TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Degalai teka ir pro užsuktą čiaupą

2011 07 13 0:00
Pirkti degalus "iš po skverno" įpratusius tautiečius draudimas išvežti iš Baltarusijos benziną ir dyzeliną pernelyg neišgąsdino. Pigesnių degalų jie įgudo gauti kitais kanalais.
Erlendo Bartulio nuotrauka

Jau mėnuo, kai "pasatinių benzinvežių" savininkams baigėsi aukso dienos, - Baltarusijos valdžia apribojo degalų išvežimą iš šalies. Tačiau nelegaliai parduodamo benzino ir dyzelino Lietuvoje nestinga.

Baltarusijos draudimas išvežti degalus ir kai kurias kitas prekes Lietuvoje buvo sutiktas dvejopai. Degalinių valdytojai ir legaliai parduodamą benziną bei dyzeliną perkantys vairuotojai apsidžiaugė, kad bus užsuktas į Lietuvą plūstančių degalų kontrabandos čiaupas. Tuo metu Dzūkijos gyventojai ir sunkiai galą su galu suduriantys piliečiai gailėjosi praradę papildomų, o kartais ir vienintelių pajamų šaltinį bei galimybę pigiau pasipildyti automobilio baką. Tačiau degalų srautas toliau plūsta į Lietuvą pro kitus kanalus.

Išpirkdavo viską

Prieš daugiau kaip pusmetį Lietuvoje degalų kainos pasiekė rekordines aukštumas, tad daug piliečių ėmė važinėti į gretimą Baltarusiją pirkti degalų ir kitų prekių. Laikui bėgant "verslininkų" metodai tobulėjo - prie sienos rikiavosi beveik vien seni "Volkswagen Passat" automobiliai, turintys didelius, iki 100 litrų talpos, degalų bakus. Gudresni vairuotojai juos dar praplėsdavo, bet krizės išsekinti Baltarusijos pasienio miestelių gyventojai jau nebesidžiaugdavo valiutos atsivežančių lietuvių vizitu, o pykdavo ant kaimynų, nes jie išpirkdavo ir taip trūkstamus maisto produktus.

Galiausiai neapsikentęs Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka nusprendė, kad toliau taip nebus, ir nuo birželio 12 dienos įvedė šalyje griežtus apribojimus dėl degalų bei kitų prekių išvežimo. Dabar sieną automobiliu galima kirsti tik kas penkias dienas, už papildomose talpyklose gabenamus degalus reikia mokėti muito mokestį, o kitoje valstybėje registruotų transporto priemonių vairuotojai benzino ar dyzelino gali nusipirkti vien už užsienio valiutą. Tai gerokai sumažino jų pelną, nes keičiant pinigus oficialiu kursu už litrą degalų tenka mokėti apie keturiasdešimt centų brangiau, negu moka vietiniai, nes "iš po skverno" už dolerį galima gauti gerokai daugiau.

Vietoj vienos kaimynės - kita

Tokios griežtos priemonės lyg ir turėjo sumažinti Lietuvoje išsikerojusią nelegalią prekybą degalais, tačiau degalinių tinklo "LUKoil" generalinis direktorius Ivanas Paleičikas gana skeptiškai įvertino tokią galimybę. Jo manymu, dalis anksčiau į Baltarusiją kursavusių "verslininkų" ims važinėti į Kaliningrado sritį. "Iš Baltarusijos išvežti uždraudė, o iš Kaliningrado - ne. Lietuvos gyventojai ten kaip anksčiau, taip ir dabar vyksta pirkti pigesnių degalų. Jei būtų uždrausta išvežti juos ir iš Kaliningrado, tada padėtis tikrai pasikeistų, bet to nebus", - svarstė pašnekovas.

Pasak I.Paleičiko, gerokai rimtesnis apynasris degalų kurjeriams būtų Vyriausybės planuotas apribojimas apmokestinti šeštą ir kitus tolesnius kartus per mėnesį valstybės sieną kertančių vairuotojų automobilių bakuose įvežamą benziną ar dyzeliną. "Be abejo, tai turėtų poveikį. Pagal automobilių srautus apskaičiavome, kad kas mėnesį į Lietuvą gali būti įvežama labai daug degalų, apie 300 tūkst. litrų", - tvirtino jis.

Visose Lietuvos degalinėse per mėnesį parduodama 1-1,2 mln. litrų degalų. Taigi galima apskaičiuoti, kad nelegalus benzinas ar dyzelinas varo net apie ketvirtadalį visų šalies transporto priemonių. Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad juodosios rinkos mastas labai aiškiai buvo matyti žiemą. "Kai spaudė šalčiai, gerokai padidėjo dyzelino pardavimas, nes vairuotojai nenorėjo gadinti savo automobilių neaiškios kilmės degalais", - sakė jis. Bet orams atšilus dalis pirkėjų vėl susiviliojo galimybe įsigyti degalų pigiau.

