TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Dėl nelegalių statybų Neringoje ietis laužo valstybės institucijos

2014 12 09 8:00
Boteliai Preiloje. Wikimedia Commons nuotrauka

Gyvenamųjų vietovių ir infrastruktūros plėtrą Juodkrantėje, Nidoje, Pervalkoje, Preiloje ar Smiltynėje apibrėžia nuo 2012 metų galiojantis Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas. Darbo grupei, vadovaujamai premjero patarėjos Jūratės Juozaitienės, nusprendus siūlyti Vyriausybei jį pakeisti, paveldosaugininkai perspėja, kad visuomenei siunčiamas pavojingas signalas.

Tai nudžiugintų nekilnojamą turtą nelegaliai pastatytuose objektuose Neringoje įsigijusius asmenis, kuriems nereikėtų išsikelti iš namų, tačiau, pasak specialistų, būtų pamintas įsipareigojimas saugoti į pasaulio kultūros paveldą įrašytą teritoriją. Valstybinės kultūros paveldo komisijos (VKPK) pirmininkės Gražinos Drėmaitės teigimu, Kuršių Nerija reikia ne tik didžiuotis, bet ir jausti atsakomybę už jos išsaugojimą. Tuo tarpu darbo grupės siūlymas negriauti nelegalių statinių, anot paveldosaugininkės, yra paprasčiausias teisinis nihilizmas. Iki šios dienos nugriautas tik vienas iš penkių neteisėtais pripažintų pastatų, esantis UNESCO saugomoje Juodkrantėje.

Darbo grupėje – ir Neringos savivaldybės atstovai

Premjero sudarytoje darbo grupėje – 17 asmenų, atstovaujančių Vyriausybės kanceliarijai, Aplinkos, Kultūros, Žemės ūkio, Teisingumo ministerijoms bei Neringos savivaldybei. 2013 metais sudarytame pradiniame darbo grupės sąraše pastarųjų nebuvo, tačiau pagal 2014 metų lapkričio 6 dienos ministro pirmininko potvarkį joje dirba du Neringos savivaldybės atstovai. „Tie, kurie turėtų už nelegalias statybas atsakyti, sprendžia, kaip neatsakyti“, – teigia VKPK Informacijos analizės tarnybos skyriaus vedėjas Gediminas Jucys.

Būtent Neringos savivaldybę paveldosaugininkai įvardija kaip kaltininkę šioje situacijoje, išdavusią leidimus nelegalioms statyboms. Pastarosios atstovai remiasi nelegaliais detaliaisiais planais, kuriuos taip pat tvirtina savivaldybė. „Nemanau, kad tai buvo padaryta be Kultūros paveldo departamento (KPD) žinios“, – sako G. Drėmaitė.

Dabartinis Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, pagal kurį turėtų būti nugriauti penki iš keturiasdešimties neteisėtai pastatytų objektų UNESCO saugomoje teritorijoje, turėtų būti keičiamas pagal naują, KPD užsakymu rengiamą planą. G. Drėmaitės teigimu, jei KPD užsako planą, galintį įteisinti nelegalius statinius, vyksta „politikavimas“. VKPK pirmininkė yra nusivylusi KPD dėl prisitaikymo prie nelegalių veiksmų, „vietoje to, kad stovėtų mūru ir mes petys į petį gintume kultūros paveldą“.

Kultūros paveldo departamentas: griauti nereikia

Galiojantis Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas yra parengtas dalyvaujant KPD, tačiau dabar patys jo atstovai siūlo pokyčius. Pasak KPD direktorės pavaduotojo ir minėtos darbo grupės nario Algimanto Degučio, planą reikia keisti todėl, kad jis prieštarauja... šiuo metu rengiamam planui. A. Degutis aiškina, jog du planai, net jei vienas galioja nuo 2012 metų, o kitą KPD užsakymu rengia valstybės įmonė „Lietuvos paminklai“, negali skirtis: „Jei skiriasi sprendiniai, žmonėms atsiranda neaiškumų ir kyla ginčas tarp dviejų valstybės institucijų (KPD ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (VSTT) – red.), kuri atsako už vertybių teritorijos apsaugą.“

KPD atstovui kyla klausimas, kodėl reikia griauti nelegaliais pripažintus pastatus: „Tos statybos nėra savavališkos, jos yra neteisėtos. Skirtumas toks, kad visoms toms statyboms buvo išduoti leidimai, suderinti institucijų. Tai reiškia, kad priėmus sprendimus juos griauti, iš biudžeto turės būti tiems žmonėms kompensuota. Kodėl reikia mokėti, jei nėra dokumento, kuris pasakytų, kad kažką tos statybos žaloja?“. Anot jo, teismas vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais, o pakeitus planą neliks ir teisinio pagrindo juos griauti ir valstybei už tai mokėti. Aplinkos ministerija ir jos įstaigos, jo teigimu, negalinčios reikalauti tų pastatų nugriovimo, nes dabar galiojantis planas „numato tik priemones ir kryptis, o ne paveldosauginius reikalavimus“.

