TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Dėl laisvės kovų dalyvio statuso kreipėsi virš 70 žydų gelbėtojų

2014 08 17 13:19
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Per pusantro mėnesio, kai galioja įstatymo pataisa dėl žydų gelbėtojų pripažinimo laisvės kovų dalyviais, sulaukta per 70 prašymų dėl šio statuso suteikimo.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) dokumentų rengimo grupės pirmininkas Gintaras Šidlauskas BNS sakė, kad Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus dar gegužę jiems pateikė Lietuvoje gyvenančių žydų gelbėtojų sąrašą. Jame buvo 135 pavardės.

Registrų centro užklausus duomenų apie šiuos asmenis, paaiškėjo, kad 25 žmonės jau mirę.

„Man buvo aišku, kad ta informacija (apie priimtą įstatymo pataisą - BNS) žmonių nepasieks. Turėdami adresus visiems jiems parašėme, kad yra priimta pataisa, kad, mūsų duomenims, jūs gelbėjote žydus, nusiuntėme atmintinę, kokius dokumentus pateikti, anketą, kurią reikia užpildyti, ir kokiu adresu atsiųsti. Per liepos mėnesį išsiuntėme 108 laiškus. Iš jų atsiliepė, pateikė dokumentus 72 asmenys“, - pasakojo G.Šidlauskas.

Tarp besikreipusiųjų devyni prašymai buvo dėl laisvės kovų dalyvių statuso suteikimo po mirties. Dėl to kreipėsi mirusiųjų vaikai.

„Apie 40 žmonių kol kas išvis neatsiliepė. Palauksime rudens ir rašysime dar kartą“, - sakė G.Šidlauskas.

Jis atkreipė dėmesį į asmenų, kurie gelbėjo žydus, gimimo metus. Šių žmonių amžius verčia kuo skubiau sutvarkyti dokumentus. Tarp besikreipusiųjų į LGGRTC yra 102 metų žydų gelbėtojas.

„Gelbėjimo procese dalyvaudavo visa šeima. Visų pirma tėvai, kurie, galima sakyti, visi jau mirę, ir vyresnio amžiaus vaikai“, - teigė G.Šidlauskas.

Būtent žydų gelbėtojų vaikai, kuriems karo metais buvo daugiau nei 10 metų, ir pretenduoja į laisvės kovų dalyvių statusą.

Visi besikreipiantieji užpildo specialią anketą, pateikia asmens dokumentų kopijas, prideda sertifikatus, kad jie pripažinti pasaulio teisuoliais, kad yra apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) dokumentų rengimo grupės darbuotojai bylą dar papildo medžiaga iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus, ištraukomis iš įvairios literatūros apie žydų gelbėjimą ir pan.

„Mūsų rūpestis įteisinti jiems tą statusą, mes jau nebesvarstome klausimo - gelbėjo jie ar ne. Mes priimame vienareikšmiai, kad jie ir tarptautiniu, ir mūsų valstybės mastu pripažinti gelbėtojais. Mums tik reikia kuo skubiau pripažinti laisvės kovų dalyvio statusą, kad galėtume Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai teikti jų dokumentu antro laipsnio valstybinei pensijai paskirti. Ta antro laipsnio valstybinė pensija yra priedas prie senatvės pensijos - 400 litų kas mėnesį“, - aiškino G.Šidlauskas.

Rugpjūčio pabaigoje planuojama surengti Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) dokumentų rengimo komisijos posėdį, per kurį būtų patvirtinti pirmieji teikimai laisvės kovų dalyvių statusui gauti. Rugsėjo pradžioje LGGRTC direktorė turėtų pasirašyti įsakymus dėl tokio statuso suteikimo. Rugsėjo pabaigoje Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją turėtų pasiekti teikimas statuso turėtojams skirti valstybinę pensiją. Po to susirinkusi valstybinių pensijų komisija priims sprendimą dėl pensijų skyrimo.

Birželį Seimas priėmė Pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo papildymą, kuriuo nutarta žydų gelbėtojams suteikti laisvės kovų dalyvio statusą bei tuo pačiu teisę į valstybinę pensiją. Pataisa įsigaliojo liepos 1 dieną.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, holokausto aukų gelbėtojų valstybinėms pensijoms mokėti kasmet papildomai reikės apie 860 tūkst. litų.

Ministrų kabinetas iš pradžių buvo pasiūlęs Seimui stabdyti įstatymo svarstymą dėl lėšų trūkumo, bet tokia Vyriausybės pozicija sulaukė pasmerkimo viešojoje erdvėje.

Kritikai atkreipė dėmesį, kad valdžia rado lėšų pakelti politikų ir valstybės tarnautojų algoms, bet nesutinka paremti žmonių, kurie gynė lietuvių tautos garbę karo metais. Tuomet Vyriausybė projektą persvarstė ir jam pritarė.

Per Antrąjį pasaulinį karą naciai, neretai talkinami vietos kolaborantų, išžudė apie 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų. Karo metais buvo išgelbėti apie 8 tūkst. Lietuvos žydų, dar maždaug tiek pat liko gyvi, nes spėjo pasitraukti į Sovietų Sąjungos gilumą.

Izraelyje įsikūręs Holokausto studijų centras "Yad Vashem" už žydų gelbėjimą pasaulio teisuoliais yra pripažinęs 865 lietuvius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"