Poveikis neaiškus

I.Paleičikas nesiryžo prognozuoti, kokia dalis nelegalių degalų pirkėjų grįš į degalines. Kol kas dyzelino ir benzino pardavėjai neturi jokios statistikos, pagal kurią galėtų spręsti, ar padidėjo jų paklausa Lietuvos degalinėse Baltarusijai įvedus apribojimus. Tačiau pašnekovas mano, kad poveikis galėtų būti minimalus. "Dyzelino pardavimas šiek tiek kyla, bet tokia tendencija laikosi jau kurį laiką, nes atsigauna šalies ūkis. Taip pat padidėjęs dujų pardavimas. Tačiau taip yra ne dėl Baltarusijos", - dėstė pašnekovas. Pasak jo, tik rudens pradžioje bus galima matyti, kokios įtakos Lietuvos degalų rinkai turės gretimos valstybės teisės aktų pakeitimai.

Muitinės departamento ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovai taip pat nesiryžo prognozuoti, kaip minėtas apribojimas atsilieps Lietuvos ekonomikai. "Laikas parodys", - trumpai tarė VMI Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Darius Buta.

Nevaldomas srautas

Iki šiol laikas tekėjo verteivų naudai. Pastaraisiais mėnesiais litras nelegaliai parduodamo benzino kainavo 3,70-3,90 lito, litras dyzelino - 3,40-3,70 lito, taigi beveik litu pigiau negu Lietuvos degalinėse, bet daugiau kaip litu brangiau nei Baltarusijoje. Anksčiau apie litą siekusi "marža" pastaruoju metu šiek tiek pakilo, nes nuolat į gretimą šalį važinėjantys vairuotojai per parą pargabendavo iki 200 litrų degalų ir nebespėdavo patys jų išparduoti, todėl ėmė atsirasti "vadybininkų", degalų ir kitų atvežtų prekių perpardavėjų, atsiriekiančių dalį pelno.

Pavasario mėnesiais, atšilus orams, prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos rikiuodavosi dešimtys automobilių. Kai kuriems pasienio gyventojams kelionės į Baltarusiją buvo virtusios darbu. Patys pareigingiausieji per mėnesį spėdavo į gretimą šalį nuvykti net 50 ar daugiau kartų. Įsipylę degalų netoli sienos esančių miestelių degalinėse ir nusipirkę įvairių buities prekių, pigesnių maisto produktų, alkoholinių gėrimų bei cigarečių, "turistai" nieko nelaukdami traukdavo atgal. Muitinės departamento duomenimis, balandžio mėnesį iš Baltarusijos į Lietuvą įvažiavo 83,7 tūkst. lengvųjų automobilių (vidutiniškai 2,8 tūkst. per dieną), o gegužės mėnesį jų padaugėjo iki 96,1 tūkstančio (vidutiniškai 3,1 tūkst. per dieną). Šis komercinis turizmas gal būtų klestėjęs ir toliau, bet birželio viduryje įvestas apribojimas išvežti degalus gerokai sumažino "pasatinių banzinvežių" kiekį. Kelionės į Baltarusiją tapo ne tokios patrauklios ir dėl to, kad kaimynės valdžia ėmė riboti ir kitų prekių kiekį. Iš šalies galima išvežti vos du pakelius baltarusiškų cigarečių, o daugumą buities ir maisto prekių apskritai uždrausta išgabenti.

Per visą birželį į Lietuvą įvažiavo 80,3 tūkst. automobilių (vidutiniškai 2,7 tūkst. per dieną), o pirmąją liepos savaitę, iki liepos 7 dienos, - tik 15,1 tūkstančio. Kai statistiniai duomenys nebesimaišo su laikotarpiu be apribojimų, kaip birželį, matyti, kad srautas sumažėjo bent trečdaliu - liepą sieną kasdien kerta tik apie 1,9 tūkst. lengvųjų automobilių.

"Juodi" degalai - iš Kaliningrado

Tačiau juodojoje rinkoje degalų nestinga. Kodėl, nesunku suprasti pažvelgus į Pasienio punktų kontrolės direkcijos teikiamą informaciją. Daugumoje pasienio postų Kaliningrado link nusidriekusios didžiulės eilės automobilių. Pavyzdžiui, penktadienio popietę Panemunės poste reikėjo laukti apie 14,5 valandos.

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius neslėpė apmaudo, kad mūsų valstybės vadovai nesiryžta pažaboti akivaizdžiai veikiančių nelegalių prekeivių. Šie asmenys savo automobilių bakuose teisėtai gabena degalus per valstybių sieną, tik vėliau nusižengia įstatymams, kai išpila juos ir parduoda kitiems žmonėms. Niekam ne paslaptis, kokiu tikslu kerta sieną dauguma keliautojų į Baltarusiją ar Kaliningrado sritį, bet Vyriausybė, tikriausiai bijodama nepasiturinčios visuomenės dalies, vis delsia. Prieš kurį laiką buvo skelbti ketinimai leisti nemokamai vežti degalų lengvojo automobilio bake penkis sykius per mėnesį, o nuo šešto karto apmokestinti juos akcizu, muitu ir pridėtinės vertės mokesčiu, tačiau šiandien skambiai pristatyto projekto likimas neaiškus. "Kreipiausi į Vyriausybę, kad raštu atsakytų, kam konkrečiai pritarta, kas svarstoma, kas planuojama, tačiau vis girdžiu pasiteisinimus, esą dokumentai kažin kur nukeliavę, jų nėra ir panašius. Dabar viskas - kalbų lygio, - pasakojo L.Vosylius. - Gaila, kad mūsų problemas ima spręsti gretimos valstybės. Jei sumažės nelegali prekyba degalais, tai bus tik Baltarusijos nuopelnas."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"