TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Dėl nevienodų egzaminų kreipsis į teismą

2013 02 22 12:26
G.Steponavičiaus teigimu, D.Pavalkis pasirašė įsakymą "be jokios ekspertinės ir teisinės analizės." / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Švietimo ministro įsakymas, kuriuo lengvinamos lietuvių kalbos egzamino užduotys tautinių mažumų moksleiviams, bus skundžiamas teismui, penktadienį pranešė buvęs ministras liberalas Gintaras Steponavičius.

"Seimo opozicija - tiek liberalai, tiek kalbamės su konservatoriais - būsime talkininkai visuomeninėms organizacijoms kreipiantis į teismą", - BNS sakė buvęs ministras liberalas Gintaras Steponavičius.

Anot G.Steponavičiaus, ministro Dainiaus Pavalkio įsakymu numatant išimtis atsisakoma vieningo lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, o tai neatitinka Švietimo įstatymo nuostatos, kad "mokymosi pasiekimų patikrinimai organizuojami vienodi visų mokomųjų kalbų mokyklų mokiniams".

Be to, liberalo nuomone, įsakymu pažeidžiami abiturientų teisėti lūkesčiai, nes mokslo metų pradžioje moksleiviai pasirašytinai yra supažindinami su egzamino programa. Kiti teisės aktai, pasak buvusio ministro, draudžia likus keliems mėnesiams iki egzaminų sesijos pradžios daryti esminius pakeitimus.

Šią savaitę D.Pavalkio pasirašytas įsakymas numato, kad tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomas žodžių skaičius lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino rašinyje bus ne mažiau kaip 400 žodžių - lietuviškų mokyklų moksleiviams nustatytas minimalus žodžių skaičius paliekamas šimtu didesnis.

G.Steponavičiaus teigimu, toks sprendimas priimtas "be jokios ekspertinės ir teisinės analizės".

"Vilnijos" draugijos vadovas Kazimieras Garšva BNS sakė, kad konsultuojasi su teisininkais dėl skundų teismui ir lygių galimybių kontrolierei.

"Tariamės, renkame duomenis, bus pateikta, kai sutvarkysime. Teismui turi patys abiturientai skųsti, turėsime dar derinti su advokatais", - sakė jis.

Ankstesnės Vyriausybės kadencijos metu buvo nuspręsta, kad po dvejų metų perinamojo laikotarpio, kuris baigiasi šiemet, egzaminas lietuviškų ir nelietuviškų mokyklų moksleiviams bus vienodas, bet numatytas aštuonerių metų pereinamasis laikotarpis egzaminų vertinimui.

Naujuoju įsakymu paliekamos nuostatos, kad vertinant tautinių mažumų mokyklų abiturientų darbus bus taikoma žemesnė kartelė.

Teisininkas, Mykolo Romerio universiteto docentas Laurynas Biekša sakė manantis, kad atsižvelgiant į tarptautinę ir nacionalinę teisę, egzamino palengvinimai gali būti pateisinami, bet jie turėjo būti įtvirtinti įstatymo lygiu.

"Europos Tarybos, Jungtinių Tautų konvencijų ir Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo prasme, švietimo ministro įsakymo normos turinys turėtų būti vertinamas kaip laikina specialioji priemonė, kuri nepažeidžia lygių galimybių principo", - BNS sakė L.Biekša.

Jo nuomone, tokiu būdu valstybė "atsakingai įgyvendina savo įsipareigojimus tautinių mažumų apsaugos srityje", todėl norma vertintina teigiamai.

Anot tarptautinės teisės eksperto, diskriminaciją būtų galima įžvelgti, jei būtų nustatyta, kad specialioji priemonė sukuria išskirtinai palankias sąlygas, pavyzdžiui, jei panašaus pažangumo moksleiviai laikydami egzaminą nelietuviškose mokyklose gautų ženkliai geresnius įvertinimus.

"Jeigu specialioji priemonė tarp panašaus pažangumo abiturientų lygybės neiškreipia, pirmenybė turėtų būti teikiama tautinių mažumų požiūriui", - kalbėjo L.Biekša.

Vis dėlto, pasak jo, tokia speciali priemonė turėjo būti nustatyta įstatymu, o ne poįstatyminiu teisės aktu - tokį reikalavimą įtvirtina Lygių galimybių įstatymas.

L.Biekša neįžvelgė teisėtų lūkesčių principo pažeidimo, atsižvelgiant į įsakymo priėmimo laiką.

"Situacija nelietuviškų mokyklų moksleiviams ne bloginama, o gerinama, taigi jų teisėti lūkesčiai nenuvilti. O teigti, kad lietuviškų mokyklų moksleiviai turėjo kažkokį keistą teisinį lūkestį sulaukti mažesnės konkurencijos - manau, kad tai būtų per daug "išplaukęs" toks teisinis lūkestis", - sakė teisininkas.

Laikinai einanti vaiko teisių apsaugos kontrolierės pareigas Aušrinė Burneikienė BNS sakė, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga kol kas neketina skųsti ministro įsakymo, kad artėjant egzaminams, nebūtų sukelta daugiau sumaišties. Tačiau A.Burneikienė neatmeta, kad įsakymas gali būti skundžiamas vėliau.

"Kadangi mes tarnyboje nesame gavę paskutiniu metu dėl paskutinio sprendimo nusiskundimų nei iš vienos pusės, nei  iš kitos, yra daugiau diskutuojama politiniuose sluoksniuose, ko gero, šiuo metu to sprendimo neskųsime teismui", - teigė kontrolierė.

Kita vertus, pasak jos, "niekas negali paneigti, kad formaliai tai yra tikrai diskriminacinė nuostata vaikams žiūrint į stojamuosius egzaminus".

"Tačiau yra tokios priežastys, kad apskritai švietimo politika ir egzaminų nustatymas, jų laikymo tvarkos reikalavimų (nustatymas) yra labai nenuoseklus ir įneša labai daug sumaišties tiek tėvams, tiek vaikams. Egzaminai, kaip visiems žinoma, tikrai jau visiškai ne už kalnų, jie bus labai greitai. Vyksta jau intensyvus pasirengimas tiems egzaminams. Dabar apskundus tokį sprendimą, tas apskundimas sumaišties, ko gero, įneštų daugiau", - BNS sakė kontrolierė.

"Manyčiau, kad jeigu Švietimo ministerija kitiems metams, prieš mokslo metų pradžią, nepakeis, nepataisys to savo sprendimo, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, tikėtina, kreipsis į teismą", - kalbėjo ji.

Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad įsakymas dėl egzamino palengvinimo pasirašytas dėl tokių pakeitimų sutarus koalicinės tarybos posėdyje, atsižvelgiant į Lietuvos lenkų rinkimų akcijos prašymą.

Iki šiol Nacionalinis egzaminų centras organizuodavo du skirtingus lietuvių kalbos brandos egzaminus su skirtingomis užduotimis: gimtosios lietuvių kalbos - mokyklas lietuvių mokomąja kalba baigiantiems abiturientams ir valstybinės lietuvių kalbos – mokyklų tautinių mažumų kalbomis abiturientams.

Tautinių mažumų mokyklose egzaminas būdavo išlaikomas geriau - 2012 metais čia taškų sumos vidurkis siekė 55, o egzamino neišlaikė 6,48 proc. kandidatų. Gimtosios lietuvių kalbos egzaminuose lietuviškose mokyklose taškų sumos vidurkis buvo 45, egzamino neišlaikė 7,61 proc. kandidatų.

BNS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"