TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Dėl Lukiškių aikštės kryžiuojamos ietys

2015 03 27 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Artėjantį Nepriklausomybės šimtmetį Lietuva gali pasitikti taip ir nesutvarkiusi reprezentaciniams renginiams numatytos centrinės – Lukiškių – aikštės. Nors šios vietos rekonstrukcijos planai skelbiami jau kelis dešimtmečius, aikštė ir toliau nelabai keičiasi nuo tada, kai virš jos kilo Lenino paminklas.

„Jokios informacijos iš atsakingų institucijų, kad būtų pradėta rengtis įgyvendinti projektus, neturiu“, - „Lietuvos žinioms“ tvirtino Nacionalinės premijos laureatas Rolandas Palekas. Jo vadovaujamos „ARCH studijos“ projektas „Ramybė“ – architektūrinis Lukiškių aikštės sutvarkymo sprendimas – dar 2011 metais buvo paskelbtas Aplinkos ministerijos organizuoto konkurso nugalėtoju. Po dvejų metų kitos valstybės institucijos – Kultūros ministerijos – rengto Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo konkurso, skirto meninės idėjos projektui atrinkti, laimėtoju buvo pripažintas skulptorius profesorius Vidmantas Gylikis, pristatęs skulptūrą „Tautos dvasia“.

Nuo tada valstybės institucijos nepadarė nieko, kad atrinkti projektai būtų pradėti įgyvendinti ir Lukiškių aikštė sutvarkyta iki numatytos datos – 2018 metais planuojamo iškilmingai paminėti Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio. „Nors konkursai įvyko, šiandien galutinio sprendimo dėl Lukiškių aikštės rekonstrukcijos nėra. Viena didžiausių problemų yra tai, kad visuomenė turi labai skirtingas aikštės sutvarkymo vizijas. Viena visuomenės dalis pageidauja jaukios laisvalaikio erdvės miesto centre, kita ten norėtų matyti amžinosios ugnies aukurą, Laisvės kovotojų atminimo įamžinimą. Kultūros ir Aplinkos ministerijų konkursais bandyta ieškoti bendro šių pozicijų vardiklio, ir tam tikra prasme pavyko tai padaryti – laimėtojai išrinkti, tačiau dėl to, kad visuomenės grupės turi radikaliai skirtingą aikštės viziją, konkurso rezultatais liko nepatenkintos abi", - taip į LŽ klausimą apie Lukiškių aikštės rekonstrukcijos perspektyvas atsakė Vyriausybės kanceliarijos Spaudos ir komunikacijos skyriaus vedėjas Antanas Martusevičius.

Skirtingi požiūriai

Dar 1999 metais Seimas, neapsikęsdamas tuometės Vilniaus valdžios dvejonių dėl Lukiškių aikštės paskirties, pasiūlė šią erdvę formuoti kaip pagrindinę reprezentacinę Lietuvos valstybės aikštę su laisvės kovų memorialiniais akcentais. Vėliau rengtose koncepcijose buvo fiksuota, kad atnaujintoje aikštėje turėtų vykti iškilmingos ceremonijos, prie iškilsiančio paminklo Laisvei valstybės vadovai ir svečiai per šventes dėtų vainikus ir gėles žuvusiesiems kovose už Tėvynės laisvę atminti.

Visuomenės nuomonė dėl šios koncepcijos radikaliai išsiskyrė. Dalis konservatyvesnių piliečių, ypač politinių kalinių ir tremtinių organizacijų atstovai, aikštės rekonstrukcijos vizijose matė amžinosios ugnies, nežinomo kareivio kapo simboliką, istorikai pageidavo visų Lietuvos kovų už laisvę epochų, valstybės laisvės gynimo atspindžių. Kita visuomenės dalis kalbėjo apie „gyvą“ aikštę – žalią erdvę, skirtą rekreacijos reikmėms.

„Parengus projektą buvo – ir vis dar tikiuosi, kad yra – pavykę rasti bendrą kalbą su įvairiomis visuomenės grupėmis. Mūsų darbas gana universalus: taupiai suprojektuota erdvė, kuriai įrengti nereikėtų brangių investicijų. Aikštė numatyta pačiai įvairiausiai veiklai, tad sunkiai įsivaizduočiau, ką būtų galima padaryti geriau“, - LŽ tvirtino 2011 metais vykusio Lukiškių aikštės sutvarkymo idėjinio projekto konkurso laimėtojo - projekto „Ramybė“ - autorių grupės vadovas R. Palekas.

Jo ir kolegų parengtame projekte siūloma išryškinti susiklosčiusius Lukiškių aikštės erdvės bruožus: trapecijos formą su aplink augančiomis liepomis, o vidinį jos perimetrą išskirti naujomis liepų eilėmis. Aikštę norima išgrįsti vadinamuoju bruku – akmens riedulių grindiniu su marmuro elementais ir įsiterpiančiomis pievelėmis.

