TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Dėl Kuršių nerijos pušų kovota kaip fronte

2006 05 06 0:00

LŽ spausdina ugniagesiams ir kariams visą naktį gaisrą padėjusio gesinti pajūrio gyventojo įspūdžius

Jau saulei leidžiantis su sūnumi pasukame perkėlos link. Ant kelto - tik specialusis transportas, vykstantis į gaisro vietą. Prisigretiname prie vienos iš rajonų ugniagesių komandos ir pasiryžtame jiems padėti.

"Sveiki atvykę į pragarą"

Kitoje Kuršių marių pusėje burzgia motorai. Palei krantinę viena po kitos rikiuojasi ugniagesių cisternos. Jas vandeniu pripildo galingos siurblinės.

Už poros kilometrų pasiekiame dūmų zoną. Kažkoks vyriškis (be skiriamųjų ženklų) pamoja sukti miško link. Ten važiuoja ir daugiau cisternų. Proskynoje ties transformatorine stovi Neringos ugniagesiai. Vyrai su šypsena šūkteli: "Sveiki atvykę į pragarą!"

Dar už vieno posūkio pervažiuojame kopą ir įsukame į neseniai išpiltą keliuką. Jį ugnis jau peršokusi ir žole slenka pušelių link.

Skubiai tiesiamos guminės žarnos, vyrai lieja vandenį. Mano 18-metis sūnus čiumpa plaktuvą ir daužo liepsnas. Springstame nuo dūmų. Jie graužia akis ir gerklę.

Apsaugos priemonių niekas nedalijo. Kai kvėpuoti tampa nebeįmanoma, gelbėjamės pritūpdami. Lengvas vėjelis nuo marių šiek tiek gaivina. Bet jis gaivina ir liepsną - ši kiek tolėliau nuo mūsų kimba į pušis ir stojasi piestu iki pat medžių viršūnių. Atšokame, darosi nepakeliamai karšta.

Iš dūmų išnyra vienišas miškininkas suodinu veidu. Jis nešasi medžio šaką ir plaka degančią žolę. Vyriškis į šią vietą buvo siųstas atlaikyti ugnies škvalo, kad ji neperšoktų kelio... Žmogus aiškiai ištiktas nevilties. "Šitiekos metų triūsas nuėjo perniek. Kas jau čia ir atsodins?" - dejuodamas ir mosuodamas šakele žmogus nueina tolyn.

Liepsnos ir sprogimai

Virš galvų burzgia sraigtasparnis, sunkiai tempdamas pilną kaušą vandens. Sužiūrame į dangų su mintimi, kad tik ne mums kliūtų tie keli kubiniai metrai vandens. Juk per tirštus dūmus pilotas gali ir nepastebėti žmonių. Laimė, nuskrenda. Dirbame toliau. Šlapios nugaros, dūmai, karštis... Mus irgi jau apima neviltis.

Dar po vieno vėjo šuoro liepsnos šoka kelias dešimtis metrų aukštyn ir nuvilnija per mišką - palieka tik juodus stagarus. Apačioje rusena pavieniai židiniai.

Išgirstame sprogimą, netrukus - dar vieną. Suklūstame. Jokio įspėjimo apie sprogdinimo darbus nesame gavę. Tada suvokiame, kad sproginėja karo laikų sprogmenys ir kad būti šalia liepsnos - pavojinga. Nežinai, kada tau panosėje driokstelės.

Tarp pelenų - zuikis

Baigiasi vanduo, todėl nieko nelaukdami grįžtame prie krantinės. Pirmyn ir atgal susidaro apie 16 kilometrų. Kai cisterna pripilama, pasukame vėl tuo pačiu keliu.

Vaizdas jau pasikeitęs. Liepsna ką tik peršoko kelią, viskas aplink tvoskia karščiu. Staiga tarsi nežemišką būtybę automobilio žibintai apšviečia mažą zuikutį. Kaip ilgaausis išgyveno šį košmarą, tik jis vienas žino. Gyvūnas nuliuoksi karštais pelenais.

Aukštai ant kopos liepsnos verpetai šoka neįtikimą šokį. Ant keliuko pasirodo pasieniečių ekipažas, apžergęs keturratį visureigį. Vyrai įspėja, kad čia būti pavojinga - jei ugnis grįžtų, mes jau nepabėgtume. Jie parodo kelią, kaip saugiai išvažiuoti į plentą.

Sustojame aukščiausioje vietoje. Iš čia puikiai matyti, kaip ugnies siena ritasi mūsų link. Nutariame niekur nesitraukti ir atremti liepsnas prie plento, išsaugoti nors kiek paplentės pušų. Prie mūsų ima rikiuotis kitų rajonų ugniagesiai.

Drauge stipresni

Pasirodo kariai savanoriai, nešini kastuvais. Jauni energingi vyrukai smagiai darbuojasi naikindami ugnies židinius kitapus plento, jau išdegusiame plote. Jie užsidėję respiratorius. Paprašome vado ir mus sušelpti šiomis apsaugos priemonėmis. Kai gauname, pasijuntame geriau. Nors akis ir toliau peršti, kvėpuoti pasidaro lengviau.

Atvyksta Mažeikių, Kelmės, Šiaulių ugniagesių komandos. Jos stoja šalia jau išsirikiavusių Klaipėdos, Telšių, Šilutės, Neringos komunalininkų ir kitų ekipažų. Būdami visi drauge jaučiamės drąsesni, stipresni. Vyrai ima juokauti. Stovime lyg fronto ugnies linijoje - su viltimi atkovoti nors mažą ruoželį žalumos nuo viską ryjančio priešo.

Išgirstu kalbant rusiškai. Pasidomiu, iš kur tie vyrai. "Iš Rybačio parko, - atsako Rusijos piliečiai. - Atsiliepėme į kvietimą padėti". Rusai kraipo galvas: juk negalima vien kalninių pušų auginti, reikia lapuočių kuo daugiau įterpti. Štai ir moko gamta. "Turi būti medžių rūšių įvairovė, tada nebus tokių pasekmių", - kaip pirštu į akį duria kaimynai.

Nors ir nedidelė pergalė

Iš privažiavusio mikroautobuso verslininkai dalija sumuštinius, gėrimus. Pasinaudojame jų vaišingumu. Troškulys jau seniai kankina.

Tuo metu ugnis apačioje šoka kerintį šokį. Jos pažiūrėti ant ugniagesių automobilių ropščiasi kariai ir gelbėtojai. Kai kurie traukia telefonus ir fotografuoja.

Retkarčiais vis nuaidi sprogimas. Ugnis artėja, įtampa didėja. Nutariama pjauti proskynas ir pasitikti liepsną kuo toliau nuo kelio. Klaipėdiečiai, telšiškiai, mažeikiškiai, apsiginklavę motoriniais pjūklais, neria į tankmę. Kelią jiems apšviečia galingi prožektoriai. Netrukus kas keliasdešimt metrų atsiranda proskynos, per kurias galime nutiesti žarnas.

Kai vėjas trumpam nuščiūva ir liepsnos nusileidžia prie žemės, iš visų automobilių žarnų šauna čiurkšlės vandens. Į dangų pakyla kibirkštys - tai paskutinio ugnies pasispardymo ženklas.

Žalia pakelės juosta ties poilsio aikštele atkovota. Vyrai braukia prakaitą ir ašarą, dūmų ar pergalės džiaugsmo išspaustą...

Paryčiais grįžtame namo. Pavargę, prasmirdę dūmais, bet nelygioje kovoje su šimtmečio gaisru pasiekę pergalę, nors ir menkutę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"