TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Dega žalią šviesą „atviriems“ homoseksualams kariuomenėje

2011 11 08 15:00

Ar Lietuvos kariuomenėje galėtų tarnauti vaikinas, neslepiantis esąs gėjus? Tokį klausimą kelia šalies homoseksualų bendruomenė, sulaukusi lygių galimybių kontrolierės išvados. Nors Krašto apsaugos ministerija (KAM) tvirtina, kad pakanka įstatyme numatytų nediskriminavimo principų, ir sako negirdėjusi apie galimą diskriminaciją dėl lytinės orientacijos, kontrolierė Aušrinė Burneikienė rekomendavo Karių etikos kodekse aiškiau reglamentuoti šį klausimą.

Tyrimas dėl galimo Lygių galimybių įstatymo pažeidimo buvo pradėtas gavus vienos merginos skundą. Įstatymas įpareigoja institucijas užtikrinti, kad teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir galimybės nepaisant lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos.

Skundo autorė pasigedo frazės apie nediskriminavimą dėl lytinės orientacijos Karių etikos kodekse. Šis dokumentas nurodo pareigas atliekančiam kariui „gerbti ir ginti kiekvieno žmogaus orumą bei pagrindines teises ir laisves, neatsižvelgiant į jo tautybę ar kilmę, socialinę padėtį, politinius, religinius įsitikinimus“.

„Ateityje ketinu tapti savanorių karo tarnybos nare, todėl šis kodeksas galios ir man, - skunde nurodė mergina. - Atsižvelgiant į tai, jog esu homoseksualios lytinės orientacijos ir savo aplinkoje to neslepiu, išaiškėjęs šis faktas gali sukelti problemų bendraujant su kitais kariais, nes tokia orientacija karo tarnyboje nėra įprasta. Kadangi kodeksas nekelia reikalavimo karių tarpusavio santykiuose nevaržyti teisių ir neteikti privilegijų nepaisant lytinės orientacijos, o būtent šios grupės asmenys karo tarnyboje yra itin pažeidžiami, reiškia, neturėsiu galimybės pasinaudoti šio kodekso teikiama apsauga, kuo iš esmės yra pažeidžiamos mano teisės ir lygios galimybės ir aš atsiduriu mažiau palankioje padėtyje nei kiti kariai.“

Gintų privataus gyvenimo neliečiamumas?

KAM kanclerio Leonardo Bakaičio manymu, skundas nepagrįstas, nes Lygių galimybių įstatymas tiesiogiai nereikalauja minėtą frazę įtraukti į kiekvieną institucijos ar įstaigos teisės aktą. Esą pakanka vengti formuluočių, kurios galėtų tapti diskriminavimo pagrindu.

Konstitucijoje lytinė orientacija neminima, tačiau teisė nebūti dėl jos diskriminuojamam ginama, kaip susijusi su asmens privačiu gyvenimu. Anot kanclerio, karių tarnybą reglamentuojančiuose teisės aktuose taip pat ginama privataus gyvenimo neliečiamumo (taip pat ir lytinės orientacijos) teisė.

Pavyzdžiui, teisės aktai dėl karių atrankos, rotacijos, laipsnių suteikimo tvarkos, tarnybos eigos ir sąlygų nenumato, kad skiriant užduotis, suteikiant laipsnį ir panašiai būtų atsižvelgiama į lytinę orientaciją. Karių teisės ir laisvės ribojamos tik tiek, kiek tai leidžia įstatymas ir būtina tarnybos interesais. Teikti informaciją apie savo lytinę orientaciją iš karių nereikalaujama.

Kariuomenės statutas numato drausminę atsakomybę už kito kario įžeidimą. Karių etikos kodeksas įpareigoja karius tarnybos metu neatlikti, neskatinti ir netoleruoti elgesio, žeminančio žmogaus orumą. Jų tarpusavio santykiai grindžiami pagarba, pasitikėjimu, sąžiningumu, tarpusavio pagalba, lygiateisiškumu, tolerancija ir taktiškumu, kariai negali varžyti vieni kitų teisių ar teikti privilegijų dėl lyties, kilmės, kalbos, socialinės padėties, religijos, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų. Karys privalo vengti kito kario žeminimo ar įžeidinėjimo, apkalbų, šmeižto skleidimo, nesantaikos kurstymo, bendraudamas su kolegomis privalo elgtis pagarbiai.

