TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Dažnesni vizitai pakvipo santykių pavasariu

Lenkijos Seimo pirmininko pavaduotojo C.Grabarczyko (pirmas iš dešinės) vadovaujama delegacija vakar dvišalių santykių problemas aptarė su Seimo pirmininke L.Graužiniene bei kitais parlamentarais. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Įtampa dėl Ukrainos gali tapti postūmiu šlubuojančiai Lietuvos ir Lenkijos strateginei partnerystei gaivinti. Prie to nemažai prisideda ir pastaruoju metu intensyvėjantys dvišaliai politiniai kontaktai. Tačiau ekspertai prognozuoja prireiksiant nemažai pastangų, kad santykiai grįžtų į vėžes.

Randasi ženklų, kad pastaraisiais metais buksavę Lietuvos ir Lenkijos santykiai gali pradėti šilti. Pirmiausia Lietuvą ir Lenkiją vienija grėsmės iš Rytų. Tačiau akivaizdu, kad esama ir kitokių paskatų "perkrauti" santykius. Viena jų – balandį numatytas paminėti Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties pasirašymo dvidešimtmetis.

Domino konkretus įstatymas

Lenkijos Seimo pirmininko pavaduotojo Cezary Grabarczyko vadovaujama delegacija vakar dvišalių santykių problemas aptarė su Seimo pirmininke Loreta Graužiniene bei kitais parlamentarais. „Aptarėme galimybes, kaip galima pašalinti barjerus, trukdančius iškilmingai ir džiaugsmingai paminėti Lenkijos ir Lietuvos sutarties pasirašymo 20-ąsias metines. Mes sužinojome, kad tęsiami Tautinių mažumų įstatymo priėmimo darbai, taip pat teiravomės, kokia situacija dėl bausmės skyrimo ponui Boleslovui Daškevičiui“, - po susitikimo žiniasklaidai sakė Lenkijos parlamento vicepirmininkas. Pernai gruodį Vilniaus apygardos teismas sprendimo nukabinti dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles nevykdančiam Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriui B.Daškevičiui skyrė po 100 litų baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Teismo sprendimas nevykdomas nuo 2008-ųjų rugsėjo, todėl susidarė 43 tūkst. litų bauda. Ji kol kas nesumokėta.

Seimo vicepirmininkas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijos narys Jaroslavas Narkevičius, kurio kvietimu lankosi kaimyninės šalies politikų delegacija, priminė, kad Tautinių mažumų įstatymo priėmimui yra pritarusi valdančiosios koalicijos politinė taryba. Pasak jo, lenkų tautinę mažumą tenkintų, jeigu šiame įstatyme būtų “atsižvelgta į teisėtus tautinių mažumų reikalavimus“. J.Narkevičius nesutiko, kad valdančiosios koalicijos delsimą priimti Tautinių mažumų įstatymą gali lemti Valstybės saugumo departamento (VSD) informacija, kurioje buvo nurodyti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovų kontaktai su Rusija. „Matyt, tam tikroms jėgoms, kurios yra ne iš Lenkų sąjungos ar LLRA, galbūt naudinga sukiršinti mūsų tautas arba išprovokuoti tam tikrą konfliktą. Mes tai suprantame ir tokioms provokacijoms nepasiduosime“, - pareiškė Seimo vicepirmininkas. Jis patikino, kad LLRA vykdo Lietuvos valstybės politiką.

Tačiau VSD generalinis direktorius Gediminas Grina pareiškė, kad LLRA vadovas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis atsisakė susitikti su saugumo pareigūnais. Jis tikino, kad politiką norėta įspėti apie galimybę atsidurti priešiškų interesų lauke, ir apgailestavo, jog V.Tomaševskis nesutiko susitikti.