Saugomos teritorijos: nereikia blaškytis

Gražina Drėmaitė. / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Tuo tarpu VSTT vyriausioji patarėja Rūta Baškytė taip pat dalyvaujanti premjero sudarytoje darbo grupėje su nelegaliomis statybomis susijusiems klausimams spręsti, teigia, jog plano keisti nereikia, nebent galvoti apie jo korektūrą atskirais atvejais. „Dabartiniame plane sprendiniai koncentruoti ir jis užtikrina buvusios planavimo schemos sprendinių tęstinumą“, – sako R. Baškytė. Ji kelia klausimą, ką galvoti visuomenei, kai vieną dieną sakoma, jog Kuršių nerijos paveldą reikia saugoti, o kitą dieną – jau nebe. Žmonėms kyla klausimas, kam vargti, jei net specialistai nežino, ar tai vertinga.

„Nuo 2012 metų vertybės nepasikeitė, išskirtinė vertė išliko kokia buvusi. Dabar mes truputį prisimerkiame ir sakome, kad nieko neįvyko. Aš nesuprantu to kaitaliojimo. Juk ne dešimt metų praėjo, niekas nesugriuvo ir nepasikeitė. Jeigu mes blaškysimės iš vienos pusės į kitą, tai bus negerai“, – kalba aplinkosaugininkė. Pasak jos, nors situacija skaudi, valstybei ji davė labai daug: „Mes išmokome kitaip žiūrėti į teritorijų planavimo procesą, statybas, bent jau galvoti apie atsakomybę. Anksčiau buvo net toks posakis, „statyk, vis tiek niekas nenugriaus“. Čia, aišku, kiek kitas atvejis ir labai skaudu, kad tarnautojai lengva ranka šitaip padarė, nepaisant to, kad teisės aktai taip elgtis neleido“.

Jokios neteisybės žmonių atžvilgiu

Nekilnojamą turtą nelegaliai pastatytuose pastatuose įsigiję gyventojai priešinasi jų nugriovimui. Keliamas klausimas, kodėl šioje situacijoje pralaimi paprasti žmonės, o ne valdininkai. Kaip teigia G. Drėmaitė, susirūpinimas teisingas ir atsakyti turi ne namus ar butus nusipirkę žmonės ar mokesčių mokėtojai, iš kurių pinigų būtų kompensuojami jiems sukelti nuostoliai, o valdininkai, savo parašais uždegę žalią šviesą nelegalioms statyboms. Jai antrina ir R. Baškytė: „Tokios skaudžios pamokos reikalingos, tačiau negali būti neteisybės žmonių, teisėtai įsigijusių turtą, atžvilgiu. Reikia galvoti, kaip padaryti, kad nebūtų pasielgta grubiai“.

Nelegalūs statiniai Neringoje, kurių likimas svarstomas šiuo metu – tik dar viena gija besitęsiančio teisinio nihilizmo pynėje. Valstybinė kultūros paveldo komisija dar 2005 metais pateikė sprendimą, kuriame kritikuojami Neringos savivaldybės parengti teritorijų planavimo dokumentai, kuriais įteisinta statybų plėtra Gintaro įlankoje, miško parko teritorijoje Juodkrantėje. Atkreiptas dėmesys, kad paplitęs pastatų naudojimas ne pagal paskirtį, pavyzdžiui, automobilių stovėjimo aikštelės užstatytos gyvenamaisiais pastatais arba išparduodamos patalpos, nors leidimas tam nebuvo gautas, kaip, pavyzdžiui, Preilos botelių atveju.

Nepritarimą keisti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą yra išreiškęs ir kitas darbo grupės narys Romas Pakalnis, UNESCO komisijos Lietuvoje pirmininkas. Darbo grupės vadovė J. Juozaitienė yra teigusi, jog daugeliu atveju dėl nelegalių statinių galima sudaryti taikos sutartis, tačiau jos turi remtis teisiniu pagrindu – pakeistu tvarkymo planu. Pasak jos, nutarimo projektą dėl minėto plano keitimo parengti pavesta Aplinkos ministerijai iki gruodžio 19 dienos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"