TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Daugiausia žmonių mirė nuo kraujotakos sistemos ligų

2013 11 04 13:43
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Mirties atvejų ir priežasčių valstybės registras paskelbė gyventojų mirtingumo duomenis savivaldybėse. Lietuvoje 2012 m. 100 tūkst. gyventojų teko 1370,2 mirusiojo, praneša Higienos institutas.

Didžiausias mirtingumas skaičiuojant 100 tūkst. gyventojų buvo Lazdijų (2201,3), Ignalinos (2140,6) ir Zarasų (2061,3) rajonų savivaldybėse. Šiuose rajonuose mirtingumo rodiklis vidutiniškai 1,5 karto didesnis negu šalies vidurkis.

„Kadangi mirtingumas nuo įvairių ligų tiesiogiai priklauso nuo žmonių amžiaus, viena iš didelio mirtingumo priežasčių galėjo būti ta, kad šiose savivaldybėse ketvirtadalis gyventojų yra 65 metų ir vyresni“, – sako Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties atvejų ir priežasčių registro laikinai einanti vadovės pareigas Vilė Cicėnienė.

Mažiausias mirtingumas buvo Neringos (970,1), Vilniaus miesto (1072,5) ir Kauno rajono (1085,0) savivaldybėse. Šiose savivaldybėse 65 m. ir vyresni gyventojai sudaro vidutiniškai 14 procentų.

Trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys 2012 m. Lietuvoje sudarė 85,1 proc. visų mirties priežasčių. Iš 100 tūkst. vyrų mirė 1503,5, o iš 100 tūkst. moterų – 1256,4. Daugiausiai vyrų (718,2) ir moterų (824,4) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų.

Vyrų mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų didžiausias buvo Ukmergės (1199,5), Molėtų (1150,6) ir Zarasų (1063,3) rajonų savivaldybėse, mažiausias – Klaipėdos (532,0) ir Kauno (546,9) rajonų bei Vilniaus miesto (555,6) savivaldybėse.

Moterų mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų didžiausias buvo Lazdijų (1635,2), Zarasų (1455,2) ir Ignalinos (1413,2) rajonų savivaldybėse, mažiausias – Neringos (443,5) ir Alytaus (541,1) miestų bei Visagino (549,3) savivaldybėse.

Nuo piktybinių navikų 2012 m. šalyje iš 100 tūkst. vyrų mirė 324,7, o iš 100 tūkst. moterų – 219,0. Vyrų mirtingumas nuo piktybinių navikų didžiausias buvo Rietavo (514,6), Pakruojo (501,1) ir Kupiškio (467,2) rajonų savivaldybėse, mažiausias – Šilalės rajono (193,2), Neringos (226,1) ir Vilniaus miesto (255,7) savivaldybėse. Moterų mirtingumas nuo šių ligų didžiausias buvo Lazdijų (339,2), Skuodo (336,9) ir Alytaus (316,1) rajonų savivaldybėse, mažiausias – Birštono (120,4), Šalčininkų (145,8) ir Molėtų (160,9) rajonų savivaldybėse.

Nuo išorinių mirties priežasčių 2012 m. Lietuvoje iš 100 tūkst. vyrų mirė 202,7, o iš 100 tūkst. moterų – 53,9. Vyrų mirtingumas nuo išorinių mirties priežasčių didžiausias buvo Lazdijų (386,3), Molėtų (362,8) ir Švenčionių (361,2) rajonų savivaldybėse, mažiausias – Kazlų Rūdos (98,7), Kretingos rajono (136,4) bei Šiaulių miesto (141,3) savivaldybėse. 2012 m. nežuvo nė vienas Neringos savivaldybės gyventojas. Moterų mirtingumas nuo išorinių mirties priežasčių didžiausias buvo Kupiškio (141,0), Ignalinos (105,5) ir Trakų (93,8) rajonų savivaldybėse, mažiausias – Širvintų rajono (22,1), Palangos miesto (23,3) bei Kretingos rajono (27,7) savivaldybėse.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"