„Visos kodekso nuostatos įtvirtina lygiateisiškumą, neprivilegijuodamos ir neišskirdamos nė vieno iš jų“, - pabrėžė KAM.

Kartu kancleris kontrolierės tarnybą patikino, jog ministerijai nežinomi atvejai apie galimą karių diskriminavimą dėl lytinės orientacijos. Skundų dėl to nei ministerija, nei atitinkamos krašto apsaugos sistemos institucijos nėra gavusios.

Pažeidimo nerado, bet kodeksą taisyti siūlo

Teisės institutas taip pat atkreipė dėmesį, kad įstatymas įpareigoja institucijas ir įstaigas užtikrinti lygias galimybes (nuodugniai tikrinti, ar teisės aktuose yra laikomasi lygių galimybių reikalavimo, ar nėra pažeidžiamos asmenų lygios galimybės), o ne įtvirtinti. Kitaip tariant, įstaigos ir institucijos prašomos ne pažodžiui atkartoti įstatymą, o nepažeisti nė vienos asmenų grupės teisių.

„Draudimas diskriminuoti seksualinės orientacijos pagrindu yra įtvirtintas Lygių galimybių įstatyme, todėl jo įvardijimas ar neįvardijimas žemesnės galios teisės aktuose savarankiškos teisinės reikšmės neturi.“

Teisininkai atkreipė dėmesį, kad karių statusas ir tarpusavio santykiai reglamentuojami ne vien etikos kodeksu. Jiems galioja ir aukštesnės galios teisės aktai: Konstitucija, Lygių galimybių įstatymas. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas numato, kad kario žmogaus orumas turi būti gerbiamas, karys neturi patirti pažeminimo, jis turi teisę į privataus gyvenimo apsaugą.

Remdamasi šiais paaiškinimais, A.Burneikienė konstatavo, jog Karių etikos kodeksas nepažeidžia Lygių galimybių įstatymo. Nepaisant to, siekiant teisinio aiškumo ir teisės aktų nuostatų suderinamumo, ji rekomendavo į kodeksą perkelti visus Konstitucijoje ir Lygių galimybių įstatyme įtvirtintus nediskriminavimo pagrindus arba numatyti nebaigtinį galimos diskriminacijos pagrindų sąrašą.

Skundų iki šiol negavo

Kaip portalui lzinios.lt teigė KAM Visuomenės skyriaus vedėja Jovita Buzevičiūtė, sprendimas dėl kodekso taisymo bus priimtas susipažinus su kontrolierės rekomendacijomis.

Anot jos, įstatymai ir kiti teisės aktai nenumato seksualinės orientacijos kaip pagrindo nepriimti į karo tarnybą arba šalinti iš jos. „Kariuomenėje, kaip ir apskritai visuomenėje, galioja tie patys teisės aktai, kurie gina asmens neliečiamybę, todėl pagrindas pašalinti iš tarnybos būtų ne pati orientacija, o neteisėti veiksmai, kuriais kėsinamasi į kito asmens teises, pvz., lytinė prievarta“, - pažymėjo KAM atstovė.

Nei ministerija, nei skundus įgaliotos tirti krašto apsaugos sistemos institucijos iki šiol nesulaukė skundų, jog karys buvo įžeidinėjamas dėl lytinės orientacijos (net jei garsiai nebuvo prisipažinęs esąs homoseksualus).

Lietuvos krašto apsaugos sistemoje šiuo metu tarnauja per 7,6 tūkst. profesinės ir maždaug 120 privalomosios pradinės karo tarnybos karių, 4,3 tūkst. savanorių.

