Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

Daugės merų be daugumos palaikymo

 
2016 12 11 12:50
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Savivaldoje tikriausiai daugės atvejų, kai išrinkti merai nebeturės tarybos daugumos palaikymo, sako BNS kalbinti politologai.

„Nematyčiau, kad tai yra kokia nors nauja tendencija, kad vietos savivalda pateko į nestabilumo ruožą: atskirose savivaldybėse tokių atvejų, kai koalicija performuojama yra ir bus, bus savivaldybių, kur merai neturės daugumos paramos taryboje. Tokių atvejų, kai padalinta valdžia, tikrai atsiras“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas Algis Krupavičius.

Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslininko Mažvydo Jastramskio, situacijos, kai savivaldybės meras dirba opozicijoje, yra užprogramuotos instituciškai, įvedus tiesioginius merų rinkimus, tačiau neišplėtus merų galių.

Per pastarąsias kelias savaites nauja valdančioji dauguma susidarė Šiauliuose, kur meras neteko valdančiosios daugumos palaikymo, Anykščiuose nauja koalicija gali būti formuojama po to, kai valdančiąją dauguma palikti ruošiasi merą iškėlusi Liberalų sąjūdžio partija. Anksčiau dėl Raseinių mero atstatydinimo šios savivaldybės tarybos atstovai kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, tačiau šis konstatavo, jog meras priesaikos nesulaužė.

M.Jastramskio teigimu, apie tokias situacijas politologai įspėjo dar svarstant tiesioginių merų rinkimų įvedimą.

„Mūsų partinis peizažas yra gana fragmentuotas ir viena partija, išėjusi iš daugumos, gali tą daugumą panaikinti. Savivaldos įstatyme buvo pakeista tik viena eilutė – kad tiesiogiai renkami merai, niekaip nekeičiant institucinių struktūrų, nekeičiant pačių merų vaidmens. Jau tada buvo kalbama, kad konfliktas yra užprogramuotas instituciškai“, – sakė politologas.

A.Krupavičiaus teigimu, tiesiogiai renkamų merų faktorius suteikia neapibrėžtumo ir tokių atvejų savivaldoje „gali būti ir daugiau nei buvome įpratę“, tačiau, jo vertinimu, jie nėra grėsmingi. Jis atkreipė dėmesį, kad tai panašu į situaciją nacionalinėje politikoje, kai prezidentas atstovauja kitokiai politinei ideologijai nei Seimas, o jų Lietuvoje yra buvę ne kartą.

Tačiau M.Jastramskio požiūriu, tokios situacijos savivaldoje gali tapti rimta problema.

„Manau, kad kažką reikės su tuo daryti, nes tai bus rimta problema. Viena išeitis – atšaukti tiesioginius mero rinkimus, antra – keisti institucinį modelį arba leisti savivaldybėms pačioms pasirinkti“, – kalbėjo jis.

Politologai neatmeta galimybės, kad permainas savivaldos politikoje galėjo paskatinti ir įvykę Seimo rinkimai.

„Šie Seimo rinkimai akivaizdžiai lėmė galių lauko tarp partijų pasikeitimą nacionaliniame lygmenyje. (...) Tai galėjo siųsti signalą, kad kai kurios partijos į vienos kitas pradėjo žiūrėti kitaip. Tai visai logiška“, – sakė M.Jastramskis.

Pasak A.Krupavičiaus, esama tendencijos, kad po Seimo rinkimų kai kuriose savivaldybėse koreguojamos valdančiosios koalicijos.

„Vyksta vietos valdžios prisitaikymas po Seimo rinkimų, kai koalicijos yra koreguojamos, dažniausiai į valdžią įsileidžiamos Seimo rinkimus laimėjusios partijos arba tų partijų atstovai vietos savivaldoje. Tokia korekcija vyksta, bet dažniausiai ji nėra visa apimanti ir itin dažna ar visuotinė“, – sakė jis.

Tiesioginiai merų rinkimai pernai metais Lietuvoje vyko pirmą kartą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"