TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Dėl apkaltos bręsta barikadų mūšis

2013 10 03 6:00
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Praėjus beveik pusmečiui, kai “Drąsos kelio” idėjinė vedlė Neringa Venckienė nesirodo tautos išrinktųjų buveinėje, Seimo vadovybė prabilo apie realią apkaltos galimybę.

Dar visai neseniai Seimo vadovai tikino, kad negali pašalinti iš Seimo dingusios N.Venckienės, tačiau dabar nuomonę pakeitė. Parlamento vadovybei vakar buvo pristatyta Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada dėl galimybės taikyti apkaltą šiuo metu, kaip spėjama, JAV, Čikagoje, esančiai „Drąsos kelio“ frakcijos seniūnei. Teisininkų nuomone, yra pagrindas pradėti apkaltos procesą parlamente nuo balandžio nesirodančiai N.Venckienei. Tai jau gerokai anksčiau konstatavo konstitucinės teisės žinovai. Frakcijų lyderių nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė. Vieni įsitikinę, kad tragikomišką situaciją privalu kuo greičiau taisyti, kiti nenusiteikę teisti žmogaus “už akių”.

Du būdai

Pasikalbėjęs su teisininkais Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas sakė, kad yra du būdai pradėti apkaltą – iniciatyvos turi imtis arba Etikos ir procedūros komisija (EPK), arba grupė parlamentarų. Anksčiau parlamento vadovas tvirtino, esą tokia procedūra neįmanoma nedalyvaujant pačiai N.Venckienei, tačiau vakar jau sutiko, kad galima apsieiti ir be jos. "Galima lygiagrečiai kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išvadų, bet procedūrą būtina pradėti. Dar, aišku, reikia atsiklausti prokuroro, ar ši procedūra netrukdys ikiteisminiam tyrimui", - kalbėjo V.Gedvilas. Šiandien rytą prieš plenarinį posėdį Seimo pirmininkas visų frakcijų atstovus kviečia pasitarti, kaip elgtis sprendžiant Seime nesirodančios parlamentarės klausimą.

Tačiau jau vakar kai kurių frakcijų lyderiai atvirai išdėstė savą šios problemos „matymo kampą“. Valdančiosios Darbo partijos įkūrėjas ir frakcijos seniūnas Viktoras Uspaskichas teigė nematąs pagrindo pradėti apkaltą N.Venckienei. Pasak jo, už apkaltą pasisakantis partijos bendražygis Seimo pirmininkas privalo užtikrinti, kad žmonių rinkti atstovai Seime būtų baudžiami tik rinkėjų valia, o ne apkaltos tvarka. V.Uspaskicho manymu, priimti sprendimą dėl parlamentarų likimo turi ne oponentai ir kolegos, bet rinkėjai. Priešingu atveju esą kyla interesų konfliktas.

Visuomenė nesupranta

Didžiausios valdančiosios Socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė sutinka, jog problema egzistuoja. „Negali būti, kad Seimo narys pusmetį ar ilgiau nelankytų posėdžių. Tokių precedentų dar neturėjome. Akivaizdu, jog šį klausimą reikia spręsti. Ir visuomenė nesupranta, kaip galima taip elgtis“, - LŽ dėstė parlamentarė. Tačiau nuo komentarų, kol nematė teisininkų išvadų ir argumentų, ji sakė susilaikysianti. Anot I.Šiaulienės, LSDP frakcija šio klausimo nėra svarsčiusi.

Valdančiosios „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Petras Garžulis mano, kad „už akių teisti žmogaus tikrai negalima“. Pasak „tvarkiečio“, narpliojant bylą, su kuria siejama N.Venckienė, yra žuvęs ne vienas žmogus. „O jei paaiškėtų, kad ir jos nėra tarp gyvųjų? Kaip tada jaustumėmės bandydami rengti apkaltą?“ - retoriškus klausimus kėlė P.Gražulis. Ir priminė, jog informacijos apie N.Venckienę ir jos dabartinį gyvenimą labai trūksta. „Tvarkietis“ piktinosi, kad prokurorai iki šiol nesiima ekstradicijos, kaip prašė N.Venckienės vyras. „Man tai labai keista“, - LŽ sakė jis.

Geriausia išeitis

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pirmasis seniūno pavaduotojas Jurgis Razma prognozavo, kad frakcijos kolegos greičiausiai pritars iniciatyvai rengti apkaltą N.Venckienei. „Kai Seimo narys savo viešais pareiškimais yra atsiribojęs nuo mūsų teisinės konstitucinės sistemos, jį laikyti tautos atstovu, gerbiančiu Konstituciją, sudėtinga. Manau, apkalta būtų paprasčiausias formalus šios problemos sprendimas“, - svarstė J.Razma.

Opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderis ir frakcijos Seime seniūnas Eligijus Masiulis taip pat įsitikinęs, kad „ta tragikomiška situacija pagaliau turi baigtis“. Jo teigimu, teisininkų išaiškinimas atveria kelią apkaltos procesui. „Paprastai kalbant, jei žmogus neina į darbą, anksčiau ar vėliau jis turi būti atleistas. Akivaizdu, kad N.Venckienės ėjimas į Seimą buvo nulemtas tik vieno aspekto – gauti teisinį imunitetą. Kai jį prarado, iškart ir dingo iš Seimo“, - kalbėjo E.Masiulis. Jei N.Venckienė norės apginti savo poziciją, ji, pasak liberalo, turės atvažiuoti ir pateikti argumentus, jei nenorės, tai galės padaryti per savo atstovus.

Privalo rodyti pavyzdį

Kaip LŽ yra sakęs konstitucinės teisės žinovas profesorius Vytautas Sinkevičius, Konstitucija numato tris pagrindus Seimo nariui pradėti apkaltos procesą. Jis galimas šiurkščiai pažeidus Konstituciją, sulaužius priesaiką ir paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas. Seimo narys, pradėdamas eiti pareigas, prisiekia gerbti Konstituciją ir įstatymus bei juos vykdyti. “Viena iš Seimo nario konstitucinių pareigų – dalyvauti plenariniuose posėdžiuose. Jei asmuo ilgą laiką be pateisinamos priežasties nevykdo šios pareigos, yra pagrindas teigti, kad jis pažeidžia Konstituciją ir sulaužo priesaiką”, - dėstė profesorius. Pasak jo, skelbti apkaltą galima ir ne Lietuvoje esančiam Seimo nariui. “Bendra taisyklė, kurios laikomasi, sako, kad kuo nors kaltinamas asmuo turi turėti teisę pasiaiškinti, pateikti įrodymus. Bet jei asmuo nesinaudoja jam suteikta galimybe, slepiasi, su juo neįmanoma susisiekti, jei vengia atvykti ir t. t., pačiame Statute numatyta, kad Seimas gali priimti sprendimus ir žmogui nedalyvaujant. Šiuo atveju nematyčiau konstitucinių, Statute numatytų kliūčių, kad apkaltos procesas būtų rengiamas ir asmeniui nedalyvaujant”, - aiškino profesorius.

V.Sinkevičiaus teigimu, nei Konstitucijoje, nei įstatymuose nėra pasakyta, kiek laiko Seimo narys turi nedalyvauti posėdžiuose, kad būtų galima apkalta. “Savo veikloje Seimas turi vadovautis konstituciniu atsakingo valdymo principu, negali toleruoti nesąžiningumo, neteisingumo, negali rodyti blogo pavyzdžio. Nemanau, kad būtų konstituciška laukti visą kadenciją, kai asmuo sąmoningai neatlieka nustatytų pareigų”, - pabrėžė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"