Lankėsi Šalčininkuose

Pirmadienį, pirmąją vizito dieną, Lenkijos Seimo vicepirmininko vadovaujama delegacija, lydima LLRA lyderio bei būrio parlamentarų, susitiko su Šalčininkų visuomene. Kaip pranešama rajono savivaldybės tinklalapyje, “pagrindinis susitikimo turinys rėmėsi į Tautinių mažumų įstatymo atgaivinimą, sugrįžimą prie ankstesnio Švietimo įstatymo, gatvių pavadinimų lentelių lenkų kalba teritorijose, kuriose gausiai gyvena lenkų tautinė mažuma, klausimą”. Teigiama, kad apibendrindamas pokalbį C.Grabarczykas citavo romėnų poeto Ovidijaus mintį: „Lašas prakala akmenį ne jėga, bet dažnai krisdamas.“ “Nors Lietuvos lenkų situacijoje trūksta lūžio, neatmetu galimybės, kad artimiausiu metu padėtis pasikeis. Asmeniškai to sieksiu”, - žadėjo svečias.

Prieš mėnesį Seime viešėjęs ir abiejų valstybių santykius aptariant dalyvavęs kadenciją baigęs Lenkijos prezidentas Aleksanderis Kwasniewskis tuomet pažymėjo, kad mažumų problemos yra labai jautrios ir gali būti pavojingos. Pasak svečio, čia kaip su džinu - jeigu jau išleidai iš butelio, sugrąžinti atgal labai sudėtinga. A.Kwasniewskis teigė negalįs gerai vertinti fakto, kad Lietuva nevykdo įsipareigojimo leisti vietos lenkams originaliai rašyti pavardes ir jų gyvenamose vietose kabinti lenkiškus gatvių pavadinimus. Jis žadėjo grįžęs namo pakalbėti su Lenkijos politikais, kaip pagerinti dvišalius santykius. "Gyvename tokiais laikais, kai turime šalinti problemas, o ne dauginti jų skaičių", - sakė A.Kwasniewskis.

Inventorizuoja sutartį

Pasak Seimo vicepirmininko, Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininko Gedimino Kirkilo, vadovaujančio Seimo delegacijai Lietuvos ir Lenkijos tarpparlamentinėje asamblėjoje, kolegų vizitą galima vertinti pozityviai. “Tai rodo, kad mūsų parlamentiniai ryšiai, kurie, reikia pripažinti, buvo šiek tiek apmirę, aktyvėja“, - LŽ sakė G.Kirkilas. Politiko teigimu, akivaizdu, kad įvykiai Ukrainoje davė akivaizdų abiejų šalių suartėjimo postūmį. „Ir ne tik mums, bet ir visai euroatlantinei bendrijai“, - pridūrė jis.

Pasak G.Kirkilo, šio vizito metu Lenkijos Seimo nariai tikrai nekėlė jokių ypatingų reikalavimų. Be kita ko, kalbėta apie Tautinių mažumų įstatymą. G.Kirkilas sakė, kad šiuo metu egzistuoja du šio teisės akto projektai. Vienas, kurį parengė Kultūros ministerija, dabar derinamas su kitomis institucijomis. Kitą yra pateikęs J.Narkevičius. Kai praėjusį mėnesį Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą dėl pavardžių rašymo dokumentuose originalo kalba, Vyriausybės kanceliarijai, anot pašnekovo, pavesta tolesnius klausimus derinti su Valstybine lietuvių kalbos komisija.

Balandį sukanka 20 metų, kai Lietuva ir Lenkija pasirašė draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį. G.Kirkilo teigimu, jos vykdymą ketinama aptarti gegužės mėnesį, po Europos Parlamento rinkimų. Iki to laiko abiejų valstybių parlamentarai užsimoję kruopščiai išnagrinėti visus sutarties vykdymo niuansus.

Gręžiasi vienas į kitą

Politologui Raimundui Lopatai atrodo, kad dvišaliai Lietuvos ir Lenkijos santykiai tapo dinamiškesni. Šį suintenstyvėjimą lėmė išorės veiksniai – paaštrėjusi situacija Rytų Europoje.

