TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Daugelyje savivaldybių – paralelinė realybė

2016 10 06 6:00
Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje dirba maždaug tiek asmenų, kiek Kauno miesto merijoje, nors šios savivaldybės pagal gyventojų skaičių negali būti lyginamos. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje – dukart daugiau darbuotojų nei Panevėžio ar Šiaulių merijoje, nors gyventojų skaičius šiose savivaldybėse panašus. Šalčininkų, Pasvalio, Šilalės, Varėnos ar Pagėgių merijose triūsiančių asmenų pulkai taip pat sunkiai paaiškinami. Šalyje iš viso yra keliolika išsipūtusių merijų.

Valdžia jau daug metų skelbia, kad viešasis sektorius traukiasi, darbuotojų mažėja, o jų algos auga. Vis dėlto valdininkų gretos traukiasi ne šimtais, o dešimtimis. Antai 60-yje savivaldybių, kuriose pernai dirbo per 6,6 tūkst. valstybės tarnautojų, per vienus metus jų sumažėjo 47.

Kauno ir Vilniaus miestų savivaldybių administracijos pernai traukėsi, o, pavyzdžiui, Lazdijų, Skuodo ir Telšių rajonų – pūtėsi. Tai atskleidžia 2015 metų Viešojo sektoriaus ataskaita.

Vidutinė alga – 485 eurai

Du kraštutinumai: vienam Neringos merijos darbuotojui tenka 56 savivaldybės gyventojai, o Vilniaus miesto – 644, t. y. 11 kartų daugiau.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje dirba maždaug tiek asmenų, kiek Kauno miesto merijoje, nors šios savivaldybės pagal gyventojų skaičių negali būti lyginamos. Lazdijų, Pasvalio, Skuodo, Ignalinos rajonų merijų darbuotojų skaičius prilygsta Panevėžio ar Šiaulių administracijai, kai gyventojų šiuose miestuose yra 3–5 kartus daugiau nei minėtuose rajonuose.

Pernai savivaldybių viešajame sektoriuje dirbo per 191 tūkst. žmonių. Valstybės tarnautojų iš jų buvo 6,6 tūkstančio. Algų vidurkis siekė kiek daugiau nei 485 eurus, neatskaičius mokesčių. Galima palyginti – pernai vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 757 eurai.

Kaip rodo Vidaus reikalų ministerijos parengta ataskaita, pernai pareigybių mažėjo Kauno miesto savivaldybės administracijoje (penktadaliu), Vilniaus miesto (dešimtadaliu), o daugiau kaip 5 proc. – Kazlų Rūdos, Šiaulių miesto, Švenčionių rajono, Biržų rajono, Birštono, Kalvarijos ir Alytaus miesto merijose.

Tuo metu Lazdijų rajono, kuriame yra apie 22 tūkst. gyventojų, savivaldybės administracijoje pareigybių daugėjo 15 proc., Skuodo rajono (20 tūkst. gyventojų) merijoje darbuotojų pagausėjo dešimtadaliu. Daugiau darbuotojų atsirado ir Telšių, Kaišiadorių, Širvintų rajonų bei Elektrėnų savivaldybėse.

Primena darbo biržas

Nemaži skirtumai, vertinant savivaldybių gyventojų ir merijų darbuotojų skaičių, rodo, kaip netolygiai pasiskirsto mokesčių mokėtojų pinigai. Kodėl tai vyksta? „Lietuvos žinių“ kalbintas SEB banko ekonomistas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad tai visų pirma yra netolygaus regionų vystymosi rezultatas, o šią problemą sukūrė politikai.

„Žvelgiant į skaičius, atsakymai – kaip ant delno. Taip, kai kuriose savivaldybėse susiklostė tokia situacija, kad vienintelis išsigelbėjimas – rasti darbą merijoje. Mažos įmonės bankrutavusios, žmonės emigruoja. Rajonuose stengiamasi sudaryti sąlygas įsidarbinti artimiesiems, įdarbinama ne pagal objektyvius kriterijus, nesiskaitoma su realijomis, kiek darbuotojų reikia numatytoms funkcijoms vykdyti“, – aiškino jis.

Tvarkytis turėtų patys

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Vitalis Nakrošis įsitikinęs, kad išsipūtusios kai kurių savivaldybių administracijos – vietos valdžios problema. Bendros viešojo valdymo politikos savivaldos lygmeniu nėra, tad ir situacija atskiruose regionuose skiriasi kaip naktis ir diena.

„Jei matytume, jog mažose savivaldybėse rodikliai prasčiausi, o didžiausiose – geriausi, būtų galima manyti, kad tai priklauso ir nuo ekonomikos masto. Bet skirtumai, kuriuos matome, nėra būdingi vien mažesnėms savivaldybėms ar kuriai nors apibrėžtai jų grupei. Matome atsitiktinius skirtumus, kurie priklauso nuo savivaldybių valdančiųjų daugumų, mero nenoro optimizuoti ūkį, valdymą ir panašiai“, – svarstė viešojo valdymo ekspertas.

G. Nausėda pritarė, kad daug kas priklauso nuo konkrečios savivaldybės vadovo. „Jei dirbama remiantis racionaliais argumentais, funkcijų ir darbuotojų santykis yra vienoks, o ten, kur sprendžiamos įdarbinimo problemos, – visai kitoks. Palyginus visas savivaldybes matyti, kaip kai kur iš tikro išpūsti etatai. Ir šios problemos – visų pirma pačių savivaldybių atsakomybės klausimas“, – pažymėjo jis.

Skaičiai

* 603 – tiek darbuotojų Vilniaus rajono merijoje, savivaldybės teritorijoje gyvena 101 tūkst. žmonių.

* 652 – toks Kauno miesto merijos darbuotojų skaičius, laikinojoje sostinėje – per 323 tūkst. gyventojų.

* 358 asmenys dirba Kauno rajono merijoje, šioje savivaldybėje – per 95 tūkst. gyventojų.

* Šilutės rajono, kur gyvena perpus mažiau gyventojų nei Kauno rajone, merijoje dirba 351 asmuo.

* 348 asmenys pluša Telšių rajono merijoje, savivaldybėje – beveik 49 tūkst. gyventojų.

* 269 – tiek darbuotojų Panevėžio miesto merijoje, savivaldybėje gyventojų – per 103 tūkstančius.

* Marijampolėje – trečdaliu mažiau gyventojų nei Panevėžyje, tačiau darbuotojų skaičius merijoje didesnis – 273.

* 177 – tiek asmenų dirba Elektrėnų savivaldybės, kurioje yra per 26 tūkst. gyventojų, merijoje.

* 176 asmenys pluša Alytaus miesto merijoje, gyventojų savivaldybėje – per 60 tūkstančių.

* 157 – toks Kėdainių rajono merijos darbuotojų skaičius, savivaldybėje – 55 tūkst. gyventojų.

* Pagėgių savivaldybėje yra penkiskart mažiau gyventojų nei Kėdainių rajone – 10 tūkst., tačiau merijoje įdarbinti 154 asmenys.

* 194 asmenys dirba Varėnos rajono merijoje, savivaldybėje – 25 tūkst. gyventojų.

Šaltinis: 2015 metų Viešojo sektoriaus ataskaita

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"