Patyrusieji patyčias kariuomenėje tyli

Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko nėra aiškinęsis, kiek kariuomenėje gali tarnauti homoseksualų, tačiau neabejojo, kad jų esama ne vieno. „Aš pats tarnavau, bet tai buvo dar sovietmečiu“, - portalui lzinios.lt sakė jis. Pašnekovas pažįsta Afganistane tarnavusį gėjų.

V.Simonko žodžiais, „kontrolierė siunčia žinią kariams, kad Lygių galimybių įstatymas jiems privalomas ir diskriminuoti dėl lytinės orientacijos kariuomenėje draudžiama“.

Anot jo, kariuomenėje būtinas teisinis aiškumas ir apibrėžtumas, nes šioje srityje dažnos galios apraiškos. „Asmenys, tarnyboje patyrę diskriminaciją, dažniau linkę neatskleisti diskriminacijos ar patyčių atvejų, kad nesulauktų neigiamų pasekmių ir padarinių. Todėl Kario etikos kodekse būtinas didesnis aiškumas ir konkretumas, kokios karių teisės ir interesai privalo būti ginami ir nepažeidžiami“, - teigė V.Simonko. Netinkamam elgesiui esą turėtų būti priskirtas ir priekabiavimas (fizinė ar žodinė veikla, kuria žeminami kiti dėl jų rasės, lyties, lytinės orientacijos, kitų asmeninių savybių).

„Ar KAM pasirengusi imtis aktyvių priemonių, kad nediskriminavimo politika būtų įgyvendinama praktikoje? - retoriškai klausė V.Simonko. - Girdėjome ministrės pasisakymus, kad kariuomenėje nėra diskriminacijos. Kol kas tai skamba kaip deklaracija, o ne taikomas elgesio standartas. Matyt, dar nesuvokiama, kad proaktyvi nediskriminavimo politika nėra iššūkis tradicinei kariuomenei ir nesukurs nepagrįstos sumaišties.“

Lygos vadovas paragino nediskriminuojančio elgesio standartą grįsti nuostatomis, reikšmingomis saugant homoseksualius karius ir užtikrinant discipliną. Toks elgesys esą apima pagarbą ir toleranciją kitiems. „Heteroseksualų turėtų būti reikalaujama toleruoti homoseksualius asmenis, tačiau visas personalas, įskaitant homoseksualius asmenis, turėtų aiškiai suprasti, kad karinė tarnyba nėra vieta savo seksualinei orientacijai demonstruoti, seksualumui reikšti“, - pažymėjo jis.

Amerikiečiai homoseksualų stengėsi nematyti

Europos žmogaus teisių teismas dar 1999 m. ir kelis kartus vėliau draudimą homoseksualams tarnauti kariuomenėje pripažino neteisėtu. Kariuomenėje tarnaujantys asmenys turi teisę į privatumą, kitaip tariant, vadovybė neturi domėtis karių seksualine orientacija.

Pernai gruodį JAV Kongresas pritarė istoriniam prezidento Baracko Obamos planui pirmą kartą leisti savo orientacijos neslepiantiems homoseksualams tarnauti kariuomenėje. Taip buvo panaikinta nuo 1993-iųjų galiojusi politika „Don't ask, don't tell“ („Tu neklausk, o aš nesakysiu“). Pagal ją, armijos vadovybė nebeturėjo teisės naujokų klausinėti apie seksualinę orientaciją. Taip homoseksualai bent teoriškai galėjo tarnauti tėvynei – jei tik niekam neatskleisdavo savo orientacijos. Priešingu atveju buvo galima pradėti tyrimą, o patvirtinus homoseksualumą karys būdavo šalinamas iš armijos. 1993-2005 m. iš tarnybos JAV kariuomenėje pasitraukė arba buvo priversti pasitraukti daugiau nei 10 tūkst. homoseksualų.

Minėtos politikos šalininkai tvirtino, kad homoseksualai kariuomenėje gali pakenkti komandinei dvasiai ir moralei – neva gėjus tarp karių jausis lyg heteroseksualus vyras tarp šimtų patrauklių moterų. Be to, galvota, kad dauguma karių yra nusiteikę homofobiškai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"