Iki šiol mūsų šalių santykiams plėtotis trukdė kelios priežastys. Pasak R.Lopatos, formaliai nesugebėta rasti sprendimų dėl lenkų tautinės mažumos Lietuvoje klausimų. Panaši situacija ir Lenkijoje – šioje šalyje taip pat buvo problemų su lietuvių tautine mažuma. „Tačiau tai yra daugiau formalūs dalykai, kurie, matyt, buvo aštrinami ne be tam tikros įtakos iš šalies“, - pažymėjo jis. Taip pat, politologo nuomone, prie santykių atšalimo prisidėjo oficialiojo Vilniaus bandymas peržiūrėti užsienio politikos doktriną ir noras orientuotis į Šiaurės Europą. „Santykiai su Šiaurės Europa svarbūs, bet ne tokie svarbūs kaip su Lenkija. Visų pirma su jos pagalba apčiuopiame savo struktūrinės galios padidėjimą. Tai – visos istorijos, susijusios su mūsų stojimu į NATO, ES ir su galimybe būti aktyviais tarptautinės politikos veikėjais. Regioninės valstybės koncepcija gimė būtent iš strateginės partnerystės su Lenkija, o ne su Šiaurės valstybėmis“, - pabrėžė R.Lopata.

Politologo teigimu, veiksmais Ukrainoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas grąžino JAV dėmesį Europai. Parodoksalu, bet V.Putino politika, regis, privertė Varšuvą ir Vilnių atsigręžti vienai į kitą. Jis mano, kad intensyvėjantys mūsų šalių politikų kontaktai, Lenkijos atstovų vizitai į Lietuvą gali reikšti dvišalių santykių atgimimą.

Norint išlaikyti tokią santykių dinamiką, anot R.Lopatos, reikia imtis veiksmų, susijusių su vidaus politika, ir spręsti klausimus, apie kuriuos kalbama daug metų. Antra, yra aibė dalykų, kurie galėtų būti bendrai sprendžiami tarptautinėje arenoje. „Pradedant šalių gynyba, baigiant labai konkrečiais, koordinuojamais užsienio politikos veiksmais, veikiant kartu su Lenkija, Europos Sąjungoje, NATO. Turiu omenyje visą paketą galimų klausimų sprendimų Eurazijos erdvėje, bendrus veiksmus Karaliaučiaus atžvilgiu. Užsienio politikos dienotvarkė yra labai plati. Vilniui ir Varšuvai yra kur pasireikšti kartu“, - aiškino jis.

Lietuvai reikalinga Lenkija

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Mindaugas Jurkynas sako, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai "yra laukimo būsenos". Ji prasidėjo, kai mūsų šalies užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atsiprašė už tam tikrus buvusios Vyriausybės veiklos aspektus. Tačiau realių postūmių paskui taip ir nebuvo. Aukšto lygio vizitai, palyginti su Valdo Adamkaus prezidentavimo laikais, yra suretėję. Pasak politologo, nors šaltuko nejaučiama, šilumos tarp santykių taip pat nėra.

M.Jurkyno teigimu, pavardžių, gatvių pavadinimų rašybos klausimai iki šiol nepasistūmėję tiek, kad galėtume sakyti, jog lenkų kilmės Lietuvos piliečių padėtis informaciniu požiūriu yra pagerėjusi. „Lenkija yra pasakiusi, ypač užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis yra akcentavęs, jog laukiama, kol Lietuva įvykdys savo įsipareigojimus nuo 1994 metų, kad lenkų kilmės Lietuvos piliečiai turės daugiau informacinių galimybių“, - priminė VDU profesorius. Iš Lenkijos taip pat būta dalykų, neprisidedančių prie dvišalių santykių gerinimo. M.Jurkynas išskyrė R.Sikorskio reakcijas, kurios „dažnai būna ant ribos“. Kategoriški jo pareiškimai Lietuvos atžvilgiu sulaukia neigiamų atgarsių mūsų šalies visuomenėje.

Prie dvišalių santykių šiltėjimo, M.Jurkyno manymu, gali prisidėti ir Rusijos agresija Kryme. Politologas tvirtino, kad kariniu, politiniu, logistikos, energetinio saugumo požiūriu mums Lenkija yra strategiškai svarbi valstybė. „Lietuvoje į Lenkiją visada buvo žiūrima kaip į strateginę partnerę. Tik ne visada ta politika buvo vykdoma arba ne visada Lenkija ją priimdavo kaip strateginę partnerystę. Žinome galių asimetriją tarp Lietuvos ir Lenkijos, tačiau bet kuriuo atveju ši šalis yra labai svarbi ir reikalinga Lietuvai kaip strateginė partnerė“, - pabrėžė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"