriama tarnyboms patenkinus į jas besikreipiančių asmenų prašymus.

Daugiausia antrinės teisinės pagalbos suteikė Vilniaus VGTPT – 14 507 bylose. Antroje vietoje – Kauno VGTPT – 11 456 bylų, trečioje – Šiaulių VGTPT – 9 486, ketvirtoje – Panevėžio VGTPT – 7 341, penktoje – Klaipėdos VGTPT – 6 899.

Antrinė teisinė pagalba  – tai valstybės garantuojama ir apmokama advokato pagalba teisminiame procese: dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, taip pat piliečių interesų atstovavimas sprendžiant ginčą ne teisme. Ši pagalba teikiama baudžiamosiose, civilinėse ir administracinėse bylose. Sprendimą suteikti tokią pagalbą priima pačios tarnybos arba ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismai, siekdami užtikrinti būtinąjį gynėjo dalyvavimą baudžiamajame procese. 

Asmenys, norintys gauti antrinę teisinę pagalbą, šioms tarnyboms turi pateikti gyventojo turto deklaraciją. Tuomet tarnyba turi įvertinti, ar asmens turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti.

Šiuo metu visiškai nemokamą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbągali gauti Lietuvos Respublikos bei kitų ES valstybių piliečiai bei kitų šalių piliečiai, teisėtai gyvenantys Lietuvoje, kurių metinės pajamos sudaro iki 8 tūkst. litų per metus, o gaunantys nuo 8 tūkst. iki 12 tūkst. litų per metus turi patys apmokėti pusę teisinės pagalbos išlaidų. Jei pareiškėjas turi išlaikytinių, šie pajamų lygiai yra didesni: turintiems vieną išlaikytinį 100 proc. teisinės pagalbos išlaidų apmokama, jei jų metinės pajamos neviršija 11 tūkst. litų, o 50 proc. išlaidų apmokama, jei pajamos neviršija 16,5 tūkst. litų. Jei asmuo turi du išlaikytinius, pajamų lygiai yra atitinkamai 14 tūkst. ir 21 tūkst. litų.

Taip pat nemokama pagalba teikiama nukentėjusiesiems dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje; asmenims, išlaikomiems stacionariose socialinės globos įstaigose; asmenims, pripažintiems nedarbingais arba kuriems nustatytas sunkus neįgalumas arba sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, taip pat šių asmenų globėjams (rūpintojams), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti bei ginti; skolininkams vykdymo procese, kai išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto, kuriame jie gyvena; nepilnamečiams vaikams, kai sprendžiamas jų iškeldinimo klausimas, tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą.

Teisingumo ministerijos informacija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"