Į šį projektą turėtų būti įkomponuotas ir Lietuvos laisvės kovotojų atminimui įamžinti skirtas projektas – 2013-aisiais atrinkta V. Gylikio skulptūra „Tautos dvasia“, simboliškai vaizduojanti skrendantį paukštį. Būtent šis modernistinis kūrinys sukėlė daug prieštaringų vertinimų.

Nenori asociacijų su Leninu

„Dėl R. Paleko pasiūlytos architektūrinės vizijos neturiu nuomonės, bet dėl meninio projekto abejonių yra – nematau reikalo to slėpti. Vis dėlto, manau, bent architektūrinį aikštės sutvarkymo projektą jau galima įgyvendinti. Meninę dalį būtų galima peržiūrėti, kad skulptūra atitiktų tai, kas surašyta aikštės rekonstrukcijos koncepcijoje, nes dabartinis kūrinys jai prieštarauja. Ten turėtų būti paminklas, skirtas laisvės kovoms įamžinti, bet nieko panašaus dabar nėra“, - LŽ dėstė Seimo parlamentinės grupės "Už istorinę atmintį ir teisingumą" pirmininkas istorikas Arvydas Anušauskas.

Skulptūros „Tautos dvasia“ autorių prof. V. Gylikį skaudina nesibaigianti kritika. „Nenoriu pūstis, tačiau mano darbas buvo geriausias. Tiesa, kai sužinojau tapęs laimėtoju, pagalvojau: „Na, dabar tai prasidės!“ Taip ir nutiko. Mano darbas ir R. Paleko projektas papildo vienas kitą – taip ir buvo paaiškinta liaudžiai. Bet ir toliau kritikuojama, jog tai per daug abstraktu, naujoviška, gal norima kai ko tradiciškesnio. Yra toks jausmas, kad kai kuriuos žmones, net politikus varžo jei ne vidinis užsispyrimas, tai nenoras suprasti“, - kalbėjo autorius.

Vis dėlto V. Gylikis tikino neketinantis nusileisti dėl skulptūros. „Žinau aiškiai, jog visiems neįtiksiu. Kitas dalykas - nesinori aikštėje asociacijų, kad štai stovėjo ant postamento Leninas, jį nugriovėme ir užkėlėme Vytį ant to paties kuolo. Tai būtų primityvus sprendimas“, - teigė skulptorius.

Politikai bijo rizikuoti

Kaip LŽ nurodė Vyriausybės kanceliarijos atstovas A. Martusevičius, šiuo metu nėra juridinio pagrindo laikyti įvykusių konkursų rezultatus negaliojančiais ir skelbti naujus konkursus: „Dabar reikia spręsti klausimus dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo darbų organizavimo. Atkreiptinas dėmesys ir į Lukiškių aikštės sutvarkymo darbams būtinas lėšas. Projektavimo darbams reikėtų apie 600 tūkst. eurų, skulptūrai pastatyti - dar apie 300 tūkst. eurų.“

Architekto R. Paleko manymu, aikštės rekonstrukcijai atlikti tereikia politinės valios įgyvendinti projektus, atrinktus per konkursus. „Vyriausybė turi imtis juos realizuoti. Žinoma, Lukiškių aikštė yra tokia vieta, apie kurią reiškiama nepaprastai daug skirtingų nuomonių, todėl kad ir ką ten darytum, šimtaprocentinio pritarimo vis vien nesulauksi. Galbūt politikai dėl to ir nenori rizikuoti“, - svarstė projekto autorius.

***

Pasirengimas Lukiškių aikštės rekonstrukcijai

1995 metais Vilniaus savivaldybė surengė konkursą, skirtą Lukiškių aikštės paskirčiai suformuoti.

1996 metais Vilniaus taryba priėmė nutarimą sukurti Lukiškių aikštėje tautos kančias įamžinantį memorialą.

2000-aisiais valdančiosios Tėvynės sąjungos (konservatorių) iniciatyva Seimas priėmė Lukiškių aikštės įstatymą, bet jį vetavo prezidentas Valdas Adamkus, motyvuodamas tuo, kad aikštė priklauso savivaldybės kompetencijai.

2008 metais Vilniaus savivaldybė paskelbė Lukiškių aikštės sutvarkymo projekto konkursą. Aikštę ketinta rekonstruoti iki 2009-aisiais vykusių Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio renginių, bet sumanymas nebuvo įgyvendintas.

2010 metais Lukiškių aikštės sutvarkymo konkursą ėmėsi organizuoti Vyriausybė. Ji pavedė Aplinkos ir Kultūros ministerijoms surengti architektūrinį-urbanistinį bei meninės idėjos konkursus.

2011 metais Aplinkos ministerija architektūrinio projekto konkurso nugalėtoju paskelbė „ARCH studijos“ projektą „Ramybė“.

2013 metais Kultūros ministerija meninės idėjos konkurso nugalėtoju paskelbė Vidmanto Gylikio skulptūrą „Tautos dvasia“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"